Georgijus tik vienas bet visgi šitam grafike yra. Tai LT wages 2019 metų žvakės pašokimas, kuris lemiamas buvo labiau techninio perskaičiavimo, o ne tvaraus atlyginimų augimo. Nupjovus tą žvakę ties atlyginimais, housing index jau po biški burbuliuot pradeda. Visgi į kišenę žmogui taip stipriai alga nepadidėjo, kaip bruto pajamos vaizduojamos grafike. Reiškias juoda kreivė turėtų sukti į pietus. O jei dar ir mėlyna kreivė pradės sukti į pietus kaip 2009, tai juodoji su dviguba jėga turėtų varyt apačion.

ir taip ir ne. viskas priklausys nuo:
- vietos;
- projekto kokybes ir patrauklumo;
- vystytojo lasiniu;
- banku politikos;

kaip pvz. vasario men. 2 projektai:
a) skruzdelynas Pilaiteje (Vilniaus pyzdonys / kalbybyskes) - kaina 2000-2100 uz kvadrata;
b) Antakalnis (gera vieta, patogus,zalias ir netoli centro/senamiescio rajonas). projektas 12 butu, uzdara teritorija, parkingas kaina - 1800-1900 uz kvadrata.

tai variantas a) gali pigti iki kokiu 1500 uz kvadrata. zemiau sunkiai, nes jau 1200 savikaina (sklypas, medziagos, chalopu algos, procentai banku ir t.t.)
variantas b) kiek pigs max iki 1700. ir tai klausimas. jei protingas vystytojas, tai nemes kainos, nesiulys nuolaidos, o tokiam projektui sukurs pridetine verte - savo lesom irengs stogines parkingui, irengs vaiku zaidimo aikstele. padengs vertintoju ir notaru kastus pirkejui - kaip didmeninikas mokes gerokai pigiau nei fizinukas. ir kaina liks ta pati.
miestas vienas - skirtingi projetai, skirtinga vieta ir vienu atveju vystytojas nemeta kainos, bet uz 10 proc. hipotetines nuolaidos pakelia projekto verte geram rajone ir kitu atveju kritimas maziausiai 20 proc. ir be variantu pakelti verte...
velgi nepamirskite, kad dabar LB yra uzdejes labai daug saugikliu del atsakingo skolinimosi, kas jau eliminuoja burbula.

korekcija tikrai imanoma, bet ji priklausys nuo auksciau isvardintu faktoriu.

Aš pakomentavau pačio grafiko neatitiktį, dėl techninių dalykų. Visai kas kita daugiakriteriniai rinkos dalykai. ir tą tavo a ir b galima nesunkiai išversti į kitą pusę žiūrint kitus dalykus.
pvz a) variantą stato didelė kompanija turinti lašinių ir kuri gali marinuoti tuos butus po 2000 eur nors ir kelis metus, b) variantas stato mažiukas daug užsiskolinęs, su rožinėm svajonėm kaip jam puikiai seksis biznis. Jam po 2 mėnesių ateis kreditorius ir sakys mokėk brangusis palūkanas arba gražink skolą kitaip išvaržysim tavo turtą. Ir kur dabar tikimybė daugiau nukris procentiškai?
Užtai ir vieno kriterijaus dėl vietos negalima vertinti. Nors vieta standartinėje rinkoje ir yra kriterijus nr. 1. Reikia vertinti faktorių visumą.

p.s. pilaitėj 2000 už kvadratą gali mokėti tik asilai, kai už 300 metrų kotedžai parsidavinėja po 1000 eur už kv.

Teko aplankyti kotedžus Pilaitėje. Nieko ypatingo nemačiau. Nepatiko. pvz. pasileis kaimyno vaikas bumčikus ir girdės visi aplinkiniai gyventojai geriau nei daugiabuty.

Na tai tada aišku geriau pilaitėj bute gyvent, ten mat kai kaimynų vaikas užsileis bumčiką, tai pusė pilaitės kvartalo gyventojų girdės. O dar geriau nusipirkt butą prestižninėj Vilniaus ar Islandijos gatvėj. Tai nereiks net radijos namie jungt, bus ir taip kiaurą parą diskoteka

Pagal ta dariuko grafika man net siurpas perejo, ant kiek stipriai buvo apgrabinti runkeliai 2008-ais.

Pagal grafika burbulas yra, bet zymiai mazesnis.

Kita vertus ne viskas bazuojasi ant vidutines algos. Cia tik vienas is komponentu i NT kainos dedamaja.

Karviau dalinai sutinku su tavimi. tikrai ne viskas bazuojasi ant vidutines algos. nepamirsk, kad rinkoje dar sukasi miliajrdai juodu pinigu, is seseliniu verslu ar nusleptu mokesciu. velgi visi laisvi pinigai teka i didmiescius- kaip pvz. ukinikai milijonieriai uz grynus atzalelems wilno butus perka, mociutes miskus ir zemes pardavusios anukeliams kisa i didmiescio butuka ir t.t. kad ir tos pacios kirpejos, kurios per menesi virina nuo 1500 iki 3500 eur,o oficialai dirba su verslo liudijimu ir mokesciu moka katino asaras ir algas deklaruoja minimalias... grafikas parodo tendencija, o rinkoje sukasis kruvos juodu pinigu salia grafiko...

na o kad runkelius gerai paturejo 2008 tai faktas... dariako grafikas parode ant kiek. kad daud tai zinojau, bet irgi netikejau kad taip smarkiai

mano akimis NT tendencijos: provincija pigs ir gan smarkiai iki 30-40%. didmiesciai (iskyrus wilno) pigimas iki 15-25%. wilno (jau rasiau anksciau): pigs simboliskai ir labai trumpam ir tai nevisur- pirdunkiemiai gali pigti iki 20 poc. geri projektai geruose rajonuose (senamiestis, zverynas, naujamiesti, antakalnis) gali net nepigti visai.

2008 m. pigimas buvo visur daugmaž vienodas. Nesvarbu didelis miestas ar mažas, prestižinis rajonas ar ne
Dabar kažkas iš esmės pasikeitė?

Pagal Dariaus grafiką NT kainos maždaug 15% viršijo atlyginimų kilimą, jei atsižvelgsime į tai, kad grafiko gale priskaičiuotas fiktyvus atlyginimų kilimas dėl pasikeitusio buhalterinio atlyginimų skaičiavimo. Taigi, logiška tikėtis 15% kainų kritimo per 2 metus

Įdomu tai, kad didėjantys atlyginimai ne visada užtikrina NT kainų kilimą. Pvz. Italijoje atlyginimai didėjo maždaug 2,5 % kasmet, o NT kainos paskutinius 9 metus mažėjo

ir atsigaut pradejo panasiai, aisku miestai pirmiau, bet kai pradejo pirkt mieste tuoj ir priemesciai pajudejo

nepamirskite, sita krize yra kitokia. dar viena pamoka - krizes buna skirtingos 2008 buvo finansu krize- pizius atejo visiems, nes nebuvo babkiu, o jei ir buvo tai pinigai buvo brangus. dabar yra sveikatos krize, kuri paliete ne visus, bet tik tam tikrus sektorius. aisku, grandinine reakcija uzkabins visus, bet siandien yra sektoriai, kuriems aukso kasyklos dabar - telekomunikacijos, IT (el. prekyba), maisto produkto retailas, teisininkai, farma ir dar eile kitu. labiausiai nukentejo paslaugu sketorius.
velgi, geografiniu poziuriu stipriai beislaikantys ir siuo metu pelningi sektoriai koncentruoti didmiesciuose ir labiausiai sostineje.

is kitos puses , paziurekite i bankus, kaip jie fianasuoja busto paskolas dabar:
- labiausiai uzraukta provincija. praso jau po 30 ir daugiau procentu pradinio anskciau prasydavo 20-25 proc.
- kaune, klaipedoje praso po 20-25 poc. pradinio. anksciau buvo 20 proc. tikrai geriem projektam prasydavo 15proc. ;
- wilno 15-20 pradinio (priklausomai nuo projekto)
finansuoja ne visus yra uzraukta eile sektoriu, kas gauna paskola ir kas ne. siaip ten kruva niuansu ir daug individualiu dalyku, bet bankai dabar ziuri, net i imones elgesi su darbutojais. pvz. is problemini turizmo sektoriaus darbuotoju paskolas sustabdytos, bet bus atnaujintos su kruva niunasu: imones pag. klientu srautas is uzsienio ar LT. ziures net kiek atleido darbutoju. jei tarkim viesbutis dirba su LT rinka ir neatleido ne vieno, ar atleido tik tuos kurie buvo ant badomojo, tai tos imones darbutojai po karantino tures parodyti 2-3 algas. jei atleista buvo daug darbutoju, tai tos imones darbutojai tures rodyti pusmecio pajamas ir t.t. stipriu, bet priverstina uzdarytu viesbuviu darbuotjai gali tiketis po karantino gauti paskola, jei parodys nepakitusias 1-2 men. pajamas.
bankai turi kruvas analitiku ir irgi isivertina eile faktoriu. vien pagal tai kaip jie finansuoja dabr NT galima isivertinti preleminarias tendencijas.

ir dar svarbus faktorius - artimiausiu metu i rinka visame pasaulyje bus imestas nesveikas kiekis pinigu. dachera milijardu nieko nepadengtu pinigu, kas jau gali issaukti infliacija. o geriausia apsauga nuo infliacijos ir pinigu nuvertejimo - NT

Papasakokite apie "geriausią apsaugą" italams arba japonams. Gražiai pasijuoks.
Kaip rodo šių šalių pavyzdžiai, "imestas nesveikas kiekis pinigu" infliaciją gali sukelti, bet tai anaiptol nereiškia, kad būtinai sukels NT kainas. Nėra tiesioginio ryšio tarp infliacijos ir NT kainų.

Be pinigų kiekio rinkoje labai svarbūs yra demografiniai rodikliai. Kas pirks jūsų NT? Italų ir japonų gimstamumo indeksas yra 1,2-1,4. Dar blogesnis P.Korėjos indeksas - vos 1,05. Ar ne tod4l šioje šalyje per 10 metų NT kainos padidėjo 20%, kai atlyginimai 60%

NT kainų koreliacija artimesnė demografijos pokyčiams, kuri gali užkelti NT per infliuojančias algas/ atlyginimų didėjimą dėl produktyvumo didėjimo. Ką tikrai oriniai popiergaliai skatina, tai bankus skolinti už vis mažesnes palūkanas (mažėja rizika nesurinkti šikpopieriaus). Bent jau iš tų, kurie turi priėjimą prie ponzi scheme tiesiogiai/ netiesiogiai. Atitinkamai produktų kainos kyla. Nemaža dalis keliauja per pensijų fondus į akcijų, NT rinkas. Pvz. Japonijos centrinis perka stockus, ETF. Stock market'ai šiom dienom mano akim apskritai atitrūkę nuo realybės. Joks normalus vertės investuotojas savo popieriaus ten nekiš. Sp500 indekso PE vidurkis ties 10 buvo prieš 20 metų. Akcijų rinka tinkantis objektas spekuliantams, svajokliams, fondams ir prie pinigo, kuriem 2-3% yra zjbs. Didžioji dalis bet'o pastatyta ant infliacinių procesų, spėlionių. Popieriaus svoris/ vertė menksta. Nuolat. Būtų 10%, būtų kita kalba. Daug kas kainuotų N kartų pigiau. Jokia valstybė neprasiskolintų 100% bvp, joks žmogus neįpirktų su 1k alga 100k būsto. Kodėl infliacijos rodiklis nustatytas ties 2%, ne 0? Aiškina dėl price stability 2%, bet 2 nelygu 0... Visuomenei naudingiau būtų popieriaus vertės bent išlaikymas. Dabar žmogaus darbo išeiga suprask po 10 metų nuvertėja 2x. Nonsense. Kur ji dingsta? Pasiima šikpopieriaus emiteriai!

Nes demografija svarbiau. Kas is tos algos, jeigu pasiuloje to NT kiek nori. I Italija nelabai imigruoja, outsiderine Europos valstybe, didelis skirtumas tarp siaures ir pietu, kur pietuose kaimas pagrinde.

Lietuvoje apskritai dideli vaidmeni sugrojo tas kad cia tokie dalykai dar buvo naujas reiskinys. Kaip po sovietmecio daug kas nebuvo mate aferistu kurie uz 100x sumas kiniska plastmasini slamsta pardavinejo, taip ir burbulai buvo niekam nezinomi. 2008-ais tai buvo pirma tokia chujnia, ir nebuvo jokios nuosavos istorijos kad pasimokyt. Aisku gudresni bade i Europos saliu patirti, i Svedija kur tokie stebuklai buvo praeje jau 1990-ais. Bet kam tas rupejo tuo metu.

Reikia prisimint kad tuo metu jankiai sugebejo ispust toki NT burbula, kad negras kazkur uzkampyje ir elitinis Goldman Sachs bankas turejo viena ir ta pati mastyma - NT pigt negali. Kaip jums tokie variantai. Vedancioji pasaulio ekonomika ir visokiu finansiniu instrumentu inovatore.

Tai LT bankus kaltint tame kontekste sunku. Argi nepasinaudosi proga apgrabint runkelioka, kuriam NT visada tik brangz.

Ir siaip Lietuvoje tas NT vienas is pagrindiniu targetu, nes cia nieko daugiau nera. Kaimo imprintai visiems kad reikia savo troba turet ir panasiai.

Vakaruose nuomoja iki gyvenimo galo ir galvos nesuka.

Netenki sveikatos dėl kažkokių priežasčių, automatiškai darbo, bobos ir eini į gatvę ieškoti legalizuotų kanapių. Apie viską pagalvota. Galvos nesuki.

O ka tau NT pades, kai sveikatos neteksi, gudrociau. Atsistatysi ja tarp savo keturiu sienu, giliai ikvepdamas ir ommmmm istardamas ?

Isvarzys antstoliai uz nesumoketas komunalkes ant galo ir galesi kukuot. Arba pats parduosi ir vel - nuoma.

Kaip turto forma tinka. Bet santaupu juodai dienai galima ir ne NT pavidalu turet.

"Elon Musk just declared that he's selling almost all his physical belongings and 'will own no house'"

https://www.businessinsider.com/elon-musk-selling-belongings-house-tesla-stock-2020-5

Išvadas darykit patys

Stebetina kaip kartais narkotikai padeda zmogui i prota ateit.

Nuoma vs nuosavybė kitu kampu:

Tarkim nuomuojiesi nedidelį butą, kurio kaina 100.000. Nuoma 400 EUR/mėn.

Tada gaunasi taip:

- jeigu perki, moki bankui 25 metus po 400 į mėnesį. Po 25 metų turi tą butą sau;
- jeigu nuomojiesi, tai moki tuos 400 visą gyvenimą;

Čia taip labai apytiksliai, gal kas suskaičiuos palūkanas tiksliau, jaučiu gausis kiek daugiau negu 25 metai. Juk dar porą remontų per tą laiką....

Bet, kai nuomos kaina pastoviai kyla, tai po 10 metų gali tekti mokėti jau po 500 į mėnesę, po 20 - 600 ir t.t. O butas, kuris kainavo 100k, turbūt kainuos 150k. Bet, atlyginimai irgi didės, tai to galima ir nevertinti. Turbūt ?

Žodžiu butas - ilgalaikė investicija, kuri labai negreit atsiperka.

Bankai padidino pradini inasa iki 40 proc. Reiskia tokio kritimo galima tiketis.

Toks tavo skaiciavimas turi prasmes,bet gali ir netureti.Tai va.Pvz.perki buta kurio verte 100 pinigu.Kai susimoki visas palukanas bankui,jo kaina pasiekia 170 pinigu.70 procentu tu sumoki bankui per 15,20 ar 25 metus.Priklausomai nuo laikotarpio ,palukanu ir t.t.Be to visus tuos metus tu privalai drausti busta banko naudai.Skaiciavimui gali kazkiek skirtis.Kai kuriais atvejais tu gali sumoketi beveik dvigubai.Dabar ziurim,ka turim.Po mazdaug 20 metu tu sumoki 170 .Pinigu uz busta,kurio rinkos verte pries 20 metu buvo 100 pinigu.O kokia dabar to busto verte rinkoje,jei reikia parduoti.Dar gerai,jei 170,o jei 65?BET didziausias reikalas tame,kad ne visi nori prisiristi prie gyvenamosios vietos,o ypac pusei gyvenimo tapti banko vergais.Juk tuos dvidesimt metu gali uz tuos pinigus gyventi kaip tau norisi ir netureti jokios nuosavybes,kuri risa.Ypac jei neplanuoji tureti vaiku,tai net nebus kur deti tuos turtus.Pagauni minti?Tau lieka 100 pigu GYVENIMUI.Kelionems,mokslui ir dar daug daug kam.Ir esi ramus del banko-zudiko.