https://ignitisgamyba.lt/veikla/pletros-ir-susitvarkymo-projektai/kruonio-hae-5-ojo-hidroagregato-irengimas/4492
Cia gali apie pajegumus pasiskaityt ir apie planuojama pletra

Ačiū už info. Informatyvus žemėlapis, kuriame visas Europos tragikomiškumas. Skurdžiau kai kurios skurdžiau gyvenančios šalys daug "žalesnės", negu turtingos. Kitas momentas, "visi emisijas mažiname kartu", neatsižvelgiant į emisijos dydį.

Tai palei zemelapi Norge ir Swedai zaliausi,o jie tikrai nera biedniausi...

Šiame kontekste pabandžiau įsivaizduoti Offshore Wind 1 CfD (sustabdytą) modelį šiems metams.

Taip, tai dėl to ir kalba, jei nebus jungčių - nebus ir parkų, nes nesidėlioja be vartojimo gamyba. Reikia jungtis bent pradėti statyti, ar bent jau turėti patvirtinimą, jog ir kada ta jungtis bus. Aišku, vartojimas irgi augs ir pas mus. Bet apskritai - jungtys naudą suteikia į abi puses, t.y. leidžia tiek eksportuoti, kai pas mus perteklius, tiek ir importuoti, kai pas mus galbūt štilius ir apsiniaukę, o Vokietijoje ar kitur toje pusėje gamybos pakanka. Realiai - jos vartotojams irgi būtinos, nes apsaugo nuo kainos šokinėjimo. Plius aišku dar ir saugumą užtikrina

daliux, aš sutinku su tuo, kad RES plėtros užsibrėžtus tikslus Europa gali pasiekti su sąlyga - Tinklų pralaidumai, smart tinklai ir tai reikalauja vieningo sutarimo tarp šalių. Bet kartu žinau, kad tokio masto jungčių projektai trunka vidutiniškai 7 metus ir tai galėtų gelbėti nebent Ofshore-wind Baltic Sea projektus.

Kitos šalys vysto ir stato RES pajėgumus todėl labai atsargiai vertinu teiginį, kad "Lietuvai būtina kabelio su Vokietija", man labiau patiktų teiginys "Vokietijai reikalinga jungtis su Lietuva" . Todėl vis ieškau argumentų prieš, nors iš kitos pozicijos žiūrint jam pritariu. Taip išeina, nes Lietuvos vartojimas mažas ir šiandien turbūt tos jungties labiausiai reikia lietuvių vėjo vystytojams, turbūt tam pritariate.

Iš Vartotojų pusės labiau mums jungčių reikia nuo Suomijos, Švedijos, Norvegijos. atnaujinus nutrauktą ir praplėtus naujais pralaidumais turėsime staigų efektą, bet va RES projektai nesivystys, todėl metami viešieji ryšiai į jungtį būtent su Vokietiją.

Todėl manau, kad gerai bus jeigu:
i. jungtis su Vokietija - ne iš biudžeto, o vystytojų kapitalo (politikai turėtų asistuoti ir remti visais galimais būdais)
ii. jungtis su Skandinavais - gali būti ir iš biudžeto

Prioritetas ii. ir sekančiai i.

Štai Kipro jungtys su Europa neužtikrina abipusės naudo, nes Kipro RES pajėgumai neapsaugoti nuo curtailement'o. Europai nauda iš Kipro vienareikšmė.

Prikabintos bylos

Kovo 7 dieną buvo parodyta premjera dokumentinio filmo apie Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekimą ir pasiekimą nuo visiškų rusijos dujų gniaudžtų. Kas turite smart tv galite atsisukti. Pavadinimas "bambagyslė", kol kas lrt mediateka įrašo nepateikia, filmas rodytas Kovo 7. d 19:30 LRT HD

Kas šokiravo, anuomet, seniai Lietuvai dujų kainos 230 $.

Žiūrėjau tą filmą ir prisiminiau čia diskusiją dėl Pralaidumų į Vokietiją. Be politinės valios nieko čia nebus, o ar prileisti bus privatininkai kapitalistai, kas žino, istorija rodo, kad ne kažką su jais energetikos sektoriuje

Yra portale LRT Epika. Reikia tik užsiregistruoti.
https://epika.lrt.lt/dokumentiniai-filmai,266/bambagysle,802997

Verta žiūrėti? Geras filmas ar toks prastas dokumentinis?

Tikrai geras. Susidaro įspūdis ant kiek sėkmingai mes kaip pro rakto skylutę pralindom link energetinės nepriklausomybės nepaisant tokių veikėjų kaip skardžius... Šiaip labai įdomu pažiūrėti kaip pasakoja iš inside pusės įvykius, kuriuos teko stebėti tuo metu jau prekiaujant LT biržoje: Mažeikių naftos perleidimai, Independence, LEO projektas ir t.t.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/d-maikstenas-pirmasis-juros-vejo-parkas-gali-veluoti-iki-penkeriu-metu-664-2410542

Labai platus ir atviras interviu - gero skaitymo, kol dar neadjustino turinio

Kadangi 15min mokamas turinys, tai įdedu lrt nuorodą : https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2509273/ignitis-grupes-vadovas-pirmasis-juros-vejo-parkas-gali-veluoti-iki-penkeriu-metu?srsltid=AfmBOorYy3OfwYaAE08Ogco7vKaRHMPF_5I3eKvi4XbzcKI_jsB10XPE

Skamba taip lyg, vėjo parkas yra iš tiesų nereikalingas. Gal ateityje bus reikalingas, bet gal ir nelabai.

Ar tai reiškia, jog Lietuva pilnai apsirūpinsi elektra ir naujų projektų vystymas ekonomiškai nėra labai pagrįstas?

Panašu, kad Ignitis turės pratęsti Ketinimų protokolo galiojimą pateikiant papildomą galios rezervacijos garantiją, kadangi ketinimų protokolas sudarytas su TSO galioja iki 2029-11-30 dienos.

Šiaip interviu labai Maikštėnas pabrėžė sklaidą ir rinkoje kotiruojamos įmonės statusą... bet metus apie vieno pagrindinio Capex projekto nukėlimą iki 20235m sužino investuotojai iš mokamo turinio žiniasklaidoje... tiek ir tos kotiruojamos įmonės informacijos sklaidos svarbos...

jeronimas, ne visai taip. Šią naujieną jau vasario mėn. komentavau. Be to, ji yra metiniame pranešime.

metiniame pranešime tikslūs metai nenurodomi, kaip ir per pristatymą rezultatų minėjo, kad yra rizika, kad projektas gali vėluoti pora metų -> pora metų tapo dabar +5-7metai

pagal gerąsias praktikas turėtų išeiti pranešimas biržoje, kad pasirodžiusi XY informacija ZX šaltinyje, yra tik orientacinio pobūdžio ir neturi būti vertinama, kaip galutinė. Įmonė vertinasi galutinius terminus ir projekto atsiperkamumą na ir panašų bla bla bla.

Tokia žinutė stipriai įtakoja IGN ateities EBITDA projekcijas pirmines ir žinoma FCF (jis net gi pagerėja nusikeliant didžiausiam capex projektui)

Sutinku, kad informacija galėtų būti geriau pateikiama.
Anksčiau su dideliu entuziazmu žiūrėjau į šį projektą, tačiau IGN komunikacija truputi pasikeitė ir pradėjo kelti abejones.

Vien apie tuos 2035 metus:

Ne mokamas tas turinys, čia BNS medžiaga. Kad metėte 15min perspausdintą BNS medžiagą, kurie ją apmokestino - čia jau jūsų pasirinkimas toks nuorodos. Bet BNS medžiagą nemokamai perteikia daugybė portalų, taip pat ir lrt.

Kad atideda projektą - na tai normalu, jog reaguoja į rinkoje esančią situaciją ir prie jos taikosi. Būtų keista, jog būtų atvirkščiai. Reikia suprasti, jog ta situacija ir yra pasikeitusi, lyginant su buvusia aukciono metu. EU mastu, ypač dabar, yra reikšmingas poslinkis link gynybos išlaidų stipraus didinimo, o tuo tarpu energetika, nors ir nėra idealiame stovyje, bet labai staigiai išvysčius LNG terminalus, vis tik yra stabilesnė, nei buvo prieš kelis metus. Tad ir spaudimas kuo greičiau vystyti būtent elektros gamybos pajėgumus, telkti elektrolizę energijos saugojimui, yra prislopęs. Be to, kas šio projekto atveju yra be galo svarbu - tai jog planuotos jūrinės Harmony Link jungties su Vokietija nebebus, dėl labai išaugusių jūrinių jungčių kaštų. Tad ir eksporto galimybės perteklinės (ar sukauptos) energijos dingsta. Dėl to ir kalbama, jog būtinai tada reikia kuo greičiau plėsti žemynines jungtis per Lenkiją.

O šiaip - taip, CAPEX poreikis atsidės kuriam laikui, tai galės džiaugtis pagaliau tie, kur visada prikaišiojo neigiamą FCF. Galės dabar ir dividendus didinti, pildant biudžetą gynybos reikmėms (čia toks labiau pajuokavimas, nemanau jog tai pagrindinis scenarijus, nors tikimybė tam gerokai padidėja lyginant su situacija, kai kapitalas naudojamas jūrinio parko vystymui)

kad atideda projektą kol nėra grąžos nieks ir nesiskundžia sprendimu - taip būna ir dar bus daug kartų komunikacija tiesiog ne iš to kanalo ateina apie pokyčius, kai tam pačiame interviu kalba apie svarba biržoje kotiruojamos įmonės ir info sklaidos, atvirumo