Tai pradziai kazkur stabtelsim ties 2700-2822 spx. 1800 bus veliau. Turek kantrybes , nepanikuok. Krosniau , kai amerikonai nuspres atleisti visiems savo skolas , tai viskas taip susitrauks i juodaja skyle , kad gausi duonos kepaliuka ir uz 15 centu . Dar ir su sviestu patepta.

Tiek daug medziu, jog net misko nesimato.....

Nieko cia stebuklingo. Perki tai , ka anksciau pats eksportavai - prasteja valstybes prekyybos balansas. Visiems valstybeje blogai. Konkurentams gerai. Ir toliau pagal sarasa.

Del ko trampas visa savo kadencija putojosi ant kinu , kad tie manipuliuoja juanio kursu ? O kinai nusprende patys valdyti savo valiuta , nemesdami jos forekso spekuliams. T.y - pagrindiniam ir laaabai slaptam pasauliniam superkompiuteriui.

SSE Riga vėl atnaujino šešėlinės ekonomikos indeksą.
Kaip ir pernai pagal LT statistiką ir Skaistės teiginius, pas mus šešėlis nyksta rekordiniu greičiu. Pagal SSE Riga jis auga nuo 2019.
Pagal Skaistę, šešėlis 11%, pagal SSE Riga - 26%. Jau anksčiau minėjau, kad gali būti metodologinių skirtumų. Na bet ne tokių milžiniškų. O dar ir trendas skiriasi. Ir skiriasi jis jau 4 metai.

Skaistės versija:
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2284694/skaiste-seseline-ekonomika-lietuvoje-traukiasi-rekordiniais-tempais
SSE Riga versija:
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2295257/seseline-ekonomika-baltijos-valstybese-2023-iaisiais-pletesi-tik-lietuvoje
https://www.sseriga.edu/enu-ekonomikas-indekss-2023-latvija-starp-planiem-un-realitati ( pdf su duomenimis - šio puslapio apačioje )

Laikyciau, kad Rygos metodika turi kazkokiu nepastebetu trukumu. Seselis vis labiau nebeapsimoka. Ir kiek matau aplink, jis tikrai mazeja. Tiek LT, tiek ir PL. O Baltarusijoje seselio vardas - tarakonas. Bet tai tik pastebejimai is mano aplinkos.

Traukiasi LT šešėlis ir nieko gero iš to, viskas brangsta labai.
------------
Tikriausiai atkreipėte dėmesį kad daugelyje kavinių Europoje: Vokietijoje,Ispanijoje, Prancūzijoje kainos yra mažesnės nei Vilniuje, o sąskaitas atneša išrašytas ranka, o ne fiskalinius čekius kaip LT. Nemažai kavinių Europoje priima tik grynus pinigus. O tai reiškia , kad ten neapskaitomos pajamos ir todėl kavinės Europoje yra pigesnės nei LT.
---------------------------
Panašiai yra ir su statybomis. Daug kur Europoje užmerkia akis , kai dirba nelegalai statybininkai, tai leidžia pigiau pastatyti objektus.
------------------
Šalies ekonomika yra konkurencingesnė, kai šešėlis yra didesnis. Todėl nereikia taip smarkiai kovoti su šešėliu.

"Nemažai kavinių Europoje priima tik grynus pinigus." MELAS

Matyt neišvažiuoji iš LT niekada....
Tai bent google paskaityk, kaip Europoje yra.

Prikabintos bylos

Net TSRS laikais, kai autobuso bilietas kainavo 4 kapeikas, valstybė dotavo transporto sektorių, gamyklose valgyklose dotavo ir maistą. O kodėl?
Elementari priežastis: kad nereikėtų mokėti žmonėms didesnių algų ir pagaminto produkto savikaina būtų pigesnė.
-----------------------
Kažkas panašiai ir su šešėliu maisto sektoiuje, statybų sektoriuose. Tai leidžia įmonėms nedidinti smarkiai algų ir produktas gaunasi pigesnis, infliacija yra mažesnė.
--------------
Jei šešėlio nėra, tada nelieka ir tokių "dotacijų" gyventojams. Vadinasi reikia didinti algas, infliacija, šalis praranda konkurencingumą.

Peciau, as tamstai parasysiu taip: niekad EU salyse neturejau problemu su tuo, kad negaleciau susimoketi kortele ir reiketu specialiai ieskot grynu. O as nemaziau puse savo laiko praleidziu uzsienyje. Kortelemis galima atsiskaityti net daugumoje maisto turgu ir gatves maisto kioskeliu/kebabiniu. Sutinku tik, kad yra salys labiau orientuotos i atsiskaitymus be grynu ir maziau. Taciau daugumoje vakarines dalies saliu gali isvis pamirst, kad gryni egzistuoja. Nebent turesi specialu tiksla ir ilgai ieskosi, kad surast kokia skyle, kur 21 a dar neatejo.

LT, Vilniuje, jau daugiau nei puse zmoniu buna problema susimoket grynais uz koki spontaniska menka 10-20 eur pirkini nenubegus prie artimiausio bankomato. O ta mazesne puse su grynais siuo metu sudaro daugiausiai pagyvene zmones. Nors ir jie daznokai pabegeja iki bankomato ekstra pirkinio uz grynus atveju.

Vienintelė šalis, kur pamenu CASH ONLY buvo Graikija. Visur kitur neprisimenu, kad tektų trauktis banknotus ;D

Nors as pats 90 proc atveju naudoju grynuosius (del visiems suprantamu priezasciu) , bet mano nuomone, Europos Sajunguje grynieji turejo dingti pries koki ketvirti amziaus. Dar kai mes ten nebuvome.

Žiūrint į skandinavijos šalis, Danija/Švedija/Norvegija/Suomija - ten visur šešėlinė ekonomika ~10% (2022 metų duomenys https://www.researchgate.net/figure/Size-of-the-shadow-economy-of-31-European-countries-in-2022-in-of-off-GDP-Source_fig3_361775720 )
O mums iki tų šalių dar toli, tad ir 11 procentų neatrodo realistišką.

Asmeniškai to šešėlio matau vis dar per akis - grynais ima tiek kirpyklos, tiek ir teisininkai. Taip pat, jau dar kartų esu minėjęs, labai daug šešėlio ir NT sektoriuje - nuoma, pirkimas ( vėlgi, iš asmeninės patirties ).

As uz atsiskaitymo galimybiu ivairove. Na ir kolkas tik hipotetine imanoma totali kontrole butu itin slykstus dalykas. Tai gal geriau nesudaryt potencialiu galimybiu jai atsirasti?

Negaliu duot galva nukirst. Sprendziu grynai is asmenines patirties, apie savo matoma aplinkini pasauli. Tik man kirba mintis, kad nuosaikus seselio kiekis visuomenes ekonomikoje galbut turi daugiau teigiamu nei neigiamu pasekmiu.

PS pries kelis metus buvau pas zuvedus atsipust porai savaiciu nuskrides. Pradzioj galvojau, o kur reikes valiuta pasikeist? Juk ne oro uostuose su ju nesamoningais kursais. Taciau po keliu dienu si mintis prapuole kaip nereikalinga. Taip ir nepaciupinejau poreforminiu zuvedu piniginiu zenklu.

Jei bobutė pakelėj melynes pardavinėja, ar koks vaikigalis žolę nupjauna - taip, čia nuosaikus šešėlis. Bet kai manikiūrininkės perka trečią butą už grynus, tada jau nelabai

Jei bobutė pakelėj melynes pardavinėja, ar koks vaikigalis žolę nupjauna - taip, čia nuosaikus šešėlis. Bet kai manikiūrininkės perka trečią butą už grynus, tada jau nelabai

Tai, ka kirpyklos joks ne seselis. Jos dirba su VL ir supaprastinta buhalterija.

Problema kitur - kad tai sudaro ne vienodas salygas tam paciam smulkiajam amatininku sluoksniui.

Pvz kirpeja, buitines elektronikos meistras dirba su VL ir su supaprastinta buhalterija. O padangu montuotojas, meistras garaziuky ar santechnikas turi dirbti su IV. Apkrautas sudetingesne buhalterija ir zenkliai didesniais mokesciais.

Aha man irgi vienintele tokia patirtis pas tuos kosmonautus buvo. Nors ciuvas ir turejo korteliu skaitytuva, sake ai nelabai as juo moku naudotis mokek grynais. Sakau neturiu grynu tik kortele, tai sako neparduosiu

Keista... juk galejo pasakyti, kad prie kainorascio kainu pripliusuojam 50 proc ir prasom.

Bent jau as toki principa kartais taikau.