Autorius | Žinutė |
2022-08-14 09:52 #722922 | |
Sezam [2022-08-14 08:11]: Apie maisto kainas,sakyciau totali zopa pas gudus ir turbut kacapus, ypac su premium maistu https://www.youtube.com/watch?v=iPanVjGPH7k is akies sakyciau pas mus vokietijos lygio kainos Puiku! Tada ir atlyginimai turi būti vokiški. 1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |
|
2023-01-19 16:48 #735886 | |
Matau vėl prasideda kalbos apie JAV skolos ribą.
Tai vyksta reguliariai. Kas metus? Kas 2 metus? Neseku labai. Ar gali kas teisingai paaiškinti paprastai ar gerai suprantu? Nepaisant visų varžymų, JAV vyriausybė tebeišlaidauja, skola teneauga, Vadinasi nepaisant augančiais mokesčių dalimi dėl augančio bvp, Taip pat nuolatos didėja skolinimąsis ir išlaidavimas? Tai ką varžome palūkanomis? Tik verslą? Ar su tokiu išlaudavimu gali infliacija grįžti į 2%? |
|
2023-01-19 17:31 #735888 | |
Kalbos apie skolos ribą pradeda vykti tada, kai prie jos priartėjama. Tai gali vykti kasmet ar kas dešimt metų priklausomai nuo to koks yra patvirtinamas naujas limitas ir kaip greitai prie jo artėjama. Į tavo klausimus labai gerai atsakoma čia . Ir ypač rekomenduoju pasiskaityti tuos papildomus tekstus.
|
|
2023-01-19 17:41 #735889 | |
Pagal nuorodą deficitas (pasiskolino) 1,38 trilijono.
Kiek palūkanų kėlimas sumažino bendrai pinigų pasiūlą tada? Fiskalinė politika didina pinigų pasiūlą taip išeina? O koks monetarinės politikos poveikis? Kuek tril sumažino pinigų pasiūlą? |
|
2023-01-19 17:57 #735892 | |
Mariau, jūs kažkaip suplakėte skirtingus dalykus į vieną todėl ir išvados sunkiai paišosi Pradėkim nuo paprasto dalykas - yra suprognozuojamas biudžetas. US atveju biudžetas yra deficitinis, t.y. išlaidos mažesnės už pajamas, ko pasekoje skirtumą reikia padengti skolinantis ir skirtumą reikia padengti nesvarbu ar palūkanos yra 1% ar 5%. Teoriškai jeigu skolinimosi kaina išaugtų iki kokių 50% tai turbūt tikėtina, kad mažetų išlaidos, augtų mokesčiai ar pan., nes skolintis taptų per brangu, bet šiuo atveju jokių stambių pokyčių nei pajamų, nei išlaidų eilutėse kažkaip neteko girdėti. Planuojant naują biudžetą aišku bus įsivertinama tai, kad išaugo infliacija, skolinimosi/skolos aptarnavimo kaštai, bet čia jau yra kita istorija.
Fiskalinė politika pati savaime nelemia pinigų paklausos/pasiūlos, tai yra monetarinės politikos dalis. Per aplinkui POKYTIS fiskalinėje politikoje turės įtaką didesniam/mažesniam skolinimosi poreikiui, o čia jau moentarinės politikos atstovai (FED) turės įsivertinti kiek ir ar reikia keisti bazinę palūkanų normą pagal pasikeitusį valdžios skolinimosi poreikį. Pradėjus kelti palūkanas (vykdant kontrakcinę monetarinę politiką) pinigų pasiūla sumažėjo (kaip netikėta) ir tai galite matyti grafike. |
|
2023-01-19 18:32 #735894 | |
"Fiskalinė politika pati savaime nelemia pinigų paklausos/pasiūlos, tai yra monetarinės politikos dalis."
Priklauso ką laikom pinigų pasiūla. Jei tavo pateiktą M0. Tada fiskalinė politika lemia. Nes M0 sudaro du komponentai - rezervai ir valiuta cirkuliacijoje. Tai grubiai iš tų 5,5 tn. 3,2 yra rezervų + 2 su uodega cirkuliuoja valiutos. Rezervų, o ir M0 pokytis atsiranda per du kontūrus. Fiskalinį ir monetarinį. Pirmu atvejų rezervai didėja, kai vyriausybė išleidžia daugiau nei surenka mokesčių, ty biudžeto deficitas bankinėje sistemoje sukuria rezervus. Antru atveju, kai centrinis bankas (FED) superka skolos popierius mainais į rezervus. Ir atvirkščiai, kai CB mažinasi balansą parduodamas ir kai vyriausybė mokesčiais renka daugiau nei išleidžia. Jei pinigų pasiūlą laikome ir kreditą, kas šiaip jau ir turėtų būti laikoma pinigais. Tai turim M1 = M0 + indėliai. Na ir taip toliau aukštyn statai piramidę komponentas po komponento. Viršuje beabejo - viską reginti Mordoro, Masonų ar kokia ten akis. |
|
2023-01-19 19:15 #735901 | |
Aš panašiai ir bandau pasakyti/paklausti.
Ar fed balanso mažinimas atstoja jav valstybės skolos augimą? Aš skaitau, jav skolinimąsis, šiuo atveju 1,38 trln per 2022 yra pinigai įliejami į rinką. Ar ne teisingiau būtu imti m3 money supply jei žiūrėti pinigų kiekį rinkoje? Ar m3 apima ir jav valstybės sukurtą skolą? |
|
2023-01-19 20:53 #735905 | |
Infliacija uz 2022m +20% + 10% uz 2023 = Gaunam 30 % 1/3 pinigu nuvertejimas
*Vidutinė metinė infliacija, pasak skirtingų institucijų, 2023 metais turėtų svyruoti tarp 6–9,5 proc. LB skelbia ir prastesnę prognozę – 12,8 proc. **Lietuvos bankas kartu su kitais euro zonos centriniais bankais ir Europos Centriniu Banku siekia palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Ekonomikai tinkamiausiu laikomas nedidelis, šiek tiek mažesnis nei 2 proc. infliacijos lygis. *** Lietuvos bankas siekia palaikyti kainų stabilumą....? Plačiau: https://www.lb.lt/lt/infliacija |
|
2023-01-19 21:46 #735907 | |
Popiežiau sutinku su tavo teiginiu, tiesiog įmečiau pirmą pasitaikiusį pinigų kiekio rinkoje per daug nesigilindamas vien tam, kad pailiustruočiau, kad palūkanų kėlimas mažina pinigų pasiūlą.
Marius_ [2023-01-19 17:15]: Ar fed balanso mažinimas atstoja jav valstybės skolos augimą? ne, ir tą galima lengvai pamatyti atsidarius iždo skolos ir FED balanso grafikus Ar ne teisingiau būtu imti m3 money supply jei žiūrėti pinigų kiekį rinkoje? viskas priklauso nuo to, ką norite pamatyti. Yra netgi ir M4 sukurtas Ar m3 apima ir jav valstybės sukurtą skolą? taip, tik tai nėra apskaitoma kaip skola. Kokie komponentai patenka po kiekviena M galite pasiskaityti čia |
|
2023-01-19 21:52 #735909 | |
O jei jav iždo skola yra su “-“ ženklu, ar ji nemažina m3 pinigų kiekio? Kaip uab balanse turtą mažina skola?
Turiu omeny, pinigų kaip ir daugiau, tačiau žiūrint m3 grafiką kaip ir nedaugėja? |
|
2023-01-19 22:01 #735911 | |
bankinėje sistemoje skola vienoje lentelės pusėje yra indėlis kitoje. Beje šiek tiek, apie M3 dar
On March 23, 2006, the Board of Governors of the Federal Reserve System will cease publication of the M3 monetary aggregate. The Board will also cease publishing the following components: large-denomination time deposits, repurchase agreements (RPs), and Eurodollars. The Board will continue to publish institutional money market mutual funds as a memorandum item in this release. Measures of large-denomination time deposits will continue to be published by the Board in the Flow of Funds Accounts (Z.1 release) on a quarterly basis and in the H.8 release on a weekly basis (for commercial banks). M3 does not appear to convey any additional information about economic activity that is not already embodied in M2 and has not played a role in the monetary policy process for many years. Consequently, the Board judged that the costs of collecting the underlying data and publishing M3 outweigh the benefits. M1, M2 su visais detaliais paaiškinimais yra komunikuojamas čia. Galite studijuoti kiek patinka |
|
2023-01-19 23:28 #735918 | |
Tame Ričmondo Fedo tekste, ties pinigų bazės aprašymu, nėra tikslu, tiksliau, klaidinga. Mechanika ne tokia ky 4 išnaša. Nieks tų rezervų neperskolinėja ir nemultiplikuoja. Nu bet čia kita tema.
Mariau, čia kažkiek yra painu dėl to kad klausimas kas "teisingiau" yra netinkamas, kadangi tai kintama sistema, visi komponentai nuolat kinta priklausomai nuo to kaip vystosi ekonomika ir kokia politika vykdoma, kiekvieną 3čiadienį ir 4tvirtadienį gaunam sistemos nuotrauką su kiekvieno parametro einamąja būseną, kuria galimą nusitraukti iš FED puslapio. Todėl "kas teisingiau" pasirenkant rodiklį ar jų rinkinį priklauso nuo to, į kokį konkretų klausimą ieškai atsakymo. Su UAB'u lyginti negalima, nes bankinėje sistemoje veikia veidrodinis principas. Tai yra tavo UABo įsipareigojimas (skola) bankui yra turtas, o tavo UAB'o turtas, šiuo atveju - pinigai (lėšos banke indėlio pavidalu) yra banko įsipareigojimas tavo UAB'ui. Žodžiu, čia jau visai techninis kosmosas gavosi. Daugiau taip nedarysiu. |
|
2023-01-20 00:29 #735922 | |
Man klausimas kilo toks. Ar realiai siatemoje pinigų mažėjo pastaruosius 6-12 mėnesių?
Jei fed balansas sumažėjo, atrodo mažėja, Tačiau jei jav skola auga, tai didėja? Kaip m3 atspindi skolą? Ar valstybės/gyventojų skola mažina m3 reikšmę ar didina? Kodėl tokie klausimai? Na tiesiog. Kas bus su infliacija? Kas bus su pinigais ir kokiu greičiu? Kas bus su skola? Kas bus su nt? Kas bus su vp? |
|
2023-01-20 09:11 #735931 | |
Mažėjo.
Didėja. Didina. (M3 nebeskaičiuojamas. Bankų kreditas atsispindi M1 ir M2) I 5-4% teritoriją nugrius su pagreičiu, vėliau slinksis žemyna labai lėtai. Čia žinoma su sąlyga, jei vėl kokie nors marsiečiai neužpuls žemiečių. Infliacija griaužią skolą kaip ir sąntaupas. Turto verčių korekcijos iki 30%. Skolos rinka atspindi infliaciją žemiau 4%. Akcijų, šiek tiek painiau, nes yra faktorių, kurie pilnai neatsiskleidę. Svarbiausias jų ant nosies - tos nelemtos skolos lubos kas rezultate gali greitai pakeisti kompanijų pelnų perspektyvas ir automatiškai akcijų rinkos kainas. |
|
2023-01-20 12:34 #735947 | |
kazlas [2023-01-19 18:53]: Infliacija uz 2022m +20% + 10% uz 2023 = Gaunam 30 % 1/3 pinigu nuvertejimas *Vidutinė metinė infliacija, pasak skirtingų institucijų, 2023 metais turėtų svyruoti tarp 6–9,5 proc. LB skelbia ir prastesnę prognozę – 12,8 proc. **Lietuvos bankas kartu su kitais euro zonos centriniais bankais ir Europos Centriniu Banku siekia palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Ekonomikai tinkamiausiu laikomas nedidelis, šiek tiek mažesnis nei 2 proc. infliacijos lygis. *** Lietuvos bankas siekia palaikyti kainų stabilumą....? Plačiau: https://www.lb.lt/lt/infliacija 2% propaganda, o ne kainu stabilumas. LB nieko negali padaryti jei ECB spausdina. if you fail to plan, you plan to fail
The Undercover Economist |
|
2023-01-20 12:52 #735948 | |
Tai savo puslapyje turetu klaidas istaisyti tokias kaip...
* Lietuvos bankas nesiekia palaikyti kainų stabilumo. uz ka jie alga gauna.? |
|
2023-01-20 13:11 #735950 1 | |
Pagrindinė LB veikla leisti progines monetas
Na dar kavos gėrimas ir propogandinių straipsnių rašymas. P.S. Visiškai nereikalinga institucija LT, kuri mokesčių mokėtojams kainuoja minumum 50 milijonų eurų per metus. Kas aukoja laisvę vardan saugumo, nevertas abiejų. Ben Franklin
|
|
2023-01-20 13:24 #735954 | |
Finansinių institucijų ir tarpininkų / Draudimo bendrovių ir tarpininkų veiklos priežiūrą paliekam kam?
yra dar daugiau ką veikti, https://www.lb.lt/lt/veiklos-sritys-1 ar galima veikti efektyviau, visada galima, net ir pačiais geriausiais laikais "Price is what you pay. Value is what you get." ― Warren Buffett
|
|
2023-01-20 13:29 #735955 | |
Priest [LT] [2023-01-20 13:24]: Finansinių institucijų ir tarpininkų / Draudimo bendrovių ir tarpininkų veiklos priežiūrą paliekam kam? yra dar daigiau ką veikti, https://www.lb.lt/lt/veiklos-sritys-1 ar galima veikti efektyviau, visada galima, net ir pačiais geriausiais laikais Ką aš tau galiu atsakyti... Kas aukoja laisvę vardan saugumo, nevertas abiejų. Ben Franklin
|
|
2023-01-20 13:31 #735956 | |
Agricola [2023-01-20 11:11]: Pagrindinė LB veikla leisti progines monetas Na dar kavos gėrimas ir propogandinių straipsnių rašymas. P.S. Visiškai nereikalinga institucija LT, kuri mokesčių mokėtojams kainuoja minumum 50 milijonų eurų per metus. greičiau jau tu visiškai nereikalingas šitam forume |