Autorius | Žinutė |
2021-01-27 14:26 #663097 1 | |
Petras Kurmelis [2021-01-27 14:02]: 1. Karosai ir lynai yra paskutiniai mirštančio vandens telkinio gyventojai. Arba vieninteliai įmanomi neprižiūrimo prūdo (skirto karvėms girdyti ir daržui laistyti) gyviai. Nesuprantu, kaip lynų-karosų pelkėje gali gyventi ešeriai 2. Šamui reikia tekančio vandens. Vėlgi, nesuprantu, ką jis veiktų lynų-karosų draugijoje. Vau broli lietuvi , stebiuosi stipriai egzpertais forume. Karosai ir lynai yra puiki žuvis ir apie kokias pelkes tu čia kalbi. Eilinio miestiečio paistalai, kuris net balos neturėjęs. Aš užaugęs su Nemuno žuvimis, ne viena bala buvo užveista Nemuniniais karšiais, raudėmis , šapalais ir ŠAMAIS. Žinau "pelkių", kur nuostabiai gyvena upėtakiai. Šamui reikia stovinčio vandens .... Pats esu savo rankomis sugautą šamą pagavęs Nemune, leidęs balon ir iš tos balos pagavęs po trijų metų ...auga kai ant mielių. Beje, jei norit šamą ar kelis augint, tai baloje kuriam kampe iškaskit duobę, kad būtų žemiausia balos dalis, o ešeriai fantastiškai jaučiasi ir trinasi kur ant kokio reikšmingo specialiai padaryto kalnelio po vandeniu ... Todėl būkit geri, nesvaikit jei nežinot. O ešeriai ne tik gyvena "pelkėje", bet ir veisiasi ir užtikrina, kad karosų/lynų populiacija-mailius netaptų nekontroliuojamas reikalas, nes pats nesureguliuosi. Beje karpių nemėgstu, pernelyg aršiai rausia dugną, vanduo ištisai geltonas. Trolint eikit kitur , ir skubiai |
|
2021-01-27 15:49 #663112 | |
Žuvininkai... Žiū: jūs pradžioj pasiskaitykit šiek tiek literatūros prieš spangdami. Vienas prisilaidžia karosų ir lynų, o po to juos šeria brangiu pašaru kurį kitu atveju ėsdami karpiai su eršketais ar ten kokiais upėtakiais (jei sąlygos tinkamos) ėstų ir masę augintų. Kitam ešeriai puiki žuvis... Tai pasakysiu jums taip: karosų, lynų, ešerių ir visokių ten aukšlių bei saulažuvių iš paskutiniųjų stengiasi neužsiveist visi, kas bent kiek pinigus skaičiuoja ir nusimato tvenkinių žuvininkystėje. Nes trūkstant maisto - tuoj pat visos šitos "šiukšlės" 10 arų baloje prisidaugins ir sumažės iki sprindinuko. Kitu atveju - šersit brangiais pašarais, o žuvies prieaugis bus labai menkas. Su šamais - kaip ir su lydekomis. Mažoje baloje įleisk porą šamų ar lydekų (nu ta prasme, kad būtų skirtingų lyčių ir galėtų daugintis)... po kokių penkių metų liks ne kaži kas toje baloje, jei nenugaudysi didesnių. Nu bet čia ilga istorija ir tingiu plėstis, nes daug rašyti. Šiaip tai puikiausiai tinka balai ungurys, starkis, lynas (nu čia jei be jų negalit gyvent), eršketas, plačiakaktis, amūras, upėtakis vaivorykštinis (jei vandens temperatūra neviršyja 22*C), ir kokie nors vėžiai. Įleisit karpių - bus nuolat mutnas vanduo ir finale nuknis krantus taip, kad dėsi žingsnį ir iki juosmens iškart. Kuojos, raudės, šapalai, karšiai ir visokie karosai - tik jei neturi kur dėt pinigų ir nori šušarą šert. Lydekos, šamai ir t.t. galima, bet reikia jau ne 10 arų balos, nors žinau pas ką 1 lydeka gyvena ir tvarką daro, kol pasiekia ±3kg, o tada yra išgaudoma ir vėl kita puskilinė įleidžiama... bet su tokiais plėšrūnais - su unguriais atsisveikinkit. Nu pradžiai gal tiek
|
|
2021-01-27 16:26 #663113 | |
Atskirkime dvi sritis: jei kalba eina apie žuvininkystę , tai šitoj vietoj tyliu ir net nedrįsčiau nieko komentuot, čia jau reikia skaityti knygutes, konsultuotis ir t.t.
Bet kai kalba eina apie savo sodybos balą, tai viskas ką aprašiau išbandyta praktiškai ir jokių problemų nėra. Reikia pradžiai teisingai išsikast balą, neperistengt įžuvinant pagal kiekį ir suderint , kad būtų kažkas, kas tavo besiveisiančias žuvis gano ir reguliuoja populiaciją. Apie vieno šamo įtaką nepasakokit nesamonių , pas kaimyną 15x15 baloje ( 4 m. gylis ) gyvena šamas jau gal 5 metai, karosų kiekis nesveikas ir didėjantis ... ir joks vienišas šamas nieko nepadarys, gali būti visi penki tam plote. Lynas ir Karosas vos ne nacionalinės žuvys... nerealiai skanios. Ešerys didžiausias inteligentas ir žinoma super skanus, kaip žvejas kalbu. Nėra nieko fainiau, kokį kilograminį karosą išsitraukt iš savo ir ant keptuvės, jokio dumblo , eko žuvis . O kai myli žuvis, tai ir pašeri karts nuo karto. Šapalas nuostabiai gaudo mailių ...gražu žiūrėt kaip duodasi karštą dieną... O lydekos blogis... net ir nedideliame telkinyje ją sugaut nėra lengva, nes tiek priputus , kad tavo blizgės neįdomios Bet, kas kaip norit, kas ką mylit taip ir darykit, kiekvienam savo. Nėra dėl ko peštis |
|
2021-01-27 16:41 #663114 | |
Nespėjau įkelti savo pasisakymo, kai SOLG “suneršė” Tad dalis teksto gali pasikartoti, o dalis jam oponuoti.
Mano požiūris didžia dalimi sutampa su M42 mintimis. Tik man nesinori pačiam įleidinėti ešerių. Jei užsiveis karosai, ešeriai, ir kita smulkmė per paukščių atneštus ikrus, tai tikiuosi išgaudyti greičiau, nei jie išplis iki nesukontroliuojamų kiekių. Aš ešerius, kaip ir karosus, priskiriu prie nepageidaujamų mano kūdroje, nes yra labai sunku suvaldyti jų perteklinį prisidauginimą. Gaunasi daugybė smulkmės, kuri nei pati auga, nei leidžia augti lynams. Nors lynai yra visaėdžiai, bet vis tik labai mėgsta smulkius gyvūniukus, dėl kurių jiems tektų konkuruoti su ešeriais, na o karosai yra visiški lynų konkurentai dėl maisto. Lynai ir taip auga lėtai, tad nereikia veisti jiems konkurentų dėl maisto išteklių. Bet lynai yra nereiklūs ir puikiai dauginasi Lietuvos sąlygomis. Kartą įžuvinai ir galima ilgam pamiršti. Jie patys puikiai palaiko kūdros ekosistemą. Išgaudo uodų lervas, įkritusius vabzdžius, buožgalius, net ir dėles. Suvartoja augalų perteklių, planktoną, nukritusius lapus, užkerta kelią vandens žydėjimui. Trauki, kai pasiekia gerą svorį (bučiumi didžiausius), arba kai pasiekia per didelę koncentraciją (bučiumi didžiausius plius meškere visus iš eilės). Šamą įleisčiau tik vieną, tad jis nesidaugintų. Apie lydekų ir karpių įleidimą net negalvoju- žinau, kiek bėdų jie gali sukelti. Baltuosius amūrus įleisčiau tik tuomet, kai matyčiau, kad lynai nesusitvarko su per stipriu kūdros užžėlimu augmenija. Ir žinau, kad tai būtų tik vienkartinis „nušienavimas“, nes amūrai, kaip ir plačiakakčiai, kaip, beje, ir karpiai pas mus nesidaugina. Sprendžiant iš SOLG pasisakymo, galima daryti išvadą, kad jam yra paranku propaguoti tokią žuvininkystę, kai kasmet pavasarį yra perkamas mailius ir jau rudenį jis išgaudomas, kitą pavasarį- naujas pirkimas ir t.t. Na gal dar ir toks, kai per žiemą kūdra yra aeruojama, kad nebūtų išmirimo nuo deguonies stygiaus. |
|
2021-01-27 16:41 #663115 | |
To M42 dar neteko nei viename iki 10a prude sutikti šapalo
Bent man šamo vaidmenį t.į. suvalgyti silpnas žuvis ir pavaikyti stambesnes , pinai atlieka eršketai. Amūrai labai gerai nuskabo pakrantes nuo žolių, karpiai suvalgo beveik visus ikrus , kad populiacija nedidėtu. Prieš 7 metus buvau įleidęs lydeką 1 kg tai pavyko pagauti tik su skrituliu po 4 metų svėrė 3.2 kg. Portfelis:
Nepastovus ir nuolat kintantis ;) Verslo angelas.( Geros idėjos, kaip ir geri darbai daro pasaulį geresniu ) p2p.: PK, FB. NT |
|
2021-01-27 16:52 #663118 | |
Jo Pylipukai, gera schemutė populiacijos reguliavimui
Tėvukas mano jau pora metų išsikasęs gerą balą, iš Nemuno pritysęs šapalų , labai aktyvi graži žuvis. Tad jei specialiai neprileidai, tai jų ir negali būti, todėl ir negali sutikti. Iki 18 metų kol man suėjo, tai turėjom kitą didelę balą, ten ir ešeriai, ir šamas, šapalai , karšiai Nemuniniai fainai gyveno . Tad nesu trolintojas, daug prižvejota, daug visko su žuvimis buvo. |
|
2021-01-27 16:56 #663120 | |
Iš patirties tik žinau , kad šapalui reikia pratekančio vandens ir laikosi jis bei medžioja(maitinasi) srovėje bei priesrovėje...
Portfelis:
Nepastovus ir nuolat kintantis ;) Verslo angelas.( Geros idėjos, kaip ir geri darbai daro pasaulį geresniu ) p2p.: PK, FB. NT |
|
2021-01-27 16:58 #663121 | |
Patikėk, baloje jie puikiai gyvena net jei ir karšta vasarą, paprasta žuvis, nereikli. O nemune be abejo, akmenyne juos sutiksi, mėgsta srovę.
|
|
2021-01-27 17:01 #663122 1 | |
Nu aš biznio susijusio su mailiaus prekyba neturiu, kūdrų nekasu, tai man giliai dzin ką jūs ten auginsit savo balose. Bet kai turiu pats savo kieme balą ir dar buvau nušokęs nuo fazės iki tiek, kad vežiausi aštriašnipius eršketus ir irklanosius, tai perskaičiau nemažai visko apie balas. Ir su ne vienu balų turėtoju patirtimi dalinomės. Tai iš ten ir mano požiūris į balą toks: man bala turi būti skaidraus vandens telkinys, kuriame auga žuvys, kurias šeriu pašaru ir kurios man atneša naudą per priaugtus žuvies kilogramus. Ir net nesiruošiu šerti kokio nors ten karoso ar ešerio brangiais pašarais, kuriuos gali suryti geriau jau starkis, ungurys, upėtakis ar eršketas. Nes ir prieaugis šitų žuvų yra atitinkamas, o ne tai kai lynas iki 3 kg per kokius gal 7 metus užaugs, jei gerai maitinsis...
Lynai nenušienaus tokių žolių kaip ajerai, švendrai ir pan. Čia gali padėti tik amūrai. Geriausiai kūdrą nuo žolių išvalo karpio ir amūro tandemas - vienas knisa augalus, o kitas ryja Vanduo - amžina kakava... Karpiai mūsuose dauginasi. Reikia tik žinoti kada ir kaip sukelti vandenį. Balose kurios pakankamai prišyla. Vienas šamas baloje - labai gerai, kol jis nepasiekia kokių 3 ar 4 kg. Paskui jis pradeda mėgti didesniu lynus Jau nekalbu apie kokį 8 kg europinį. Kas gerai, tai kad jei griebia didesnį grobį nei gali praryti, tai smulkūs dantys ne taip žaloja kaip kad lydekos... Šapalas pas mane vienas tvenkinyje plaukioja. Per kokius 4 metus gal ir pasiekė jau kilogramą, o gal ir ne dar... Upėtakiai per metus nuo 300 g iki daugiau kaip kg paauga |
|
2021-01-27 17:25 #663130 | |
Nu va, šauniai visi pasidalino patirtimi, skirtingos schemutės, šaunu. Skanių žuvų jums
|
|
2021-01-27 17:38 #663132 | |
Aš irgi norėjau tą patį pasakyti: na va, paskutinį SOLG pasisakymą užskaitau, kaip argumentuotą ir uždėjau jam pliusą.
Bet, matai SOLG, aš pokalbį užvedžiau kitomis sąlygomis, nei tavo „nušokimas nuo fazės“ (kaip tu tą įvardinai pats). Ir aš klausiau tik apie nešeriamą, neaeruojamą, 10 arų kūdrą, kurioje, pagal planą bus auginami tik lynai, ir galbūt vienas šamas, kaip sanitaras. Be jokių nušokimų nuo fazės. Ir aš nesiruošiu smulkmės šerti pašarais- lynas pats pasišers. O tavoms žuvims būtinai reiks pašaro. Kaip investuotojas, aš įvertinu ne tik pradines investicijas, bet ir einamąsias, tame tarpe ir laiko ir elektros ir kitas sąnaudas. |
|
2021-01-27 17:43 #663134 1 | |
Laisvis [2021-01-27 17:38]: Aš irgi norėjau tą patį pasakyti: na va, paskutinį SOLG pasisakymą užskaitau, kaip argumentuotą ir uždėjau jam pliusą. Bet, matai SOLG, aš pokalbį užvedžiau kitomis sąlygomis, nei tavo „nušokimas nuo fazės“ (kaip tu tą įvardinai pats). Ir aš klausiau tik apie nešeriamą, neaeruojamą, 10 arų kūdrą, kurioje, pagal planą bus auginami tik lynai, ir galbūt vienas šamas, kaip sanitaras. Be jokių nušokimų nuo fazės. Ir aš nesiruošiu smulkmės šerti pašarais- lynas pats pasišers. O tavoms žuvims būtinai reiks pašaro. Kaip investuotojas, aš įvertinu ne tik pradines investicijas, bet ir einamąsias, tame tarpe ir laiko ir elektros ir kitas sąnaudas. Ačiū tamstai už pliusą. BET su lynų kūdra yra toks dalykas: lynai išgyvena sąlygomis, kur yra labai labai mažai deguonies. Todėl dažnai ten, kur yra lynų - nėra plėšrūnų (kalbu apie mažas balas). Nes yra daug lynų, kurie konsumina deguonį ir su laiku po ledu lieka tik lynai (dar karosai) ir negyvi plėšrūnai tokie kaip šamai. Todėl prieš leidžiant didesnį šamą aš pamatuočiau deguonies lygį kūdroje. Tuoj bus pats tas metas, nes po apsnigtu ledu augalai nebevykdo fotosintezės ir deguonies lygis tik krenta. Jei su deguonimi viskas bus ok iki kol bala nutirps - leisk vieną šamą ir vieną lydį. Lydį ištrauksi po metų kitų ir išsikepsi |
|
2021-01-27 18:02 #663140 | |
SOLG, labai dėkoju dėl papildomos informacijos. Būtent to ir tikėjausi užvesdamas šią temą. Dar vienas pliusas
Pripažįstu, kad nesusimąsčiau apie plėšrūnų neatsparumą lynų konkurencijai dėl deguonies. Nors, kiek žinau, šamai yra irgi stipriai atsparūs deguonies trūkumui. Argi ne taip? |
|
2021-01-27 18:06 #663142 | |
Laisvis [2021-01-27 18:02]: Nors, kiek žinau, šamai yra irgi stipriai atsparūs deguonies trūkumui. Argi ne taip? Dabar iš atminties nepasakysiu, kiek europinis šamas pakelia, bet tikrai ne kaip lynai (pirma pasitaikiusi nuoroda googlėj: minimalus deguonies kiekis - 6 mg/l (kuo daugiau, tuo geriau)). Nemaišykite Afrikinio šamo, katras ten gali kanalizoke gyvent, nes gali iš dalies kvėpuoti atmosferos oru su Europiniu šamu Pagal wikipediją, cituoju: "Lynai yra euribiontinės žuvys – lengviau negu daugelis kitų Lietuvos žuvų pakelia deguonies stygių iki 0,3 mg/l" |
|
2021-01-27 19:13 #663179 | |
Taip, iš patirties papasakosiu. Seniai praėjo tie laikai, kai užšaldavo telkiniai lakričio gale ir atitirpdavo tik balandžio viduryje, ledas būdavo bent 0,5 metro. Su tėvuku dėdavome didelius maišus su šiaudais, kad būtų vandens kontaktas su oru. Kadangi esu buvęs aktyvus žieminės žūklės praktinis gerbėjas, tai žuvų dusimas būdavo ežeruose, seklesniuose nei 2,5 metro. Teko matyti tokį dūstantį ežeriuką . Tad sudedi du faktorius: mažas gylis, perdaug žuvies ir gauni mirtiną kokteilį - žuvų išdusimas.
Tiek lynas, tiek karosas ar karpis, visi jie greičiausiai vienodai kvėpuoja , tik skiriasi deguonies lygio toleravimas, nereikėtų kažkaip išskirti lynų. Jei tavo bala yra gili , ne mažiau 3,5 metro bent trečdalyje balos, žuvų kiekis aktyviai reguliuojamas plėšrūnų , jokių bėdų mūsų dabartinių žiemų fone nebus, be šansų. Žuvų išdusimą esu matęs tik po bent trijų mėnesių storo ledo, tą LT matyti jau bus super išimtis. Todėl ir kalbu, kad vienas šamas, viena lydeka negali suvaldyti kosminio kiekio mailiaus. Tam reikalingi ešeriai ir net vėžiai , kurie bais mėgsta ikrus. Kitos forumiečių schemutės mailiaus/ikrų reguliavimui irgi puikios. Pas tėvuką balon irgi privarėm ešerių iš Nemuno, mažų, didesnių... super vaizdelis kai tie inteligentai pradeda medžiot mailių būrio sudėtyje )) Tik du centai. Pagarbiai. |
|
2021-01-27 19:27 #663183 | |
M42
Pirmas dalykas yra toks, kad eketė su šiaudais, tai kaip žvakė nabašnykui. Vandens deguonimi neprisotins niekaip. Geriausiu atveju kelios žuvys pažiopčios paviršiuje. Šiaip tai jei situacija bloga - kerti dvi eketes - per vieną su siurbliu trauki vandenį iš eketės ir fontanu leidi ant ledo, kad subėgtų į kitą eketę. Taip dar kažkiek gali padėt. Arba jei prie prūdo turi elektrą, tada orapūtę pajungi, tai dar išloši ant to, kad per biliakokius šalčius po pirties turi nuolatinę neužšalusią eketę maudynems. Antras dalykas: po ledu, kai nėra saulės šviesos, augalai pradeda consuminti deguonį. Tai dėl to ir dūsta žuvys gausiai apžėlusiuose vandens telkiniuose, nes tamsoje augalai deguonį naudoja, o ne gamina. Tai pirmoji pagalba yra nuvalyti nuo ledo sniegą. Trečias dalykas: lynai žiauriai vislūs. Karosai - dar vislesni. Dar jei kokios kuojos į talką, tai tavo plėšrūnai išsiritę iš ikriukų neturės ką ėsti ir bus lervutės suvartotos perbadėjusių sprindinių "šiukšlių" Plėšrūnai pradeda valgyti šiukšles tik kai gerai paauga, o lervos stadijoj - jie yra puikus maistas šiukšlėms. Kita vertus... nu nepadarysit jūs natūralios savireguliacijos savo baloje, jei ji nėra bent jau kokių 10 ha dydžio. Arba tiesiog liks šiukšlynas ir tiek... Ketvirtas dalykas: vietoje ešerių leiskite sterkus. Tai išlošit ant žuvies dydžio ir dar parduosit mailiuką, kam reikės įžuvinimui kai prinerš ir paaugs. Ir neturėsit cigaretės dyžio ešerių tunto savo baloje. Kodėl galvojat ežeruose retai kada eina pagauti didesnį ešerį? Todėl, kad šitie dryžiai irgi žiauriai vislūs ir greitai padidina konkurenciją dėl maisto. |
|
2021-01-27 21:09 #663203 | |
Eketė su šiaudais, senovinis senolių metodas mažoms baloms ( kas matyt padėdavo ) , jūsų dideliems arams tai faktas kad šūds
Dėl starkių tai mintis puiki, kitos pastabos irgi puikios. Dėl ešerių, tai nepamirškime, jog dryžiai puikiai ir viens kitą valgo , kaip ir lydekos. Jei jūsų bala didelė, gylis didelis, tai su mūsų žiemomis jaudintis išvis nereikia, tuom ir uždarysiu šitą temą. |
|
2021-01-27 21:15 #663204 | |
M42 [2021-01-27 21:09]: Eketė su šiaudais, senovinis senolių metodas mažoms baloms ( kas matyt padėdavo ) Seniuk... nu pasitelkiam logiką..? Tarkime ežeriukas 3m gylio ir kokių 10 ha ploto. Tai paskaičiuojam greitai kiek kubinių metrų vandens, kuriame trūksta deguonies. Ir kaip pagelbės ten kokios penkios eketės metras ant metro tokiai balai? Nesimaišo gi vanduo su oru. Tiesiog liečiasi paviršiais. Kelioms žuvims padės - daugiausia mailiui. O visos didelės tinka tik išgriebtos pomiidorams patręšti... Čia bala gali būti bet kokio dydžio - žiopčiojimas paviršiuje žuvims padeda tik kažkiek laiko, nes paskui (jei niekas nedaroma, kaip pvz. priverstinė aeracija) jos visvien dvesia. Tiesiog senoliai neturėjo technikos tai sukosi kaip sugebėjo. |
|
2021-08-24 11:36 #684427 | |
Ar Lietuvoje taip kas nors bandė? 1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |
|
2021-08-29 12:11 #685086 | |
Šitą įkėliau, kad pasakyti, kad čia jo vietoj imčiau kitokią meškerę. Gal dugninę, o gal avižėlę.
O gal savo vaikystės stiliuku - kažką panašaus į skęstančiąją muselę. 1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |