Autorius | Žinutė |
2009-12-14 18:10 #74757 | |
reiktu giliau pasidomet ECB,FED ir LB sistema,jei eurais ar dar kokiu b.... dengti litai ar dar koks s.....
usd turi grynu pinigu tik 3-4%,o kiti digital currency. kai fed buvo sukurtas ,nuo 1913m tuo metu 1$, kai dabar 3centai usd,nuvertejo 97%. usd yra is oro sukuriami kad padengt paskolintus is fed pinigus,butent per palukanu norma,o is kur imt skolininkams usd pinigus uz palukanas,ogi is fed,is oro digital currency pridarys, o zmones buki taps"more and more slavery" |
|
2009-12-14 20:20 #74819 2 | |
Indenas, rašiau šį kart apie ekonomiką. Neprotinga ekonominė politika sužlugdė vietinį žemės ūkį ir visiškai pakirto perkamąją galią. Kadangi stambūs bankininkai ir pramoninkai tautos akyse nenuskurdo , kilo bruzdėjimai ir riaušės. Atsirado permainų poreikis, kuris kai kuriose šalyse atvedė į valdžią populistus - fašistus. Kažkodėl to neivyko santykinai ekonomiškai stabiliose šalyse. Paleckį paminėjau tik kaip pavyzdį kad visada atsidanda gelbėtojų kurie "žino ką reikia daryti" . Tada konkrečiai dalis visuomenės palaikė sovietų atėjimą, nereikia to slėpti. Ir ne tik žydai, nemažai inteligentijos kovojusių "už laisvę , prieš priespaudą" tiesiog džiūgavo . Taip ir dabar, neprotinga ekonominė politika kelia į paviršių visokius Paksus ir Valinskus. Ta pati Prunskienė artimiausiuose rinkimuose gal net turės daugiau balsų už konservatorius. Tą turėjau omeny, rusija čia ne prie ko .
Svarbu ne ūgis , o smūgis .
|
|
2009-12-14 20:38 #74825 1 | |
Jaučiu kad nesusišnekam Nemaišykim "bank run" ir valiutos atsargų trūkumo. Bank run yra kraštutinė indėlininkų reakcija, kai visi atsiiminėja indėlius, valiutos trūkumas pasireiškia, kai visi tie patys indėlininkai nori atiduoti litus ir imti eurus, ir tada turime padėtį, kad susidaro 20-30 mlrd litų vertės eurų paklausa, ir tik 10 mlrd tesiekiančią pasiūlą.
Apie tokią situaciją ir kalbu. Panika yra didžiausias visų finansų rinkų siaubas, ir gaila, bet ją visai nesunku sukelti- užtektų rimtesnių ir intensyvesnių kalbų devalvaciją. Žodžiu, kol nebus visuotinio noro turėti eurų, o ne litų, tol ir valiutos trūkumo nebus... bet čia praktiškai tas pats kas ir bank run- banko balanse yra ir įsipareigojimai indėlininkam, ir skolininkų įsipareigojimui bankui, dengiantys vieni kitus, bet užtenka pasklist kalbom, ir bankai vistiek lūžta O šiaip tai nelabai ir pats jau suprantu kaip gavosi, kad virtualių litų yra daugiau nei jų atitikmens eurais LB sąskaitoj- juk pagal idėja, norint gauti litą, reik įnešt eurų, bet jie kažkur nuplaukė ir balanse nebefigūruoja. |
|
2009-12-14 21:34 #74838 2 | |
Lietuviška mobilioji paslauga pripažinta geriausia pasaulyje
Estai turi Skype, lietuviai turi GetJar. Tik reikėtų tuo pasinaudoti, kaip naudojasi estai "Life is 10% how you make it and 90% how you take it.”
|
|
2009-12-14 22:06 #74848 | |
Belsebubas [2009-12-14 20:38]: visi tie patys indėlininkai nori atiduoti litus ir imti eurus, ir tada turime padėtį, kad susidaro 20-30 mlrd litų vertės eurų paklausa, ir tik 10 mlrd tesiekiančią pasiūlą Tai mes tą ir bandome pasakyti: norint indėlius pakeisti į eurus, reikia visų pirma tuos indėlius atsiimti. Nuo tokio masinio indėlių atsiėmimo bankai užsilenktų anksčiau negu baigtųsi Šarkino rezervai. Vienintelis vaistas - įstatymu konvertuoti visas LTL paskolas ir indėlius į EUR. Tai (kartu su leidimu atsiskaitinėti eurais ir laipsnišku litų išėmimu) ir būtų vienašališkas euro įsivedimas, apie kurį kartais pakalbama. |
|
2009-12-14 23:03 #74864 1 | |
Švyturys [2009-12-14 17:25]: Dėl paprastumo iš grandinės Jonas (indėlininkas) -> bankas -> Petras (skolininkas) galime išbraukti tarpininką (banką) ir tarti kad Jonas paskolino 1000 Lt. tiesiogiai Petrui. Ar dėl to padaugėjo realių pinigų? Ne. Ar dėl to reikia didinti valiutinius rezervus, kuriais padengti litai? Ne. Ну давай на пальцах... Estrapoliuojant jūsų pateiktą schemą gaunasi kad esant valiutos valdymos modeliui, CB rezervai gali būti maži ir valiutinei rizikai tai įtakos nedaro - svarbiausiai kad jų užtektu padengti skirtumui tarp nacionaline valiuta išduotų paskolų ir indelių. Kaip pvz. dabartinė situacija Lietuvoje: 25 mlrd. indelių litais ir 20 mlrd. išduotų paskolų litais. Skirtumas 5 mlrd. Lt - ir jo padengimui valiutinių CB rezervų užteks. Kažkaip manes šios sistemos stabilumas neįtikina... Priešingai, manau kad santikinės koreliacijos tarp paskolų/indelių ir valiuta dengtų rezervų negali būti. Nes tokiu atvėju gaunasi kad išaugus litiniams indeliams pvz. iki 100 mlrd., rezervai turėtu padidėti irgi keturgubai, iki pvz. 40 mlrd.Lt. Tačiau jokio tiesioginio ryšio tarp litinių indelių ir valiutinių įplaukų neegzistuoja (na nebent carry trade'as į litą ). Dabar kitas aspektas - apie devalvacijos žalą = nenaudingumą. Kadangi esu pesimistiškai "green shots" atžvilgiu nusiteikęs asmuo ir laukiu kelis metus trunkančio vargo viso pasaulio finansuose, būkyte toks geras, praskaidrinkyt mano nuotaiką optimizmu ir paaiškinkyte man durnam, kaip puikiai gyvuos šalis Lietuva visus ateinančius 3-4 metus... Ибо, как глаголит небезъизвесный всем нам пианист...o kas galėtu paneigti kad ir 2010 ir 2011 ir 2012 metais Lietuva ir toliau turės vis mažėjančias biudžeto pajamas ir vis nemažėjančias išlaidas, kurių finansavimui bus naudojamas skolinimas užsienio rinkose už vis didėjančias palūkanas? Na pafantazuokyte šiek tiek... Kas bus jei tas pesimistas Ashaman bus teisus ir jokio eko atsigavimo Lietuvoje per ateinančius 2-3 metus su žiburiu nerasi? Kas bus kai visi atsisakys mums skolint? Ar vis dar atrodo kad priverstinė devalvacija ir šalies bankrotas yra pakvaišusio pesimisto išmislas? Galu gale...tikėkyt kuo norit. Nors "green shots", nors dangaus mana iš Washingtono (už kalėjimą) ar iš Briuselio (už IAE), nors tuo kad litas devalvuotas nebus nes Lietuvai tai nenaudinga. Laikas parodis. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-12-14 23:31 #74874 | |
Ar manau kad su Lietuvos ekonomika viskas bus gerai? Ne, niekur to nerašiau.
Ar manau kad valstybės bankrotas neįmanomas? Ne, niekur to nerašiau. Ar manau kad lito devalvacija įmanoma? Įmanoma, politiniu sprendimu. Ar manau kad priverstinė lito devalvacija (kai pritrūksta rezervų, kad pakeisti litus į eurus) įmanoma? Ne, to neleidžia valiutų valdybos modelis. Kokia pasaulio valiuta labiausiai apsimokėjo laikyti santaupas kojinėje pastaruosius 16 metų? LTL. Tikiuosi, aiškiai atsakiau. Devalvacija įmanoma, bet ne dėl rezervų išsekimo. Ir ji nėra absoliutus blogis, yra ir privalumų. Manau kad laiku ir kvalifikuotai atlikta devalvacija būtų buvęs mažesnis blogis negu dabartinė "vidinės defliacijos" politika su didžiuliais deficitais. Avanturist pasekėjai jau ne pirmus metus pranašauja ir niekaip nesulaukia "pribaltų" devalvacijos. Tikriausiai tai susiję su tam tikromis dvasinėmis traumomis, patirtomis dėl gimtojo rublio perturbacijų, kurios aiškiai matosi viename iš mano anksčiau įdėtų grafikų. Pasakysiu tik tiek kad gyvenime yra kur kas svarbesnių dalykų negu valiutos kursas, netgi jei nutinka šitaip: Rusijos rublis (RUB)
nuo 1993 06 25 litais už 100 valiutos vienetų nuo 1996 02 12 litais už 1000 valiutos vienetų nuo 1998 01 05 litais už valiutos vienetą (denominuota santykiu 1/1000) nuo 2002 02 02 litais už 10 valiutos vienetų nuo 2005 01 03 litais už 100 valiutos vienetų |
|
2009-12-15 00:41 #74883 | |
Švyturys [2009-12-14 17:25]: Ashaman [2009-12-14 16:25]: Paskolos rezidentams litais sudaro ~ 20 mlrd.Lt. Šioje vietoje Švyturys teisus, teigdamas kad bankų litinis paskolų/indelių portfelis dengia viens kitą. Problema yra kitur. Indelis - tai yra realūs pinigai - indelininko nuosavybė. Paskola - tai ateities įsipareigojimas įmokėti ateityje uždirbtus litus. Vėl neteisybė (paryškinau). Indėlis nėra realūs pinigai. Tai lygiai toks pat banko įsipareigojimas indėlininkui, kaip paskola - skolininko įsipareigojimas bankui. Tačiau yra neatitikimas tarp terminų (indėliai dažniausiai metiniai, paskolos - ilgalaikės) ir kitų sąlygų (pvz. indėlį galima atsiimti pirma laiko). Dėl šių neatitikimų ir atsiranda bankinės sistemos pažeidžiamumas. Dėl paprastumo iš grandinės Jonas (indėlininkas) -> bankas -> Petras (skolininkas) galime išbraukti tarpininką (banką) ir tarti kad Jonas paskolino 1000 Lt. tiesiogiai Petrui. Ar dėl to padaugėjo realių pinigų? Ne. Ar dėl to reikia didinti valiutinius rezervus, kuriais padengti litai? Ne. Pries kuri laika sia tema maciau gera dokumentini filmuka. Bent jau jis man daug ka paaiskino. Tikiuosi, kad ir Jums jis bus naudingas. Ypac tau Svyturi. http://7filmov.net/news/2009-06-07-413 |
|
2009-12-15 01:50 #74890 | |
zilvinas3 [2009-12-15 00:41]: Švyturys [2009-12-14 17:25]: Ashaman [2009-12-14 16:25]: Paskolos rezidentams litais sudaro ~ 20 mlrd.Lt. Šioje vietoje Švyturys teisus, teigdamas kad bankų litinis paskolų/indelių portfelis dengia viens kitą. Problema yra kitur. Indelis - tai yra realūs pinigai - indelininko nuosavybė. Paskola - tai ateities įsipareigojimas įmokėti ateityje uždirbtus litus. Vėl neteisybė (paryškinau). Indėlis nėra realūs pinigai. Tai lygiai toks pat banko įsipareigojimas indėlininkui, kaip paskola - skolininko įsipareigojimas bankui. Tačiau yra neatitikimas tarp terminų (indėliai dažniausiai metiniai, paskolos - ilgalaikės) ir kitų sąlygų (pvz. indėlį galima atsiimti pirma laiko). Dėl šių neatitikimų ir atsiranda bankinės sistemos pažeidžiamumas. Dėl paprastumo iš grandinės Jonas (indėlininkas) -> bankas -> Petras (skolininkas) galime išbraukti tarpininką (banką) ir tarti kad Jonas paskolino 1000 Lt. tiesiogiai Petrui. Ar dėl to padaugėjo realių pinigų? Ne. Ar dėl to reikia didinti valiutinius rezervus, kuriais padengti litai? Ne. Pries kuri laika sia tema maciau gera dokumentini filmuka. Bent jau jis man daug ka paaiskino. Tikiuosi, kad ir Jums jis bus naudingas. Ypac tau Svyturi. http://7filmov.net/news/2009-06-07-413 yra 2009 metu antra dalis |
|
2009-12-15 08:12 #74895 | |
Švyturys [2009-12-14 23:31]: Gyvenime yra kur kas svarbesnių dalykų negu valiutos kursas. Auksiniai žodžiai. Kol faktas neįvyko visos prognozės lieka tik hipotezėmis, o džiaugtis gyvenimu būtina jau šiandien. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-12-15 08:56 #74905 | |
To $$
Gal gali ideti nuoroda? |
|
2009-12-15 09:10 #74907 7 | |
Ashaman: Na pafantazuokyte šiek tiek... Kas bus jei tas pesimistas Ashaman bus teisus ir jokio eko atsigavimo Lietuvoje per ateinančius 2-3 metus su žiburiu nerasi? Kas bus kai visi atsisakys mums skolint? Pasikeis kelios vyriausybės. Grįš į madą masyvios tvoros ir durys, BMW "chuligankė", spiritas Rojalis. Mergos vaikščios ne po vieną, o lydimos skustų berniukų kietais kumščiais, į šonus nesivaipys ir žiūrės griežtai į priekį. Galima sakyti, grįš šeimyninės vertybės. Finansuose savo svarbą atgaus M0 pinigai: restoranuose (demokratiškos kavinės išeis iš mados) galėsi atsiskaityti žnyplėmis nukandęs savo auksinės grandinėlės gabalą. Bus paklausūs juodi polietileniniai maišai apie 40 litrų talpos: juose patogiausia pernešti banknotus. Žodžiu, nieko neįvyks, ko nebūtumę matę. Bent jau tie, kas gyveno 90-aisiais. Kadangi, spėju, dauguma forumiečių yra 30-imties nepasiekę, tai atrodo baisu. Patikėkite, vietomis bus net linksmiau. "History repeats itself, first as tragedy, second as farce." Karl Marx
|
|
2009-12-15 09:39 #74910 | |
gogaas
PS Taip gerai surasei, kad net nuostalgija apeme. Ne investicijos yra rizikingos, o investuotojas!
|
|
2009-12-15 09:54 #74912 | |
Gogaas, man atrodo tie, kurie čia ruošiasi krachui, tai jau kelis metus gyvena pagal tavo aprašymą (jei ne visą gyvenimą). Pinigus susikrovę į poletileninius maišus, prisipirkę grūdų ir tvarkingai susisandėliavę daugiabučio (bendrabučio?) rusy. Tačiau ta mistinė diena kaip neateina taip neateina, tuo tarpu pinigus bei grūdus baigia sugraužt pelės.
|
|
2009-12-15 09:55 #74913 3 | |
Švyturys [2009-12-15 01:25]: Dėl paprastumo iš grandinės Jonas (indėlininkas) -> bankas -> Petras (skolininkas) galime išbraukti tarpininką (banką) ir tarti kad Jonas paskolino 1000 Lt. tiesiogiai Petrui. (...) Ar dėl to reikia didinti valiutinius rezervus, kuriais padengti litai? Ne. yra tokia problemele- realybeje si grandine atrodo mazdaug taip(su salyginiais skaiciais): Jonas (indėlininkas)100 -> bankas 100+30(is uzsienio) -> Petras (skolininkas) 130-> Antanas (NT pardavejas) 130-> bankas- nauji 60 (likusius Antanas isleido, investavo i kita projekta ir t.t.)+30 (is uzsienio)-> Maryte 90- pirko nauja buta. Maryte prarado darba ir nebegali atiduoti paskolos. Bankas pardave turta uz 60 (gan lengvai issisuko), is kuriu iskart atidave savo skolas uzsienio bankui 30+30=60. Bankas skolingas Antanui 66 (paprastumo delei imkim 10% palukanas), Jonui 110, o bankui Petras skolingas 140+palukanos. Jo turtas siandien vertas 100, o "indelininkam" reikia 166 ir siuo metu. valiutiniu rezervu delto didinti nereikia, bet banko kapitala- skubiai ir daug jau truksta 66, o Petras- irgi ant asmeninio bankroto ribos. kadangi visi indeliai buvo perskolinti, o skolos "apkarto"- kazkas turi prisiimti nuostolius. 1) banko akcininkai didindami kapitala 2) indelininkas gaudamas "haircut", bet bankui tai yra bankrotas. 3) valstybe bailout'indama bankus (krastutinis atvejas) arba garantuodama smulkiems indelininkams ju indeli ir leisdama bankui bankrutuoti. Abiem atvejais realu nuostoli prisiims mokesciu moketojai nes bankams pavyko itikinti vyriausybes savo sistemine svarba. Bet is ko valstybes vykdys siuos isipareigojimus? (beje jie laikini ir pratesiami tik tol, kol realiai vykdyti dar nereikia) zinant kokia asmeninio kapitalo dalimi rizikuoja bankai- didziaja dali nuostoliu anksciau ar veliau prisiims mokesciu moketojai. Perteklini kredita reikes isleisti, deja jis sudarytas...is musu indeliu geriausiu atveju ateities mokesciu moketojai atsiskaitys su esamais indelininkais (LT toki procesa jau mateme su rubliniu indeliu grazinimu), bet pirmesni eileje "uzsienio kreditoriai", pensininkai ir kt...atrodo uztruks. p.s. o...kur dingo tas kostiumuotas tarpininkas is Svedijos? US tokiu dingusiu jau 600+ p.p.s. kad nepiesti vien juodai- skubiai reikalingas banku reguliavimas didinant privalomuosius rezervus, laikomus CB. Valstybe turi uztikrinti, kad visi indeliai butu padengti banku rezervais, kuriuos ji kontroliuoja. |
|
2009-12-15 10:34 #74918 | |
zilvinas3 [2009-12-15 08:56]: To $$ Gal gali ideti nuoroda? as atsisiunciau is torrents.ru rusu kalba,o anglu kalba,gabaliukais po 10 minuciu yra youtube....pilnas pavadinimas >>>> Money as Debt II Promises Unleashed ,manau rasi per google.ru ir laisvai ideta rusakalbiu serve jei nesinaudoji torrentais |
|
2009-12-15 10:37 #74919 1 | |
siaures vejas [2009-12-15 09:55]: Valstybe turi uztikrinti, kad visi indeliai butu padengti banku rezervais, kuriuos ji kontroliuoja. Ką turi omeny? Bankas pasiskolina iš Jono 100LT, tada visus 100LT padeda į rezervą, o po metų ištraukia iš to rezervo, atiduoda indėlininkui ir akcininkai dar iš savo įnašų sumoka 10LT palūkanas? Nelabai supratau. Apskritai, bankai, veikdami fractional reserve principu jau gyvuoja šimtmečius, nesuprantu kodėl turėtų imti ir viskas šiandien sugriūti. |
|
2009-12-15 11:05 #74925 | |
2009-12-15 11:05 #74927 | |
$$ [2009-12-15 10:34]: as atsisiunciau is torrents.ru rusu kalba,o anglu kalba,gabaliukais po 10 minuciu yra youtube....pilnas pavadinimas >>>> Money as Debt II Promises Unleashed ,manau rasi per google.ru ir laisvai ideta rusakalbiu serve jei nesinaudoji torrentais Aciu |
|
2009-12-15 11:07 #74928 1 | |
na 100 gal per ziauru, bet kokius 30 noreciau matyti rezerve ir dar uz 20 pvz. nusipirko vyriausybes VVP.
del palukanu- skolininkai irgi jas moka, taip kad bankui visada lieka ~2-3% marza. Kodel gamybines imones gali dirbti su 3% marza ir visu kapitalu, o bankai-ne? Juk del naturalaus sverto banku ROE normaliomis salygomis yra 10-15%, nedaug imoniu tuo gali pasigirti. Ir kredito augima butu daug lengviau priziureti o akcentuoti norejau kad kazkas vistiek tures skelbti default'a ir likti su "blogu kreditu ir nuvertejusiu ikeistu turtu": fizinis asmuo, bankas arba valstybe. Uzkrauti viska valstybei (niekuo detiems mokesciu moketojams)-reikalas neramus. Geriausia jei valstybe (jos pilieciai) stebi ir reguliuoja kol skolininkas(fizinis asmuo) ir bankas "aiskinasi santykius". p.s. del "simtmeciu" perfrazuosiu: nesuprantu kodel "Ponzi" turi sugriuti- anksciau juk visada isipareigojimus vykdydavo. p.p.s. NZ jau emesi banku reguliavimo ir idiege gan grieztus reikalavimus- siandien nei vienas bankas ju dar neatitinka, bet turi laiko "pasitaisyti". Kada LB imsis is esmes reguliuoti Lietuvoje veikiancius bankus, o ne tiktai "sildysis sauluteje"? Valstybe juk finansiskai nepajegi prisiimti jokiu garantiju, bet gali ju pareikalauti is banku. |