"Pafiksavau 5 pliusų netekimą." - šitos vietos nesupratau

o kaip manote kokie yra minusai GDR prieš PVA?

Tropnas, čia Seresas taip subtiliai išsireiškė, jog 5 pliusus forume už atsakymus uždėjo (ir gavo pats atgal ;) )

O minusai GDR'ų tokie (paimsiu vertinimą per didžiausią tarpiniką Baltijos šalyse Swedbank) :

1. Brangesnė prekyba (ypač kai Swedbank nemokamai baltijos biržose). Pirkimo pardavimo ciklas Swedbank Londone kainuoja 0,5%, arba beveik 10ct prarastų prie dabartinės kainos nuo pirkimo/pardavimo ciklo. Ir čia tiek tik prekiaujant dideliu kiekiu, nes dar yra minimalus 8 eur mokestis, tad minimalus sandoris 3200 eur (arba bus dar didesnis komisinis procentiškai)

2. Nuo dividendų reikia nurašyti kaskart 2ct akcijai (papildomas dividendų mokestis GDR'ams), tad pvz vietoj 0,643 dividendų gausite ne 0,54655 (po mokesčių), o 0,52655 - arba kitaip beveik 4 proc mažiau.

3. Bėdos dėl nesutampančių ex-div dienų ir skirtingų išmokėjimo dienų (galima ir apsišauti nelaiku pirkus/pardavus)

4. Spreadas kintantis tarp biržų ir neaišku kaip vaikštanti kaina (vieniems minusas, kitiems galimybė)

5. Didesnis VP saugojimo mokestis. Čia ne Swed, bet pvz SEB Baltijos šalių VP saugojimas tik 0,007 proc per mėn (dideliam portfeliui 0,003proc), kai UK akcijoms kelis kart daugiau - net 0,013proc. Tad gaunasi papildomi apie 2ct nuo akcijos per metus brangiau laikymas.

6. Skirtingas likvidumas. Vilniuje be problemų greitai prireikus parduosi, su mažu kainos žingsniu. Londone kartais spreadas ir eurą siekia, tad gali tekti kantriai laukti, arba pardavinėti gerokai pigiau, nei pvz paskutiniai sandoriai, antraip niekas nepirks (jei reikia greitai)


Daugmaž tiek. Surašiau tik minusus, bet tai nereiškia jog neverta ir jog pliusų nėra. Kiekvienam sava situacija. Turint didesnį kiekį, vykdant aktyvesnę prekybą bei gaudant kintančius spreadus, galima turėti pliusą. Na ir aišku - juk ir akcijos kaina dažniausiai Londone mažesnė. Bet minusų, kaip aprašiau, taip pat yra. Tad kiekvienam pačiam rinktis. Aš asmeniškai turiu tiek Vilniuje, tiek Londone

Beje, Swedbank analitikų vertinimas ir pagrindimas 33eur vertinimo kainos čia

https://blog.swedbank.lt/investavimas/ignitis-grupe-rinka-nera-teisinga

Pavadinimas, kaip matot toks : „Ignitis grupė“: rinka nėra teisinga

Rekomenduoju, gerai ir greitai, nieko daug iš tikro neaprašyta

„Diskutavome su operatoriumi ir pasiūlėme vieną pagrindinių alternatyvų, kad likusi 160 mln. eurų suma būtų grąžinta ne vėliau kaip per 7,5 metų, ją diferencijuojant. Buitiniams vartotojams apie 51 mln. eurų būtų grąžinta per 2,5 metų, verslui – ne vėliau kaip per 7,5 metų“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/naujas-pazadas-del-160-mln-euru-elektros-vartotoju-permokos-grazins-anksciau-95321651

Šitas užstrigo: kažkam šotinti dave...
5. „Swedbank“ grupė turi trumposios pozicijos, kuri viršija 0,5 proc. įmonės išleisto
akcinio kapitalo;

Analitikai yra analitikai. Bando dėliot pinigų srautus ir pan. į formules ir rašyt kainą. Formulės nepagauna specifikos, politinių rizikų ir pan.
Daliux post‘uose (ir ne tik jis) akcentuoja žemą P/E. Teorijoje tai gerai, bet praktikoje žemu P/E dažniausiai prekiaujasi „defektuotos“ įmonės (dėl politinių rizikų, vadovybės, nueinančio produkto ir pan.). Atvirkščiai – kokybiškos įmonės prekiaujasi su „premija“ ir jų P/E būna aukštesnis nei rinkos (nepradėsio apie Microsoft, Visa ir pan). Ignitis prekiaujasi ir prekiausis su nuolaida, nes yra, pasakysiu labai supaprastintai – „gyvatė ryjanti savo uodegą“. Jei įmonės paprastai klesti ir neša pelną akcininkams per prekių ir paslaugų brangumą (ir klientų norą jas pirkti aukšta kaina), tai Igničio atveju jo prekių ir paslaugų (elektros, dujų, prijungimo mokesčio, saugojimo mokesčio ir pan) brangumas iššaukia jų naudotojų priešiškumą. Kadangi naudotojai šiuo atveju yra beveik visi LT gyventojai, jie savo nepasitenkinimą gali išreikšti per politikus. Politikai savo „darbdaviams“ bando įtikti ir atidirbti lūkesčius. Kaip ten beišvedžiosi, bet valstybės valdoma įmonė visada bus įtakojama politikų – rinktų, skirtų per įvairius ryšius ir pan. Rezultate Igničio akcininkais yra mažuma gyventojų. Ir jų balsai „darbuotojams“ politikams niekingai mažai svarbūs lyginant su likusiais paslaugų ir prekių naudotojais. Maždaug taip, visa kita pilstymas treti metai apie tą patį. Rinka gudresnė, nei daugelis mano ir žemais P/E LT, USA ir kitur apdovanoja ne be reikalo.

Kazkaip keistai suprantat ir interpretuojat informacija. Sitas punktas nepazymetas t. y. Swedbankas neturi trumpos pozicijos. Pazymetas 6 punktas.

ignitis,politinės rizikos.pirma Prezidento rinkimai,kad šimonytė laimės mažap šansų.Antra Seimo rinkimai,tai svarbiausia.Kad ateityje divai liks neabejoju,bet kad atėjus į valdžią naujoms politinėms jėgoms divai gali būt sumažinti per pusę,manau irgi realu.O tai iš inercijos gali nunešti akcija trumpam ne tik kad iki 14,bet ir iki 9.Toliau karas UKRAINOJE,jei putleris pasiekia savo ir vakarai susitaiko su aneksuotom teritorijom,kitas taikinys ir visų investuojų baimės Baltikas.Na ir paskutinis,kur liečia ne tik igninis,5P FOORMUOJA DVIGUBA VIRSUNĘ,dar keli procentai up ir paveikslas išpildytas.toliau,kievienas matuoja savo "krreiva liniuotę", manoji ties 3500 brėžia linija. 2008 M. BUVO SENAI,PRISPAUSDINTA PINIGŲ MASĖS,baimės mažai.Aš asmeniškai longus iki kalėdų visus uždarau,pereinu į strong short.

Manau atėjus į valdžią old skūliniams komunistams dividendai gali padidėt, o ne pamažėt. Lenkijoj atėjo į valdžią mūsų dabartinės koalicijos prototipas (neokomunistai), tai iš karto nuskausmino PKN Orlen. Pas mus jau 20 metų kaip socdemai mažiau kišasi į įmonių veiklą nei konservai.

Tiesa, jis pastebi, kad kol neišseks depozitoriumo pakvitavimų srautas Londone, ir kol jie visi iki vieno „nesutekės“ į Vilnių, tol panašių nuosmukių, kaip pastaroji savaitė, išvengti nepavyks.

Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2023/12/07/baltijos-energetiku-akciju-nuosmukis-vertinama-ir-ignitis-grupes-vadovybes-pakeitimo-rizika#ixzz8LP9jjlgm

Jacikevičiaus citata .

Atskleidimai – Potencialūs interesų konfliktai

1. „Swedbank AB“ (Švedija) grupės įmonės („Swedbank“ grupė) turi arba valdo arba
kontroliuoja 1% ar daugiau įmonės išleisto akcinio kapitalo; 2. Bendrovė arba jos
pagrindinis akcininkas tiesiogiai ar netiesiogiai turi arba valdo arba kontroliuoja 5
proc. ar daugiau „Swedbank“ grupės išleisto akcinio kapitalo (netaikoma
„Swedbank Baltics AS“); 3. „Swedbank“ grupė turi nebaigtų arba baigtų teikti viešų
investicinės bankininkystės paslaugų sandorių įmonėje; 4. „Swedbank“ grupė turi
ilgosios pozicijos, kuri viršija 0,5 proc. įmonės išleisto akcinio kapitalo;
5. „Swedbank“ grupė turi trumposios pozicijos, kuri viršija 0,5 proc. įmonės išleisto
akcinio kapitalo; 6. „Swedbank“ grupė yra įmonės finansinio instrumento rinkos
formuotojas

Kolegos, apie ką jus čia?
Tai bendra informacija apie Swedbank grupę ir IGN apskaitomos (Swedbanko klientų turimos) pozicijos dydį palyginus su Swedbanko kapitalu. Tai ne apie Ignitį

Cia yra standartine interesu konflikto lentele. Swedbankas pazymejo tik 6 punkta t.y. kad jis yra rinkos formuotojas. Kas dar neaisku? Klauskite . Prisvaigot cia apie trumpas pozicijas. Ar matote skaiciu 6?

Ignitis Q3 analysis “Beats the bank deposit”
Link to report

Thanks for the report ! Nice to have your view and forecasts.

But one part seems little strange :

Our estimated 2023 net dividend yield of 5.8% is higher than
the current 1-year Baltic bank deposit rate of 4.25-4.50%.

Here you compare after tax dividend with pre-tax bank deposits.

Interest from bank deposits is also taxable (the same rate as dividend). So probably for the sake of justice it would be clever ether compare pre-tax with pre-tax, or after-tax with after-tax, but not combine incomparable pre-tax with after-tax

gražus lyginimas su indėliu -> tiesa su IGN "indėliu" po metų nežinai ar visą sumą indėlio atgausi, kad ir su didesniu % palūkanų...

kas "įdėjo" indėlį į IGN prieš metus ir kas padėjo nrm indėlį -> laimėjo antrieji full cash out atveju:
- IGN kaina prieš metus ~19,3 EUR -> dabar 18,8 EUR (-3%)
- Div 1.26 EUR -> 6.5% -> after tax 5.5%
- Neto +2.5%

Indėlis 4%, after tax 3.4% -> jeigu jau taip skaičiuotis tuos procentus iki centų

p.s. dėl mokesčių pilnai su Daliux sutinku, kad lygina obuolius su persikais dabar Enlight analitikai.

Bet ir pats palyginai obluolius su persikais.
2023 m. sausio mėn. viduryje indelių palūkanos buvo 2,6 proc. pre tax. Čia jeigu imti vienas iš didžiausių unijos palūkanas. Banke buvo mažiau.
2022 m. gruodžio mėn. galėjo būti ir dar mažesnės.

tas tiesa -> čia labiau iliustruoti įėjimo ir išėjimo kainos rizika IGN. Su indėliu ji lygi 0% iki 100k EUR

Bet ir gauni tam tikrą rizikos premiją 2,5 vs 2,21 proc.

Šiaip iš esmės nesąmonė post factum lyginti per daug skirtingus instrumentas. Taip, tikriausiai retas investavo į IGN dėl 2,5 proc. grąžos, bet taip jau būna investicijose.

O su IGN rizika gali būti tiek teigiama, tiek neigiama.

Indėlio tai viskas paprasta - kiek įdėjai, tiek ir atgausi (plius palūkanos).

IGN, jei nepardavinėji labai ilgą laikotarpį ir laikomasi dividendų politikos - tai gauni gerokai didesnius dividendus, nei indėlio palūkanos. Tada dividendus dar reinvestuoti gali ir taip gauni multiplikatorių. Su indėliu irgi gali aišku - tik pastaruosius net 10 metų palūkanos buvo beveik apie nulį, tai tiek iš to multiplikatoriaus, tiek apskritai iš indėlio pajamingumo, kuris tik dabar yra pakilęs mažesniuose bankuose iki tų ~4% , o didesniuose net ir tiek nesiekia - ir tikėtina mažėti tuoj pradės, nes euribor jau krenta

Bet aišku - IGN yra rizika, jog nuspręstų kažkada nebemokėti dividendų. Laikyčiau ją maža, ne be reikalo vietiniai analitikai kalba, jog IGn ne šiaip vien įmonė, bet tuo pačiu ir šalies įvaizdis tarptautinių investuotojų, verslo bendruomenės akyse ir dėl to su ja reikia elgtis atsakingai. Dar pagalvojus - jog tuo pačiu ir didžiausia kotiruojama įmonė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Na ir dar vienas argumentas, jog tam labai maža tikimybė - tai biudžeto realijos, o IGN dividendų iki 80 proc biudžetą pasiekia. Pats biudžetas beje irgi suplanuotas lygiai iki 3 proc deficito ribos. Bet kokį pajamų dėmenį iš jo išėmus - griūna biudžetas ir reikia mažinti išlaidas, jog 3 proc kriterijų atitikti. Iš politikų noras dažniausiai išlaidas ne mažinti, o didinti būna.
Be to, dividendų nemokėjimo rizikai yra ir teigiama contr-rizika - jog gali dividendai būti padidinti ar išmokėti vienkartiniai didesni (irgi maža tikimybe). Bet aišku - dar nepamirškim jog dividendai jau ir taip pagal įsipareigojimą kasmet didinami.

Na ir sekanti rizika - akcijos kainos svyravimo, ko indėlis neturi. Bet vėl - svyruoti gali tiek į neigiamą, tiek į teigiamą pusę. Ir ilgu laikotarpiu įmonei ne stagnuojant, o labai smarkiai plečiantis, būtent svyravimas į teigiamą pusę vertinčiau jog daug labiau tikėtinas. O dar ir turint omenyje jos tikrai labai žemus palyginamuosius rodiklius.

Tai man net nekyla abejonių, ar į indėlį dėti, ar į IGN (bent jau kalbant apie ilgalaikio žemos rizikos investavimo dalį)