Prieš 5 metus aukso uncija buvo 900 EUR, dabar 2200 EUR. Tai proporcija brangimo dėl infliacijos yra ta pati.

Dariau, nemeluok. Vilniuje dabar daugiau gyventojų nei Rygoje.

Nesupratu ko jus traukia i Ispanijos pietus.
Vasara nosies i lauka negali iskist.
Baltam zmogui zymiai geriau siaurine pakrante - Galicia, Asturias, Cantabria.

Specialiai gi užjuodinau - mieste , o tu vistiek savo.

Darriusk [2024-04-18 13:14] miestas dukart didesnis už Vilnių. Pabrėžiu - miestas, o ne visokios Riešės, Balsiai ir Grigiškės.

Vilniaus savivaldybei dabar priklauso didžiulės kaimų ir miestelių teritorijos. Jeigu dar prie jos prijungti Kaišiadoris ir Kauną, tai bus išvis milijoninis miestas

Realiai Vilniaus mieste nebus ir 500.000 gyventojų ko gero. Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje - taip, gal kaip Rygoje.

Netraukia nei į pietus, nei į šiaurę. Darriusk čia Ispanijos reklamą stumia kelintus metus iš eilės. Kur lietuvaičiai iš tikrųjų ieškosi NT, geografija gan plati (atmetus reklamą): Portugalija, Kipras, Malta, Italija, Graikija, Bulgarija, Juodkalnija, Kroatija ir t.t. Net keista matyti, kaip kažkas rimtu veidu reklamuoja vieną nutrintą destinaciją kaip kažkada Valinskai Margaritos salą.

Reikia reklamuoti, kitaip niekas nesupras ir neįvertins, kad turi NT bala žino kokiame krašte.
Aš turiu, turiu, turiu - kietas esu. O kitas perklaus , o nx tas NT pasaulio krašte reikalingas?

Ispaniją aš reklamavau gal prieš 12 metų, kai maniau, kad perspektyvu ten pirkti NT.

Mano lūkesčiai išsipildė su kaupu. Iki šiol gailiuosi, kad nepirkau nedidelių apartamentų Fuerteventūroje už 25.000 tada. Dabar jie kainuoja 60.000 jei ne daugiau.

Nemanau, kad dabr įdomu pirkti NT Ispanijos pakrantėje. O jei karas pasibaigs mūsų naudai, tai išvis NT ten gali ir atpigti.

Yra daug perspektyvių vietų pirkti NT. Ir Indonezijoje ir Tailande ir Nikaragvoje.

Europoje, jeigu reikia šilumos, šiai dienai Italijoje daug pigiau negu Ispanijoje.

... beje prieš 10 metų dar reklamavau Turkų Kiprą. Dabar ir ten jau traukinys nuvažiavo.

Realiai nieko tas NT nepabrango, nei Ispanijoje, nei dar kur nors lyginant su aukso kaina;
Tada 900 eur uncija, dabar 2200 eur. Jei bizinis tik laukti pabrangimo, o ne pelnas iš nuomos. Tai jau geriau metalas tada. Visas pabrangimas, tai tik infliacija.

Antakalnis yra daugiau prisiminimai, kaip apie gerą rajoną su stabiliai aukštom kainomis. Namai paseno, dauguma vidinių kvartalo gatvelių (ypatingai Vileišio įvažiuojant nuo Antakalnio g) buvo įrenginėjamos kelis kart mažesniam auto kiekiui.
Dabar tromba per visus galus. Kainos laikosi keliuose naujuose namuose ir Mockaus kvartale, bet ne aukštesnės nei Šnipiškių, Naujamiesčio naujuose namuose ir ženkliai mažesnės nei Užupio ir net Paupio rajonuose.

Šnipiškes (iš kurio pėstute gali nueit beveik visur (iki senamiesčio, iki turgaus, iki Ogmios miestelio, iki Ozo/Akropolio), centre) lyginti su Antakalniu tai tas pats kaip lytinį organą su pirštu ...

Šnipiškės - rajonas didelis. Nuo Compensos iki Senamiesčio eiti toloka.
O kadangi Šnipiškės su Senamiesčiu ribojasi, tai kai kam tereikia tiltą pereiti

Reikia publikos pamastymų. NT nepriklausomas vertintojas büstą vertina suma X. Namas šviežiai renovuotas, todėl yra suma Y už renovavimą, šią sumą reikia išsimokėti per 20 metų. Kaip suprantu vertintojas brangiau įvertina būstą dėl renovacijos, bet neatsižvelgia, kad nepadengtos renovacijos išlaodos. Mėneainiai mokėjimai persileidžia būsto pirkėjui. Tai taip gaunasi, kad būsto pirkėjas du kart susimoka: pirmą kartą, nes brangiau sumoka už renovuotą nt (nerenovuotame name vertinojas vertintų mažesne verte) ir antrą kartą susimoka už renovavimo išlaidas per 20 metų. Gal kas susidurė su panašiomis situacijomis. Teisingiausia būtų iš nt vertes minusuoti renovavimo išlaidas ir skirtumą X-Y laikyti teisinga kaina? Kokia yra nusistovėjusi praktika?

Tai čia skirtingi dalykai.
Buto kaina;
Buto vertė.

Vertintojas nustato buto vertę.
Buto kaina yra tiek kiek kiek susitaria pirkėjas su pardavėju. Jeigu labai teoriškai buto kaina = buto vertė minus įsipareigojimas už butą.
Jeigu įsipareigojimas išmokėtas, tai buto kaina = buto vertei.

iš praktikos būstų vertinimas renovuotuose namuose kiek komplikuotas, nes vertintojas dažniausiai lygina sandorius panašių būstų. Jei pvz. aplink nerenovuoti namai ir sandoriai fiksuoti juose esančių būstų, nėra aišku kiek konkrečiai "pridėti vertės" dėl renovacijos". Jeigu renovacija kokybiška ir jos kaina butui neužlaužta, logiška, kad ji sukuria vertės būstui (net, jei ir nėra išmokėta), lyginant su aplink esančiais būstais nerenovuotuose namuose. Kaip taisyklė renovacijos paskolos yra lengvatinės (taikomi kompensavimo, palūkanų mažinimo mechanizmai), tai ir į jų sąlygas reiktų atkreipti dėmesį.

O kaip su varžytinių variantu? Perkant per varžytines, kaip suprantu skolos neperleidžiamos. Kaip tokiu atveju su renovavimo išlaidomis? Namas renovuotas, tik po 1 ar 2 men bus paskirstytos renovavimo išlaidos, dabar nesumokėtų sumų nėra, sandoris vyksta dabar, naujam savininkui bus staigmena, kai pareis renovavimo sąskaita

renovavimo atveju seka skola paskui butą - ne paskui asmenį.

T.y. skolos likučio + palūkanų administratorius visada reikalaus iš esamo savininko. Jei jis keičiasi, įsipareigojimas pereina su nuosavybe kartu.

realiai kol savininkas buvo kitas - mokėti turėjo jis. Nuo x dienos, kai perėmei nuosavybę, perimi ir pareigą mokėti renovaciją pagal nustatytą kredito įmokų grafiką.

Sąskaita pareis naujam buto savininkui.