O beje, įdomu, nebandei kreiptis į bankus dėl paskolos įkeičiant vertybinius popierius? Kokiom sąlygom duoda?

paaiškinkit man kaip ir kur rasti IFM kitimą nuo 2007 m. (čia tas, kur įeina į EBIFN sudėtį). Angliškai būtų long term financing margin??? Verčiu per google translator Bet realiai, kaip ieškoti?? Bloomberg jį visada nustatinėjo?

Sveiki,
ar imanoma piimti kelias maksimalias (pagal pajamas) paskolas is skirtingu kreditu istaigu vienu metu, jei pajamos leidzia paimti tik veina paskola is vienos kredito istaigos. Kaip vyksta duomenu apsikeitimas tarp kredito istaigu apie skolininka?

Anksčiau buvo įmanomą, dabar NE. Patikrins tave creditinfo ir pamatys viską. (Kredito įstaigos turi įsipareigojimą teikti informaciją apie asmenys iš jų paėmusius kreditus) O dar tavęs įmant paskolą klausia apie įsipareigojimus kitoms įstaigoms, ir jei ten pameluosi, tai galės tave isdulkinti per teismus su advokatais už melą.

Bet jeigu as vienu metu teikiu paraiskas skirtingoms istaigos ir vienu metu pasiimu kai kaip ir melagystes nera . Koks skirtumas kiek paskolu paimta svarbiausia, kad butu grazinama ir mokamos imokos, ar bankai vistiek dulkins? O kaip greitai suvaiksto duomenys i bendra kredito sistema?

Nebūk chitražopu, žinok skolas dar ir grąžinti reikia.

Jei manai, kad prisiimsi paskolų ir bėgsi į užsienį ir ten turtingai gyvensi, galvok iš naujo. Pirma, labai didelių sumų negausi, antra, reikės iš tiesų įlysti į kokią skylę kur teisėsauga tavęs neras, bet ten gali tave kas nors užlenkti už tuos kelis eurus, trečia, vakaruose bendrąja prasme veikia tarptautiniai susitarimai panašiems atvejams. Negi manai, kad esi pirmas toks išminčius apie tai pagalvojęs?

Taip ir pagalvojau,kad mano toks klausimas gali sudaryti tokia nuomone (blogai, kad nepaaiskinau nuo pat pradziu). Situacija labia paprasta bankas x gali duoti paskola pagal pajamas (kaip PVZ) 10000, bet jis ivertina tai, kad man palikti didesni pinigu rezerva (sumokejus inasa) nie privaloma, ir duoda 7000. Mano tikslas paimti is kito banko Y, dar 3000-5000. Ar cia koks kriminalas? As nekalbu apie paskolas kuriu imokos virsytu pajamas.

Jei jau nori išdurti bankus, tai reikia daryti taip:
Turėti dvi įmones, viena laiduoja vienam bankui už vieną, kita kitam bankui už kitą. O kai žlugs abi, tai abu bankai liks išdurti, o tu ramiai sau atostogausi šiltuose kraštuose ir niekas tavęs nelies.
Į pagalbą pasikviesk gerą buhalterį, kad popieriai būtų OK, kai bankrotas bus. Nemažai žmonių taip įmones nusimetė ir praturtėjo per 2008 krizę.

Nenoriu as tu banku isdurineti noriu paimti paskola vos didesne uz savo galimybes (ziurint is banko pozicijos)t.y.kad imoka butu apie 60proc.mano pajamu, nes nei viena kredito kontora tokios paskolos neduos. Tai ir galvoju jei as vienu metu tvarkau paskolas skirtinguose kontoruose vienoj 30% savo pajamu ir kitoje 30%. Ar imonoma taip paimti paskolas? Kaip veikia ta ju creditinfo Sistema?

NEĮMANOMA.
Pagal VKĮ skolos ir pajamų santykis negali viršyti 40 proc., jei viršija ir bankas vistiek išduoda paskola - LB raukia per šikną banką. Kadangi bankas nenori, kad taip atsitiktų - paskolų, pažeisdamas šį reikalavimą, neišduoda.
Atsižvelgdamas į kiekvieną klientą individualiai, bankas gali neduoti kredito, nors ir santykis 20 proc., bet tu, tavo darbdavys, tavo istorija ar veidas nepatinka. Pagal LB poziciją - neišduotas kreditas yra geras kreditas.

Creditinfo yra pasirašiusi sutartis su paskolų davėjais :bankais, kredito unijomis, greitukų kreditų kontoromis, kad jie gali naudotis jų duomenų baze ir teiktų info apie išduotas paskolas. Anksčiau žmogaus patikrinimas kainuodavo 5 litus duomenų bazėje, dabar nežinau. Šiaip paskolų davėjams nėra privaloma informuoti creditinfo apie išduotas paskolas, bet pagal tarpusavio susitarimus jie teikia tą info.
-----------------
Neprivaloma teikti, bet teikia - kaip čia išsivyniosi nežinau.

Nuo 2008 tik 10 metu tepraejo, palukanu didinimas ant nosies - ir vel ta pati istorija kartojasi.

Prireikė trupučio pinigų, tai iškilo toks klausimas. Ar galima pirkti automobilį lizingu iš savęs pačio?

Kaip tai turėtų atrodyti? Aš pats sau moku pinigus kas mėnesį?
Gal apie įkeitimą kalbi?

Pirkimo pardavimo sutartyje aš įrašytas kaip pirkėjas ir kaip pardavėjas.
Būdamas pirkėju kreipiuos į lizingo bendrovę/banką kad noriu įsigyti automobilį lizingu. Bankas perveda pinigus pardavėjui (man). O aš kaip pirkėjas mokėčiau mėnesines įmokas tam bankui. Gautusi kaip pirkimas su vartojimo paskola, tik kad palūkanos lizingo ženkliai mažesnės būna. Na aišku automobilio sąvininkas bankas būtų, o aš tik valdytojas kol neišmokėsiu visos sumos.

pažįstu žmogų kuris taip padarė.
Nusipirko dauštą auto už x eur. susiremontavo, pardavė bankui už x+y eur ir bankui mokėjo lizingo įmokas u= auto.
Kitais metais gavo susimokėti 15% gpm nuo y sumos.

Ką jis laimėjo? Registracijų mokesčius, 2xtaršos, GPM, lizingo palūkanas + pinigus už krūvą vertinimų ir tt.
Būtų įkeitęs, ar vartojimo tikslinę pasiėmęs ir pasaka baigta. Neskaičiavau kas pigiau.
Lizingo (ne naujo auto) palūkanos kiek skiriasi? 2 proc?

Tai čia kaiip supratau buvo lizingas su likutine verte ir tos likutinės vertės nenorėjo mokėti, todėl bankas nusipirko mašiną?


Lizingas naudotų auto ~2-3% palūkanos. Vartojimo/auto paskola nuo 6%, bet įskaičiavus ten visus mėn. mokesčius, administravimo ir t.t. gaunasi bent ~10-12% metinės palūkanos.

Kai tu lizinguojiesi automobilio, tu jo neperki, perka bankas.
Todėl šiuo atveju iš asmens automobilį nupirko bankas,
o asmuo mokėjo lizingo įmokas už tą automobilį.