Įdomu, įdomu dėl to kad buvo dalis privačių akcininkų ESO dėl to ir buvo ši permoka???
Šiaip tai iš vis manau, kad politinei reklamai čia tikrai ne vieta...

Čia nebent reklama už ką nebalsuoti rinkimuose.

Tai nieko nepadarysi - rinkiminiai metai. Ką tik pasijungiau delfi, o ten pačiam viršuje net dirbtinai prie korupcijos bylos iš 9dš. su A Butkevičiumi kišamas IGN. "Pirmasis politikas, kuris net kalėjime išliko Seimo nariu: nafta, didžiulės pinigų sumos ir giminystės ryšiai su prokuroru milijonai, apie kuriuos „Ignitis“ nekalba iki šiol" Linko net nemesiu, nes bet kas galit pasijunkt. O ir nėra prasmės ten ką skaityt, nes su IGN sieja iš esmės tik skambi žurnalistų antraštė. Bet tokių IGN voliojimų mėšle mes dar ne kartą matysime iki rudens pabaigos.

Ignitis laimėjo antrą jūrinio vėjo aukcioną Estijoje

Bidas 1,165 mln eur

Teritorija šalia jau anksčiau laimėto Estijos aukciono, tada realiai bus vystomas vienas jungtinis projektas, taip optimizuojant kaštus. Teorinis potencialus abiejų teritorijų pajėgumas yra 2,3 GW. Priklausomai nuo poveikio aplinkai vertinimo rezultatų, teritorijų optimizavimo ir kitų veiksnių, faktinis jūrinio vėjo elektrinių parko pajėgumas numatoma bus apie 1–1,5 GW. Tikimasi, kad projektas pradės veikti apie 2035 m.

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=b1c5a0953b29205a41aab859d0f899c03&lang=lt&src=listed

Dabar lieka nedidelė smulkmenėlė - suvaldyti visų trijų projektų rizikas.

Su smulkmenėle bus ką veikti. Finansavimą gaunant taip pat. Bet Ignitis kol kas šiuose projektuose gan dėkingoje padėtyje. Tiekimo portfelį turi didelį, kurį reikia susidengti - tad PPA pasirašyt galės su savo antrinėmis įmonėmis, o bankams tai vienas svarbiausių garantų. Partneriai tiek Lietuvoje, tiek dar labiau Estijoje - labai stiprūs, bei su patirtimi.

Didžiausias klausimas - kaip vystysis pačios jūrinio vėjo technologijos, ar bus pakankamas ir savalaikis tiekimas - bei svarbiausia kokios bus jūrinių turbinų kainos kontraktų fiksavimo metu

Tuoj koks nors kandidatas į prezidentus išstos su pasakėle, jog IGN pavogė ESO klientų pinigus ir dabar bando paslėpti/išleisti offshore'uose.


P. S. šiaip tikrai gerai skamba tas ofšoruose.

Naujiena gera, bet stebina taip pigiai laimėti konkursai. Estiškame forume buvo mintis, kad lietuviai nelabai supranta kur lenda. Ten klimatas šaltesnis, jūra užšala, labau tikėtini sparnų apledėjimai, automatiškai didesni draudimo kaštai, neaišku kokį dugną ras, vėjas vidutiniškai silpnesnis nei Lietuvos teritorijoj. Kas namą statęs puikiai žino su kiek nenumatytų problemų susiduria ir kiek samata nuo pradinės planuotos iškyla, o čia būsimų problemų skaičių reikia daugint bent iš tūkstančio. Žodžiu labai džiaugtis nereikėtų.
Kitas dalykas, kuris labai stebina, tai nedalyvavimas antram Lietuvos parko aukcione. Jei neužtenka finansavimo, tai viskas suprantama, bet ko tada į Estiją lysti net nepabanžius Lietuvoje?
p.s Igničio turiu, todėl ir rūpi.

studentas, aš kažkaip tikėčiausi, jog tokią patirtį turinti Ignitis komanda įvertina visus aspektus. Be to - eina juk su didžiulę patirtį irgi turinčiais partneriais - kažką rimtesnio už CIP sunku turbūt rasti būtų. Tad vargu ar į milijardinius projektus aklai eitų.

Kad kaina maža aukcionų - mums kaip ir pliusas. Kodėl neatsirado kitų keliančių kainą - nes aukcionai be CFD, o tai reiškia, jog turi turėti, kam pagamintą energiją tiekti, kad gautum bankų finansavimą. Ignitis turi portfelį. Enefit savo parkui kur užsitikrinę 1GW taip pat (bet daugiau irgi matyt neapžioja). Elektrum kol kas neįdomu. O kitų vystytojų su turimu portfeliu vietoje tiesiog nėra. Tie, kas įpratę dirbti su CFD šiuose aukcionuose paprasčiausiai nedalyvavo, nes bankai nefinansuos

Lietuvos antro aukciono dar irgi nenurašykim visai - gal visgi dar dalyvaus (bet greičiausiai tada siūlytų didelį CFD, kad apsimokėtų). Juolab, jog VERT posėdžiuose dalyvavo Ignitis Renewables. Nors daug labai vilties nedėčiau - juolab jog pranešę buvo viešai, jog nedalyvaus. Be to - dalyvavimui ir partnerio reikėtų, nes vieniems patempti jau kažin kaip eitųsi.

O kad atsisakė - pagrindinė priežastis nurodoma, jog paleidimas antro Lietuvos parko numatomas anksti. Tai čia trumpo laikotarpio finansai ir žmogiškieji ištekliai gal nepaveža. Nes pirmasis laimėtas Lietuvos aukcionas numatyta veiklos pradžia 2029 metai. O Estijoje - tik 2035 metai. Tai galbūt dar vieno projekto su tokia ankstyva kaip ~2030 metai pradžia tiesiog Igničiui būtų per daug ?

Kartais versle būna ir taip, kad tiesiog užimi atieties teritorijas, kad konkurentai neužimtų. Užėmimo kaina sakyčiau šiuo metu labai nedidelė. Projekto įgyvendinimas už 11 metų. Labiausiai įdomi konkurso detalė-kokia bauda už projekto neįgyvendinimą?

Jūrinio vėjo potencialas vs sausumo vėjo (paveikslėlis pasiskolintas iš Dariaus Maikštėno soc. tinklo paskyros ir www.vz.lt). Tokia situacija buvo per praėjusį šaltuką kai kaina biržose buvo labai aukšta.
Bijau, kad ateityje normalus atsipirkimas mūsų regione ir bus tik jūrinio vėjo, nes tik jam pučiant ir nepučiant sausumoje, bus tinkama elektros kaina, o kai pūs ir jūroje ir sausumoje, kainas matysime apie nulį ir žemiau...
Sakyčiau toliaregiškas sprendimas užimti Baltijos pietinę pakrantę.

Prikabintos bylos

Kas nori pasinagrinėti vėją, tai galima čia : https://www.ventusky.com/?p=57.1;23.4;5&l=wind-100m

Tik atkreipsiu dėmesį, jog reikėtų lyginti ne 10 m aukštyje, o 100-250m. Dar pridedant : vėjo jėgainės jūroje ne tik yra vėjingesniame ruože, bet dar ir pačios yra gerokai didesnės bei aukštesnės - o kuo aukščiau tuo irgi didesnis vėjas. Tad čia toks dvigubas išlošis

Matai ir aš pats turiu labai daug patirties su "garantuotais šimtaprocentiniais navarais" kurie baigėsi liūdnai, todėl į viską žiūriu kiek kritiškiau.
Rizika ir partirtis šioje naujoje besiformuojančioje jūrinėj vėjo rinkoje dar kol kas yra labiau flosofiniai terminai. Čia ne macdonals ar coca cola, kurios verslo modelis nesikeičia šimtmetį. Gal žinai kokį šiauriausią projektą CIP yra įgyvendinęs? Matai, jei proektas nepaeis, tai CIP tikrai galės teigti, kad turi patirties atšiauriuse vandenyse, o asmeniškai aš apie dividendus galėsiu pamiršti labai ilgam, todėl aklai patirtimi nepasitikėčiau, na bet kaip sakoma kas nerizikuoja, tas negeria šampano😉

Na taip - apskritai taip žiūrint tie 2035-ti yra labai tolimi. Neaišku net - nei kokios energijos kainos bus, kiek vandenilis bus įsivažiavęs, bei kiek pati jūrinė įranga kainuos. Tai kad klausimų daug, į kuriuos tiesiog neįmanoma dabar turėt atsakymų - tai be abejo. Dabar šimtaprocentinė koncentracija į Lietuvos jūrinį parką - dugnas tyrinėjamas, ruošiamasi PAV ir tt.

O dėl Estijos teritorijų tikrai nesu daug susipažinęs. Bus ką ir per pristatymus užduoti. Be abejo įdomu ir kokia projektų nutraukimo kainą, jei visgi sąlygos atėjus statybų laikui nebūtų palankios vystymui. Jei nėra kažkokių didelių išėjimo kaštų, o rizikuojama tik aukciono laimėjimo mokesčiu - tada tikrai čia būtų labai maži kaštai. Jei ką sužinosiu anksčiau - pranešiu.

O teoriškai, esant palankoms sąlygoms, galima projektus net ir parduoti, o ne tik patiems statyti, kas vėl yra galimybė, kai nusipirkta taip pigiai. Per laikotarpį iki 2035 fluktacijų vertinime tokių projektų juk irgi bus. Pasiekus įvertinimų piką, kai jūrinių teritorijų vertinimas būtų ant bangos ir tada pardavus - gal irgi variantas ;)

Aš ir pats pagalvojau, kokio velnio mes lietuviai turime sumokėti už estų energetinę nepriklausomybę. Vienas dalykas, kai jūriniai parkai dotuojami mums patiems. Kitas dalykas visokiems estams. Suprasčiau ten Afrikos skurdžiams statome - parama. O estai bagoti žmonės - gali ir patys pasistatyt. Kai taip sparčiai vystomas energijos gamybos pajėgumai, vis aktualesnis klausimas - kam tą elektrą po dešimtmečio kišime. Matosi ir rinkose daug abejonių, todėl reaguojama negatyviai. Reikia tikėtis, kad po dešimtmečio Europoje pereisime masiškai prie elektromobilių. Pvz JAV optimistai svajoja, kad elektromobiliai po 10m sudarys 40proc. visų naudojamų. Bet ar taip bus? Back to the future filme mes jau 2000taisiais turėjome ant skraidančių riedlenčių lakstyt. Tiesa, rizika , kad IGn patirs nuostolius ir tarkim nebemokės divus, iš esmės nėra didelė. Visų pirma, tai valstybinė įmonė. O valstybė padidėjusias išlaidas perkelia ant Lietuvos piliečių kupros, arba ima paskolas.

GX - elektros vartojimo augimas tikrai ne iš EV kaip pagrindo ateis. Daug svarbesnė dalis bus iš šildymo būdo keitimo (šilumos siurbliai pvz) bei iš pramonės poreikių. Jau ne kartą minėtą Achemos pavyzdį paminėsiu, kur jai pereinant prie elektros - Lietuvos suvartojimas elektros energijos padvigubėtų, nuo dabar esančio (tuo pačiu augant ir kitoms sritims). Orlen - kitas tikėtinas didelis vartotojas, tam net esamas linijas iš 110kV į 330kV viename iš planų reikėtų keisti, nes neužtektų esamų galių užmaitinimui. Tuo pačiu ten atsirastų ir galimybė naujai 330kV linijai į Latviją. Bet gal nebesiplėsiu

O dėl to, ar Estijoje stato, ar Lietuvoje - praktiškai skirtumo beveik nėra. Iš esmės beveik vienoje kainų zonoje esame, ateityje nenustebčiau jog ir būtų sujungtos Baltijos šalys į vieną Bidinimo zoną, kai jungtys dar bus praplėstos. O projektai jungčių praplėtimui/rekonstravimui tai pat juda.

Dar su vėju bus įdomu, kai ir miegantieji latviai pasileis. Ten didžiulės galimybės taip pat

Įdomu Ocean Winds kokiu pagrindu užsiima labdara, jei žino, kad į nuostolingus projektus investuoja.

Seriukas, nereikia dramatizuoti apie labdarą.
Žinoma, nereikia ir drambliuko svajonėse gyventi, kad čia viskas bus tik puiku. Projektai dideli ir sudėtingi. Rizikų nors vežimu vežk. Gali būti visaip - ir gerai, ir blogai, bet investuojama su viltimi, jog bus gerai.

Tai visada investuojama su viltim, kad bus geriau, o realybė paaiškėja vėliau. Vis tik, nemanau, kad tikrai tų rizikų tiek jau daug. Ištyrus dugną, paaiškės, kaip ten reikės statyti. Tai klausimas, manau, tik kainoje ir atsipirkime.

Šioje akcijoje matai VININTĖLĘ DIDĖLĘ POLITINĘ RIZIKĄ...o šiaip tai viskas OK;)
P.s. O kur polotika ilgalaikiams investuotojams ne vieta (tai mano nuomonė)