Mane kas neramina, bet ko ir galima buvo tikėtis, tai įsivažiuojantis grynojo pelno kritimas. Per devynis šių metų mėnesius krito, bet tik 3%, bet vien per 3q kritimas jau 15%. Kitaip sakant kritimas didėja. Ir čia net turint omenyje, jog kapitalas yra atskiestas ir prijungta INVL veikla, kuri gi atneša papildomą pelną. Tai kas be INVL prijungtos dalies būtų, koks tada rezultatas matytųsi ?

Aišku, kol kas akcijos kainai palaikymas bus per supirkimą. Be to ir paskolų portfelio augimas įspūdingas. Tai gal tas kritimas toks iš dalies paaiškinamas ir plėtros išlaidomis ? Bet ir euribor kritimas matyt prisideda čia reikšmingai. Tai įdomu bus stebėti, kur link toliau rezultatas eis, euribor toliau neriant žemyn

Dinamika tokia :
Ketv 23 24 delta
1q 19,2 22,5 17,2%
2q 22,3 20,5 -8,1%
3q 24,2 20,6 -14,9%

Pelnas akcijai mažėjo 9%, iki 0,1 Eur.

cia po anuliavimo ispirktu akciju jau paskaiciavote ponas?

daliux, išaugsiančios Operating expenses ir dėl to mažėsiantis pelnas, ROE <15% mane neramino prieš metus. Šiame forume apie tai aš ir kiti forumiečiai nemažai padiskutavo.

Cia ne as ne VZ skaiciavo;)

Manau jau pypiec. Va rašo pelnas akcijai mažėjo.

O jei rimtai, pasiskaičiuokime broliai kurmiai apie tas perspektyvas, ką mato patys SAB vadovai. Metų pradžioje buvo priimta supirkt 12mln vnt. už 10mln. eur. "Mistinė" max mūsų skaičuota kaina 0.833. Išleista 3.49 mln eur. ir jau supirkta 4 254 888vnt. Teoriškai prie 0.833 kainos dar turėtų supirkt 7.745 mln vnt. Jie superak iki max 6 875 000 iki sausio 24d. tai jų paskaičiuota maximali teorinė kaina tokiam kiekui max supirkti yra 0.95 eur.

Kalbant apie banko perspektyvas ateičiai. tai "Kitos išlaidos" padidėjo 21mln eur. lyginant su 2023m q3. Liūto dalį šiais metais to (kokia 10-15mln. eur) sudarė investicijos į kuriamą naująją platformą Ity sektorių. Kurių nebebus, platformą pabaigus. Žinoma išaugs sistemų administravimas ir pan. tačiau net prie 2024metų Šiaulių banko statistikos , iškentus šį laikotarpį bankas teoriškau uždirbtų 120mln eur. į metus arba minimum 0.9 eur. akcijai divams. Žinoma mažės euribor, bet jis negrįš prie 0. Prognozuojamas 2-3proc intervalas. bet augs pačio banko pelnai. čia būna ateina nesusipratėlių ir bando IGN pelningumą divų lygint su IGN. tai IGN, skirtingai nei SAB divai yra fiksuoti. Net jei ta akcija uždirbtų ir 10 milijardų per metus. Tuo tarpu SAB investuotojams belieka ramiai laukti ir melstis, kad neužpundytų kas nors juodos gulbės, kaip TAL vadovybė birželį. Visais kitais atvejais SAB pasmerktas pasiekti ir viršyti 1eur.

Tai įdomiausia bus sulaukti 25 metų pirmųjų rezultatų. 24 4q bus nelygintinas su 23 4q, nes prieš metus ten daug neeilinių išlaidų buvo. Nebent bus galima lyginti su 3q.

Kad operating expenses auga, tai nieko tokio, svarbu jog pajamų/bendrojo pelno eilutės augtų sparčiau ar bent ne mažiau, nei didėja išlaidos. Bet šiuo atvejo, bent kol kas, panašu jog pats pelningumas sparčiai mažėja (pajamos reikšmingai kyla, bet pelnas krenta). Tai lieka tik tikėtis, jog na sustos tas neigiamas trendas kažkada ateityje, nes neliks/sumažės vienkartinės išlaidos, neinančios plėtrai, įskaitant ir platformos kūrimo išlaidas

Paskolų maržos krentant euriborui išlieka pastovios, o skolinimosi kaštai (indėlių palūkanos) mažėja. 3q buvo indėlių kaštų lūžio momentas. Plėtros tempas didelis, kas kerta per einamąjį pelningumą, tačiau rinkos dalies augimas solidus. Tuo tarpu P/E ~6-7.
Išvadas įmanoma pasidaryti.

toliau galima ir nebeskaityti, tikras susipratėlis.

P/E rodikliai toliau geri, kaip ir visi kiti, čia nėra klausimų. Čia tik apie trendą kalbu, kuris, bent kol kas, nebeatrodo teigiamas.

Tuo tarpu paskolų marža taip pat akivaizdžiai mažėja, nežinau, ar dėl krentančio euribor, ar dėl tiesiog naudojamų mažesnių maržų siekiant perimti klientus iš kitų bankų. O gal tiesiog išduodama daugiau mažiau rizikingų paskolų (tada keičiasi paskolų profilis). Bet skaičiai iš ataskaitos kalba patys už save


Per 2023 metus 9 mėn palūkanų pajamos 139mln, kitos panašios pajamos 15mln => kai grynosios palūkanų pajamos (atėmus palūkanų išlaidas) 116 mln, tad gaunasi apie 75% grynųjų palūkanų pajamų marža

Tuo tarpu per 2024 184mln plius 20mln vs grynosios palūkanų pajamos 121, tai turime jau tik 60% maržą.

Čia yra reikšmingas mažėjimas, pajamoms reikšmingai išaugus, grynosios pajamos praktiškai nesikeitė.

Jei čia susiję su klientų perėmimu nesikeičiant rizikingumo profiliui => galima tada laikyti tai investicija į būsimą klientų bazę. Bet čia reikia suprasti, jog dalis tos investicijos kažkada sugrįs ir bumerangu, per blogas paskolas, kai jos suteiktos mažesne marža.

O jei čia mažesnio rizikingumo daugiau paskolų išduota, tuomet tai kaip ir jokia problema sakyčiau, tada kaip ir neblogai pasiaiškintų tas maržos mažėjimas.

Bet kaip sakiau - reikšmingai čia matyt ir pats euribor mažėjimas šioje vietoje prisideda, jam mažėjant mažėja ir pelningumas. Paskolos dažnai su kintamu euribor susietos, pvz marža plius 3 mėn euribor. Tuo tarpu indėliai dažnai 1 metų terminui dedami, tai už juos euribor krintant vis tiek reikia mokėti palūkanas, fiksuotas aukščiau, prieš nukrentant normoms

Norėjau priminti, kad rinkos kaina yra ne apie dabartinius rodiklius, o apie būsimus rodiklius, o jie blogės dėl krentančių palūkanų normų ir būsimų maržų.

Man svarbiausiai ,kad atlenktu 6cnt divams uz 2024 ir as ok✌️🎃

....Taip ...reik parduoti ... todel manau puikiai suveiks supirkimas rinkoj.... - dalis parduos ir bus daugiau optimizmo

Šiaulių Bankas - Well-rounded results delivered in 3Q

Prikabintos bylos

SAB1L_2024-10-31_IC.pdf (355 kB, 120 Kartai)

Ačiū Ryčiui!

Šluoja sabuką gražiai..)

Aha ... - tik galejo tas pedikas is VLB neislysti .... ir nesugadinti vakarelio...

NU aš iš jo dar 9777 paėmiau,kad gražesnis skaičius portfelyje būtų...))

Siek tiek garui nukeisti:
Todėl žiūrint į ateinančius ketvirčius, EURIBOR mažėjimo efektas, tikriausiai, gerokai persvers mažėjančias indėlių palūkanas. Kaip ir buvo judėjimo į viršų atveju, tik dabar važiuosime į apačią“, – sako finansų analitikas.

Nors turto valdymo ir draudimo verslų prisijungimas pašokdino banko komisinių ir paslaugų pajamas, jų augimą lenkia veiklos kaštų augimas.

„Atskirti tik turto valdymą yra gana sudėtinga, tad pateikiu bendrai – per 9 mėnesius grynosios komisinių pajamos paaugo maždaug 6,5 mln. Eur. Tuo tarpu vien algų sąnaudos per šį laikotarpį išaugo apie 10 mln. Eur, plius prie to prisidėjo kitų veiklos sąnaudų augimas apie 8 mln. Eur“, – nurodo V. Šostakas, susumuodamas, kad dėl šių priežasčių pelnas iki atidėjinių sumažėjo apie 14% paketvirčiui ir 8% per šiuos metus.

Savo ruožtu atidėjiniai, anot pašnekovo, yra antra didžiausia rizika bankams po EURIBOR mažėjimo.

„Bet šios rizikos gali labai greitai pasikeisti vietomis. Situacija yra kiek paradoksali: atidėjinių skaičiai yra labai nedideli, tad kur čia rizika? Taip, portfelio kokybė, kaip ir teigia Šiaulių banko vadovybė, šiuo metu yra gera istoriniame banko kontekste, visi portfelio kokybės rodikliai šiuo metu yra netoli savo žemiausių reikšmių, – pripažįsta analitikas. – Tačiau ar yra racionalu daryti prielaidą, kad jie ir toliau išliks žemumuose? Kas įvyktų su atidėjiniais ir, atitinkamai, pelnu, jeigu, pavyzdžiui, paskolų rizikos kaštai padidėtų iki 1,5-2,0%, kas buvo ne taip jau ir seniai? Ir kas būtų, jeigu toks atidėjinių šoktelėjimas dar sutaptų su ERIBOR mažėjimu, kas yra visai ne mokslinės fantastikos sritis?“

Sab jau ar pigus:
Ilgą laiką galėjome didžiuotis, kad Vilniaus biržoje turime pigiausią banką iš visų Baltijos valstybių. Tačiau panašu, kad tai jau tampa praeitimi. Ilgą laiką egzistavęs Šiaulių banko įverčių diskontas, palyginus su kitais Baltijos ir Skandinavijos bankais, praktiškai ištirpo, – pastebi V. Šostakas. – Ar su praktiškai tokiais pačiais įverčiais Šiaulių bankas yra tiek pranašesnis, palyginus su „Nordea“, LHV ir „Coop Pank“, kad atiduotume jam pirmenybę?“.