Baigėsi metai, tai įdėsiu šiek tiek statistikos apie paskutinį praėjusių metų mėn, bei apskritai apie praėjusius metus. Ilgas, postas, daug skaičių, kam jie nuobodūs, tiesiog galit neskaityti ;) . Kaip visada, jei nepaminėta kitaip, lyginsiu YOY (laikotarpį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu) :

Vartojimas Lietuvoje Gruodį augo 1%. Rezultatą laikau geru, nes šiais metais gerokai šiltesnė žiema (tad mažesnis poreikis energijai). Per metus vartojimas augo apie 3% - vėlgi, augimas, net turint omenyje gerokai augusį gaminančių vartotojų skaičių.

Elektros biržos kaina gruodį labai nežymiai didėjo (89,69
eur/MWh vs 89eur/MWh 2023-čių gruodį). Per visus metus kaina mažėjo iki 87,34eur/MWh, nuo 94,44 eur/MWh


Na ir labiausiai įdomi dalis, gamyba

Gruodį gerokai išaugo bendra elektros gamyba (+34%) (be Kruonio). Lyginant visus 24m, su 23m, bendras augimas irgi įspūdingi 43%. Labai sparčiai didiname gamybą.

Labiausiai be abejo prisidėjo Vėjo jėgainės, kurios gruodį pagamino 44% daugiau (aktualu Ignitis vėjo parkams) ir pasiekė net kelis rekordus - tai visų laikų didžiausia gamyba per mėn (0.44TWh) bei didžiausia pasiekta galia (1240MW). Įvertinti kiek daugiau pagaminta iš vieno instaliuoto MW sunku, nes gerokai didėjo instaliuoti kiekiai Lietuvoje. Metų pabaigoje dalinai paleistas bandymams ir Ignitis Kelmės net 300MW galios parkas (ne pilna galia), taip pat pasileido ir Lenkijos Silezijos 137MW. Vėjingumo duomenis ne už ilgo pateiks Enefit - pagal juos galima bus spėti vėjingumą šį gruodį, bet panašu jog jis irgi buvo labai geras. Per visus metus vėjo gamyba išaugo 36%. Metinė vėjo dalis apie 43% visos LT gamybos (imant vien gruodį - apie 56%)

Saulės gamyba gruodį nereikšminga (+60%), bet per visus metus tikrai įspūdingas augimas (+113%). Saulė per metus pagamino apie 43% to, ką pagamino LT vėjo jėgainės ir netoli 20% visos LT gamybos (realybėje daugiau, bet statistikoje neatsispindi pagamintas ir iš karto suvartotas gaminančių vartotojų kiekis)

Kruonis pagamino 2% daugiau. Per metus augimas 6%

Hidroelektrinės pagamino 26% mažiau, per metus mažėjo gamyba 3%

Gruodį pasigaminome apie 65% savo energijos poreikio (neįskaitant Kruonio gamybos), Per metus pasigaminome 58%. Tad sparčiai žengiame pirmyn link 100%. Na o kas nemėgsta plikų skaičių, štai taip atrodo gamybos grafikas:

Klausimas: koks motyvas dėti minusą po tokiu post'u? Jei absoliučiai nedomina elektros gamyba-vartojimas, niekas neverčia skaityti. p.s. info naudinga ir glausta. Ačiū.

Dideli pirkejai nebenori pirkti smarkiai uzkeliant kaina ir stato stogus. Paskutinias 10d tesiasi supirkinejimas uzdejus didesni stoga, kuris pasitvirtina, bet smulkesniu baime isgaravo ir jau stogu matosi nebelabai bijoma.

Asmeniškumai. Pats neturiu IGN, bet už tokias apžvalgas dedu pliusą, nes pačiam įdomu kiek LT savos elektros jau pasigamina. Laukiu ir jūrinio vėjo parko projekto sėkmingos baigties. Grynai iš valstybinio požiūrio.

Šiaip tai elektros suvartojimo klausimu buitiniame lygmenyje galiu pasakyti taip: per gruodį suvartojau 1% mažiau elektros energijos nei lapkritį, kas labai maloniai nustebino, nes viskas sukasi ant elektros, o ypročių visai nekeitė šeimyna. Jei lyginti 2024 su 2023 metais, gavosi 1740kWh 2024 gruodį VS 1850kWh 2023m gruodį. Jokių spec taupymo programų ar pokyčių vartojime. Ir kol sąskaita 0 EUR, tai ir toliau niekas nesiruošia tauyt Tik Igničiui gal nelabai į pliusą, ale tai kas dabar daryt?

Iš grafiko, turbūt jau pastebėjote, kaip idealiai Lietuvoje saulės gamyba papildo vėjo gamybą. Tiesiog idealiai neigiamas koreliacijos koeficientas. Tad hibridiniai parkai (saulė+vėjas), su papildomu kaupimu baterijose/kruonyje gali duoti iš esmės visą reikalingą baseload. Ignitis link parkų hibridizacijos ir eina. Jau turime Tauragėje hibridinį parką, taip pat yra planų hibridizuoti ir kai kuriuos kitus senuosius vėjo parkus, bei bus statomi ir nauji jau nuo pradžių hibridiniai parkai. Be abejo, nėra iš tikro būtina viename taške turėti saulę ir vėją. Galima ir virtualią diversifikaciją gamybos per skirtingose vietose stovinčius saulę ir vėją pasiekti. Bet darant viename taške, gaunasi sinergija per tai, jog pakanka vienos (tad mažesnės suminės galios) jungties prie tinklo.
Na, o pilnai išplėtus taip saulės/vėjo plius baterijų parkus, bus dar tos kelios dunkelflaute dienos per metus, kada neužtektų sukaupto kiekio baterijose/Kruonyje. Jos galėtų būti padengtos dujų ar vandenilio gamyba. Nors pastarieji ir brangesni, bet esmės jau nebesudarys, kai to dengimo reikės nedaug laiko

daliux, jei šitaip bus pasiekiami tikslai, tai gal offshore 2 su VIAP'u nereikia?🙂 Ar čia gali nutikti taip, kad likus 20-30% iki tikslo rinkos dalyviai neinvestuos daugiau?

Dunkelheit, tai offshore pliusas ir yra - dar mažiau dunkelflaute dienų, nes gamyba dažnu atveju jūroje vis tiek vyks, net kai žemyne praktiškai štilius. Be to apskritai daugiau generacijos už didesnę kainą (kitaip sakant - daugiau generacijos kai yra energijos trūkumas). Na ir iš to taip pat ir didesnis tinklo stabilumas, mažesnis poreikis tam pačiam kaupimui/baterijoms ir tt. Tai čia irgi reikia suprasti - ok, galima jūrinį vėją ir CFD jam visiškai nuimti. Bet tada reikės didesnės paramos (didesniam kiekiui) baterijų. Tai vienur sąnaudas galimas nuimsim, bet prisidės kitur. Be to - vien kaupimo gi niekada neužtenka, reikia kad ir gamyba būtų adekvati.

Plius, ką minėjau anksčiau, CFD net jei išlaidos bus, reikia visada susiskaičiuoti ir kiek bus uždirbta naudos - kitaip sakant kiek dėl to sumažės bendra elektros kaina, bei kiek iš to visi vartotojai išloš. Kad nerašyti iš naujo galimo teorinio scenarijaus, kaip net suteikta parama per CFD gali galiausiai reikšti išlošį, čia galima pažiūrėti : https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=812167#812167

nu jo, ten gerai sužaista su skaičiais kai išleidžiam 15 EUR/mWh ir sutaupom 5 EUR/mWh bei išlošiam 40 mln. EUR/metus, tik kas jeigu neišleidžiam 15 EUR/mWh iš VIAP'o CFD palaikymui, tačiau rinka hibridina savo parkus sutaupo 5 EUR/mWh ar daugiau?

Jau vien dabar šiandien Litgrid stand-alone baterijų 1 325 MW su 2x MWh rezervuota galia ir 722 MW su 2x MWh laikinom rezervacijom, kurios pateikus garantijas taps rezervacijomis. Tai praktiškai turim 2 GW galios ir 4 GWh talpos Litgrid'e kaupimo įrenginių, kuriems.

Prie buvusios diskusijos grįžti nenoriu, bet tik pasvarstymui ar 15 EUR (nesvarbu koks CFD dydis būtų) verta dėti tam kad 5 EUR/mWH sutaupyti ir išlošti 40 mln eur, kai rinka sako, kad be CFD norim dalyvauti energetikoje.

Tarp šių 2 GW rezervacijų Ignitis sudaro 230 MW baterijų.

P.S. hibiridinamų Vėjo ir saulės parkų neįtraukiau, skaičiai tik Sand-Alone.

Dunkelheit, baterijų parkų rezervacijų skaičiai gražūs, tik yra vienas bet - be paramos niekas jokio baterijų parko LT nestatys, neapsimoka komerciškai kol kas. Tai čia irgi reikės paramos, juk suprantate tai, tiesa ? Ir kuo mažiau turėsime stabilios generacijos (Offshore wind prie dalinai stabilios galima priskirti), tuo daugiau tų baterijų reikės, su parama statomų

Pritariu, bet pritarkite ir man. Baterijų parkų finansavimas vienkartinės Capex dalies Versus Off-shore wind periodinės. Bendrai, tiek tas, tiek anas su subsidijomis. Skirtumas tik baterijos subsidijuojamos iš viešų su EU pagalba, o CfD vėjo parko tik iš Vartotojų Viap (pramonė, buitiniai vartotojai). Subsidija iš Viap - rizika nepataikyti didesnė, nei rinkai suteikti finansavimą vienkartinį capex daliai. Kas tvariau?

Na aš bendrai žiūriu, jog mums pirmiausia reikia pasididinti generaciją, o po to jau galvoti apie rimtesnį baterijų parkų vystymą ar lankstų vartojimą, kad nusiimti tas nulines kainas bei vėl pasikelti prisisotinimo lygį žaliosios generacijos (t.y. kad vėl padidinti galimybes toliau vystyti žaliąją generaciją). Ankstyvoje fazėje, kaip dabar, jau vystant vien baterijas, na tai gamybos išvystymui galimas skirti kapitalas nueis į storage, net neturint ką į tą storage dėti (neturint pertekliaus). Aišku - geriausia viską kartu daryti, pagal atitinkamą poreikį. Tai tuo keliu Lietuva ir eina - ir parkus vysto ir tikėtina pasileis pirmieji baterijų konkursai (pradžioje nedidelio lygio, vėliau didesni). Tai va tada ir nereikės nieko priešinti tarpusavyje, nes abi dalys reikalingos

O CFD reikia atsiminti, veikia į abi puses. Laikotarpiais kainai esant didesnei, nei CFD, tai ne mokėti iš VIAP reikėtų, o į jį lėšos nueitų. Be to - kaip pavyzdyje, net jei VIAP reikės, tai reikš tuo pačiu ir mažesnes rinkos kainas prie patikimesnės ir pastovesnės gamybos (lyginant su onshore wind ar tuo labiau solar).

Pavasaris artėja, šios žiemos orai puikūs, tad Ignitis saulės parkai Latvijoje (94MW + 145 MW) sparčiai stumiasi pirmyn. Pirmieji bus pasiruošę generuoti jau vėl intensyviau pradėjus šviesti saulei
Žemiau kelios nuotraukos pasižvalgymui. Neblogas mastelis atrodo, kai prisiartini

Coming soon...

Dar rudenį bandyta nutraukti Lietuvą su Švedija jungiantį povandeninį elektros kabelį „Nordbalt“, skelbia Švedijos nacionalinis transliuotojas. Anot buvusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio, trūkęs kabelis Lietuvai reikštų išaugusias elektros kainas.


https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2459188/nepavykes-bandymas-ka-lietuvai-reikstu-nutrauktas-elektros-kabelis-su-svedija

Dėl NordBalt kabelio, tai kažkada kai truputį teko čiupinėt tą projektą, jei gerai pamenu, tai visas kabelis yra kažkiek įgilintas į dugną, t.y. aukšto slėgio vandens srove išplaunamas šurfas ir jame klojamas kabelis. Gal dėl to ir nepažeidė inkaru. Bet dabar nepamenu ar įgilinimas buvo tik priekrantėje, ar per visą trasą...

Kaip ir ne IGN naujiena, bet mums aktuali. Enefit paskelbė gamybos duomenis gruodžio bei q4

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=b68c993f0e7819e0bb5fb1be6c47183ea&lang=en&src=listed

Turbūt daug ką pasako vienas sakinys : As a wind energy focused power producer, we ended the year with a strong result.

Vėjo gamyba Enefit augo beveik dvigubai gruodį (vs 23m gruodį). Atitinkamai Enefit akcijos kaina šiandien šauna viršun.
Gamybos augimą fiksuos ir IGN, gal ne dvigubą, bet tikrai reikšmingą. Na, laukiam kol tie patys estai, ar vietiniai čia, suvirškins ir susivoks, jog toks teigiamas EGR rezultatas, reiškia ir teigiamus pokyčius IGN atžvilgiu

Ignityje stogas specialiai 20.40 pastatytas ir supirkinejama po 20.30-20.35. Siaip neblogai fondukui sekasi sita taktika, nes be jos kaina kyla kaip ant mieliu.

Enefit green pasileido Sopi-Tootsi 255 MW Vėjo parką, Ignitis Kelmės 300 MW. Turi koreliuoti viskas. Kai uždės finansus ant generacijos skaičiukų subjektyviai manau, kad šios žiemos pajamos bus geros.

Dunkelheit, na taip, IGN atveju iš tikro gali būti ir daugiau nei dvigubas gruodžio vėjo gamybos augimas. Arba gali ir nebūti. Sunku labai įvertinti, kokia dalis to 300MW parko generavo jau gruodį. Iš tikro primoji elektra iš 105MW dalies patiekta dar rugsėjo mėn. Bet iš likusios 195MW dalies pirmoji elektra tik gruodžio 6d. Bet žinoma, dar Silezijos 137MW lapkritį pasileido. Tad susumavus viską, bet kokiu atveju ir su IGN turėsim labai gerą rezultatą

Dalbajobo, tėvynės išdaviko, turinčio ryšių su Baltarusijos batka ir už tai išpirdolinto iš Seimo anksčiau, A. Skardžiaus vadovaujamas Seimo Audito komitetas siūlo stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2460806/audito-komitetas-siulo-stabdyti-juros-vejo-konkursa-ministras-neatmeta-ji-atideti?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwY2xjawH0hClleHRuA2FlbQIxMQABHSbsFK3KFFooFMpboc8G10jqCLTlV5rn5kgH9K3KcLZnSFL1dfZRjlSjcQ_aem_lDEeHvGQViXVwdWcKwGxrg#Echobox=1736936407

In short tai tiesioginis sabotažo bandymas sužlugdyti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.