Gyvybė atsirado labai mažos tikimybės santykiu. Apie pusantro šimto organinių junginių visiškai atsitiktinai susijungė į sudėtingą pazlą, save kopijuojančią lastelę. Net jei Visata ir beribė, pasikartojimo tikimybė vistiek gali būti labai maža. Po kelių milijardų metų Saulė taps raudonąja milžine. Tačiau Žemė taps negyvenama planeta žymiai anksčiau. Maždaug po 1 milijardo metų Saulė taps tokia karšta, kad išgarins visus vandenynus. Jei yra tikslas išsaugoti žmoniją ar bent gyvybę, reikia pradėti galvoti jau dabar. Bet ar yra toks tikslas?

Atrandama vis daugiau irodymu, kad gyvybes atsiradimui reikalingos nesudetingos chemines grandines keliauja kosmose su kosminiais kunais. Patekusios i Zeme jos gerokai padidina galimybes gyvybes susiformuoti. Taip pat islieka ir tikslingo gyvybes "uzsejimo" Zemeje galimybe.