Autorius | Žinutė |
2024-06-12 11:01 #793410 | |
daliux [2024-06-11 16:27]: Suplanuotų investicijų finansavimui ESO naudos skirstymo tarifo, Europos Sąjungos, taip pat nuosavo bei skolinto kapitalo lėšas. Daliux, atleisk, nesu pilnas ekspertas šioje srityje, gal ir pats berašydamas čia atsakysiu sau į klausimą, tačiau ar neturėtų ESO tinklų plėtrą finansuoti grynai iš tarifo? Na, paskolų mokėjimas už paskolas tinklo plėtrai irgi būtų įskaičiuojamas į tarifą su reguliuojama kaip monopolisto pelno marža, taip? Tuomet, manau, gerai. O Igničio grupės elektros gamyba bei jos pardavimai jau yra konkurencinis dalykas be nesiejamas su ESO. AB Ignitis grupė - tokia kaip ir "hibridinė" įmonė. |
|
2024-06-12 11:41 #793413 2 | |
MR007, taip, galutiniame variante per tarifą (per sukurtą RAB) susidengs patirtos išlaidos plius reguliuojamas pelnas bus gautas. Tad taip - didesnės investicijos galiausiai reikš didesnį EBITDA/pelną
Bet pradiniame etape, darant investicijas, neįmanoma iš karto visų investicijų einamųjų metų kaštų tiesiai į tarifą perkelti, tarifas būtų kosminis. Todėl naudojamos pradiniame etape nuosavos bei skolintos lėšos, tam, jog tas investicijas galima būtų atlikti, o vėliau per RAB išdėstoma į tarifą. Taip jau yra su ESO daugybę metų - realiai leistinas gauti reguliuojamas pelnas yra gerokai mažesnis, nei atliekamos investicijos į tinklą. Tad realiai Ignitis ne išima, o įdeda lėšas į ESO (per investicijas, didele dalimi per paskolas). Bet tam, jog tas investicijas galima būtų atlikti tvariai, bei būtų galima skolintis, turės didėti ESO EBITDA ir per tai FFO, tad VERT turi dar patvirtinti planą investicijų, leidžiant didesnį reguliuojamą pelną (pvz pridedant papildomą dedamąją). Tokie vat finansiniai niuansai - popieriuje bus didesnis pelnas, realybėje pinigai bus įdedami į eso atliekant investicijas. Bet tik taip įmanoma finansuotis |
|
2024-06-12 15:46 #793427 1 | |
Vakarykštis VLB pirkėjas is back. Po 18.82 norėtų prekintis
Ibkr po 18.78 ne taip agresyviai kaip VLB šiandien, bet irgi gaudė. Tai ką - imam popcornus ir laukiam ar swbt dar drįs išlįsti Update, na tik parašiau ir vlb viską po 18.9 susišlavė. Rimtai nusiteikę. Bus rimtas fondas, nenustebčiau jog ir Norvegų valstybinis taip grįžinėja Man rizika pasiteisino vakarykštė, po 18.7 300vnt kad paėmiau. Šiandien prekinimąsi po 18.7 pratęsiau Londone. |
|
2024-06-13 09:00 #793490 2 | |
Ignitis Group Q1 analysis: “Strong start to the year”
Link to report |
|
2024-06-14 15:54 #793636 2 | |
Na ką, VLB toliau šluojasi, ne agresyviai, leidžia susiformuoti pasiūlai ir tada vėl nuneša. Per vieną dieną pusės milijono apyvarta vasaros metu yra šis tas. SWBT pardavė pora tūkst akcijų ir dingo. Įdomesnis variantas, jog per SWBV padavė nemažą kiekį, naudojosi atsiradusiu rimtesniu pirkėju, sandoriai seniai matytų dydžių buvo. Jau atrodė, jog VLB nebeliko tarp pirkėjų. Bet kaip sakiau, panašu jog ramiai palaukė kol vėl susidarys pasiūla ir vėl prieš uždarymą išlindo su užslėptu neaiškiu kiekiu pavedimais po 1000vnt užstatytu. Na - bent įdomu stebėti prekybą
|
|
2024-06-18 14:37 #794126 | |
Kai apie kažkokius vasiukus ir šviesų rytojų papliurpt, tai pirmi. O kai naujiena Lietuvai išties gera - kol kas nė vieno komentaro.
„Litgrid“ teigimu, tokia jungtis Lietuvoje vystomų vėjo ir saulės energijos gamintojams išplėstų eksporto galimybes ir užtikrintų geresnes sąlygas vandenilio gamybos plėtrai, antradienį pranešė „Litgrid“. Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/06/18/litgrid-tariasi-su-vokietijos-50hertz-del-jurinio-kabelio-tiesimo#ixzz8dVCyN3FH |
|
2024-06-18 15:04 #794133 | |
Tikrai keista. Net valanda praėjo nuo VŽ straipsnio ir nei vieno komentaro neatsirado.
GX, jeigu jau pradėtas pokalbis su vokiečiais tokia gera žinia Lietuvai, tai kokio gerumo žinia bus, jeigu susitars? |
|
2024-06-19 09:49 #794255 | |
Tomy [2024-06-18 13:04]: tai kokio gerumo žinia bus, jeigu susitars? Tiesiog tragiško gerumo, tokio gerumo kad švedai šito gerumo atsisakė. https://balkangreenenergynews.com/sweden-opts-against-subsea-interconnector-with-germany-over-power-price-concerns/ Problema kad Vokietijoje uždarė atomines, visiems reikės pirkti EV, o visokių taršių elektrinių žalieji bepročiai neleis. Tai dabar vokiečiai norėtų pastatyti kuo daugiau jungčių kad nusiurbt iš visų elektrą, švedai sako ne, lietuviams gi kelia entuziazmą tai kad iš jų elektrą nusiurbinės, ir ne tos žalios niekam nereikės, vokiečiai to gėrio ir savo turi kurio niekam nereikia. Pastačius tokią jungtį mes užsitikrinsim kad elektra pas mus niekada nebus pigesnė nei Vokietijoje. O tai su žaliaisiais bepročiais ten valdžioje bloga perspektyva. |
|
2024-06-19 10:02 #794256 | |
liutas.a [2024-06-19 09:49]: Tomy [2024-06-18 13:04]: tai kokio gerumo žinia bus, jeigu susitars? Tiesiog tragiško gerumo, tokio gerumo kad švedai šito gerumo atsisakė. Igničiui žinia būtų nebloga. O visiems elektros vartotojams... Nu kam jie rūpi ? Kaip už LNG terminalą pirmus 6 metus lietuviai vieni mokėjo kad Baltijos šalyse dujos pigesnės būtų. Taip dabar susimokės, kad vokiečiai elektros turėtų. |
|
2024-06-19 11:43 #794271 2 | |
mires [2024-06-19 08:02]: Igničiui žinia būtų nebloga. Gal Litgridui būtų gera, aišku jei susiderėtų kad vokiečiai pilnai apmoka. Igničiui elektros kainų kilimas nėra geras dalykas. Čia įsijungia du dalykai politinis ir ekonominis. Paprasčiausiai su ekonomika, atsiras įmonių kurios nepaveš aukštų elektros kainų ir jos užsidarys, paprastai tai bus didžiausi vartotojai, na ir jų užsidarymas be to nesumažins kainos, kai turėsi Vokietiją kaip didžiausia pirkėją už bet kokią kainą kai nėra vėjo ir saulės. Ir šiaip vartojimas mažės. Politinis faktorius toks kad vartotojai bus dar labiau nepatenkinti, ir tikrai atsiras politikų kurie tuo pasinaudos ir imsis priemonių kainai sumažinti. Aišku jungties su Vokietija neuždarys ir su Baltarusija neatidarys uždarytų, tai liks tik Igničio pelnas iš kurio mažinti kainas. |
|
2024-06-19 12:53 #794276 4 | |
Kol jūs čia svaigstate, kaip čia kažkokiu būdu nutiesus jungtį su Vokietija brangs Lietuvoje elektra, tai tiesiog įmesiu statistiką už 2024 metus
Biržos kaina Lietuvoje 80,94 Vokietijoje 67,05 Tik statistika, tik tiek... O realybėje tokia jungtis būtų super gerai. Ji didintų prisisotinimo tašką žaliąjai generacijai abejose pusėse, nes matchintų gamybą/vartojima per abu regionus. O kol čia kažkokiais niekų tauzijimais užsiimate Londone kažkas išstatė pirkimo pavedimą už 25000vnt. Čia maždaug pusė milijono eurų. Va čia tai dydžiai, net sunkiai pamenu tokį vieną pavedimą kada matęs |
|
2024-06-19 15:50 #794298 | |
Kas atsitiko su IGN akcijos kaina? neria zemyn kaip su inkaru...
|
|
2024-06-19 16:20 #794301 3 | |
Jei pažiūrėsite top 5 pagal apyvartą akcijas, tai visos jos šiandien nėrė po daugiau nei procentą žemyn, tai nieko labai keisto, jog ir čia panašiu dydžiu važiavo. Va būtų buvę keista jei vienas IGN kiltų, kai kiti krenta . IGN atveju dar prisidėjo matyt, jog Londone pametėjo akcijų. Įdomu tik, tie 25k vnt kur buvo užstatyti, ar čia arbitražininkas, ar visgi kažkoks kitas pirkėjas paėmė
O šiaip, nežinau kiek kas sekate, bet pastaruoju metu situacija elektros biržoje yra pasikeitusi į kainų didėjimo pusę. Šį mėn kainos vidurkis vėl netoli 100eur/MWh, kai dar prieš porą mėn sukosi apie 60eur. Tad visai energijai, parduodamai biržoje, pelningumai neblogai pakilę. Ignitis kelis kartus ir Elektrėnus rado progų įjungti. Plius aišku Kruonis neblogai sukasi, kai savaitgaliais už nulį kraunasi, o vėliau po 300eur/Mwh ar net daugiau (per balansavimo paslaugas) parduoda. Tad Energetikams, kaip IGN/EGR šiuo metu vėl yra įdomios galimybės atsivėrusios. Akcijų kainose aišku nelabai atsispindi, veikiau priešingai, ypač EGR atveju. |
|
2024-06-21 12:14 #794496 9 | |
Geros [neoficialios] žinios dėl įspūdingos 300MW galios Kelmės VP parko projekto (realiai du 105,4MW ir 194,6MW projektai). Iš pradžių planuota, jog pirmoji energija pirmame parke bus sugeneruota 2025 I pusmetį, o antrame 2025 II pusmetį. Bet panašu, jog pirmieji bandymai gali prasidėti jau net šiais metais, gal net rugsėjį. Dalis jėgainių jau sumontuota, be to per rekordiškai trumpą laiką įvykdytas parkui esminis 330kV Tytuvėnų TP projektas, kuris ir leis paankstinti paleidimą.
Tai reikštų, jog pirmieji paleisti pajėgumai spėtų įšokti į "high season", nes vėjo gamyba yra reikšmingai didesnė 4q ir 1q metų ketvirtį, o pavasarį-vasarą vėjas žemyne būna gerokai ramesnis. Na ir pridėkim, jog šaltuoju metu elektros kaina būna didžiausia. Tad keli paankstinti mėnesiai iš esmės reikštų vieną papildomą sezoną tiems pirmiesiems paleistiems pajėgumams. Laikom 🤞 jog pasisektų |
|
2024-06-25 18:30 #795024 | |
Nerandu nordpool kainos rytojui, gal vėl pakeitė puslapį, kuriame skelbia?
|
|
2024-06-25 18:39 #795026 2 | |
vanagas, man veikia, bent jau čia : https://data.nordpoolgroup.com/auction/day-ahead/prices?deliveryDate=latest¤cy=EUR&aggregation=Hourly&deliveryAreas=EE,LT,LV,GER
Kainos Baltijoje kaip visada paskutiniu metu - dienos viduryje žemos (net žemiau nei GER), o ryte ir vakare aukštos. Kruonis dienos metu užsikrovinėja po 2-3ct/kwh, vakare ir ryte atidavinėja, šįvakar pvz kaina net iki 32,2ct vienu metu kils. Be to Elektrėnai vakarais irgi įsijunginėja, nes kainos na tikrai labai didelės tuo metu. Be to ir NordBalt jungtis netikėtai trumpam buvo šiandien atsijungusi tarp 14 ir 16 valandos, tai Kruonis sisteminėms paslaugoms buvo tuo metu paleistas. https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/gamyba/81 |
|
2024-06-25 23:31 #795048 | |
Dabar matau ir savo išsaugotam bookmark'e. Beje, kai rašiau, ir energysmart app'as nerodė rytojaus kreivės.
|
|
2024-06-28 13:39 #795366 1 | |
https://www.vz.lt/pramone/energetika/2024/06/28/lea-del-nordbalt-remonto-elektra-gali-brangti
Galvoju nebloga naujiena Igničiui trumpuoju periodu Vasarą iš gaminančių vartotojų supirkinės ir parduos rinkoje elektrą didesne kaina, o link žiemos bus mažesnės kainos ir grąžins gaminantiems vartotojams, ar teisingai mąstau, Daliux? |
|
2024-07-01 12:48 #795530 3 | |
Ramygas, ir taip ir ne čia gaunasi.
Čia kiek paaiškinsiu, jog didesnės kainos biržoje dabar pas mus susidaro praktiškai išimtinai tik ryte ir dar daugiau vakare. Būtent tada jungčių nebepakanka ir nuvažiuojame aukštyn su biržos kaina, lyginant su Švedijos SE4 arba Vokietija. Tada saulė jau nelabai ką tepadeda, nes beveik nieko negamina. O dienos metu kaina dažnai būna gerokai žemesnė, tokia pat dažniausiai kaip GER, ar SE4. Savaitgaliais dienos metu apskritai dažniausiai ji 0 siekia, kai kurie saulės parkai net išjungia generaciją. Deja gaminančių vartotojų elektrą tiekėjai privalo sukaupti ir tas jų kwh atiduoti ryte/vakare, ar žiemą, kai kainos yra didžiausios. Ne kažką čia šioje vietoje yra tiekėjams, įskaitant ir Ignitį, neblogą minusą čia susigeneruoja ir ta nesprendžiama problema tik auga ir nepalieka jokių galimybių ateityje atsirasti kažkokiems naujiems tiekėjams. Nenustebčiau, net jei kažkas iš dabartinių tiekėjų, kad ir kokie jie stambūs yra, nuspręstų nutraukti tiekimo veiklą buitiniams vartotojams (pasilikdami tik stambesnius verslo klientus), nes dabar veikla paprasčiausiai yra užprogramuota nuostoliams, kuriuos automatiškai sugeneruoja gaminantys vartotojai. Va enefit Lietuvoje net ir 254mln eur nuostolį sugebėjo susirinkti (aišku ne vien dėl gaminančių vartotojų - čia labiausiai ilgalaikių kontraktų perkainavimo pasekmė) https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2306714/kritus-elektros-kainoms-enefit-2022-uju-pelna-pernai-keite-254-mln-euru-nuostolis Bet kas Igničiui gerai, tai jog Kruoniui dabar yra aukso amžius. Užsikrauti po nulį eur/MWh dieną savaitgalį, o po to atiduoti atgal ryte/vakare darbo dienomis dabar yra tikrai labai pelninga. Be Kruonio ryte/vakare elektros kaina Baltijoje būtų tik dar didesnė - tad ne tik jis pats uždirba dabar tikrai gerą pelną, bet ir vartotojams kainą (bei tiekėjams nuostolius) pamažina. Jau turiu susivedęs duomenis (vėliau įkelsiu apžvalgą), tai Kruoniui birželis buvo ypatingai geras, matyt likusi vasara tokia pat bus. Tai va čia Igničio stiprybė prieš kitus tokia. P.S. statistikai, vidutinė svertinė patiektos saulės energijos kaina birželio mėn mano duomenimis buvo 66,99 eur/MWh (būtų dar žemesnė, bet kaip minėjau, kai kurie gamintojai tiesiog išjungia elektrines prie nulio, o tai reiškia jog gaminančių vartotojų reali svertinė iš tikro yra dar žemesnė). Tuo tarpu vidutinė rinkos kaina buvo 91,64 eur/MWh. Tad saulės koeficientas nuo rinkos kainos siekia tik apie 70% (kai vėjo gegužę siekė apie net 98%). Kad žiemą po tiek pavyktų nusipirkti tiekėjams atgal - praktiškai nėra šansų. Bet teisybės dėlei taip - balandį/gegužę svertinė saulės kaina buvo dar žemesnė, tai birželį taip gan paviršutiniškai žiūrint matyt visgi kaip Ramygas ir sakėte situacija yra kiek mažiau nuostolinga tiekėjams (ypač jei tie gaminantys vartotojai dabar vakarais daug elektros nesunaudoja už kosmines kainas) bei gerokai pelningesnė Kruoniui |
|
2024-07-01 13:51 #795541 | |
daliux, dėl Enefit reikia pavertinti ir kitas buhalterines eilutes, tokia kaip Ilgalaikis turtas, kuris:
2022 buvo 268 368 153 € 2023 buvo 8 457 560 € Į trumpalaikį turtą ir Mokėtinos sumos ir įsipareigojimus irgi galim pasižiūrėti. Kaip galima tai suprasti ar paaiškinti? Aš galvoju, kad jie turėjo long-term 8 metų sutartis (Hedge'ams) ir ką nutraukė? Dar čia buhalterinis klausimas ar elektros, kurios nėra pagaminta galima į ilgalaikį turtą traukt. Aš šito nežinau ir iš tiesų balanso perskirstymo negaliu paaiškinti, tik atkreipti dėmesį, kadangi sumos įspūdingos. |