Aš manau, kad gan pavojinga įsivelti į diskusijas su savimi kaip kad Agata propaguoja. Šiaip ar taip tokie apmąstymai/diskusijos veda į beprotybę ir į dar didesnes abejones. Realybė juk dinamiška. Jos pasivyti neįmanoma. Tai galų gale kam vargti?

Spiritizmo seansai labai naudingi dūšiai. Pasiekiama ypatinga busena. Tinkamos vietos: barai....

Nu tai ka, filmuko autorius rado indexu judejimo desnius, begam arbitrazint!

Beje lygiai tos pacios konsp. teorijos yra kuriamos ir apie FX, tipo kaina yra stumdoma is valdymo centro pagal tam tikra is anksto suprograminta algoritma. Zmones kurie randa apciuopiamus to algoritmo desnius, atranda rakta i Holy Grail! Gal ir filmuko auotoriui tiesiog reiketu ramiai daryti pinigus, uzuot rekavus SOFTWARE!!!, tipo tai pakeis ka nors

Esu priversta pacituoti tave dabar, kadangi vėl grasini išsitrinti

Patiko man gabaliukas iš kažkurio savaitgalinio laikraščio - išsiplėšiau.

Daugelis sėkmės sulaukusių verslininkų mokykloje mokėsi vidutiniškai. Jie nepasižymėjo nuosekliomis žiniomis, bet jautė pusiausvyrą tarp teorijos ir praktikos.
Turėdami idėją, jie iškart imdavosi ryžtingų veiksmų, o ne atvirkščiai - daug idėjų ir mažai veiklos.
Turtingiausius žmones galima pavadinti savotiškais meditacijos genijais, nes jie būna absoliučiai susikoncentravę į tai, ką nori pasiekti.
Jie turi stiprų abstraktųjį mąstymą ir nepaklysta tarp smulkmenų.
Įdomu tai, kad daugelis milijardierių paprasti ir nepasipūtę.
Kai kurie išoriškai atrodo lyg pilkos pelės.

Pati matau, jog mano postai gaunasi padrikų minčių kratinys. Nebespėju nei postų minčių pratęsti ir užbaigti, nei pati iki galo galvoje suvesti į bendrą visumą. Bet manau, svarbu, kad būtų medžiagos, iš ko suvedinėti. Tikiuosi, dar spėsiu. O dabar - tik spėk vykdyti mūsų išrinktųjų vis naujų fantazijų, plius laikmetis, kai viskas vyksta ne prieš tai buvusia pabodusia ir vienoda eiga...norisi viską matyti ir stebėti...tuo pačiu nepražioplinti ko nors...vertingo ir naudingo Nebespėju išties... Kartais beprotiškai pervargstu. Nuo informacijos, skaičių...o aš dar linkusi tai patikrinti praktikoje...kartais net vemt norisi Tada metu viską laikinai, o kaip atsipūtimo priemonė - grįžti prie filosofijos... ...kurios taip pat neužbaigusi vėl neriu į beprotišką informacijos srautą. Bet beprotybė man dar negresia, nes viską darau laisvanoriškai ir bet kada galiu sustoti...tik reikia sau rasti folosofinį pasiteisinimą...kad sąžinė po to negraužtų

Filosofija - geras metodas, daugiafunkcijinis, padedantis analizuoti, sinetini info ir daryti išvadas. Tačiau reikia suvokti, kad išvadų tiesa yra tik momentinė, ilgesniam laikotarpiui, ar trumpesniam. Juk mūsų egzistencijos esmė yra judėjimas... ... svarbu mūsų gyvenimo pozityvas ... jis ir tik jis atneša Laimę...

..bet kada galiu sustoti....tik..... Hmmm......

Tie, kurie dievagojasi, kad bet kada...tik...., dazniausiai tuos zodius sako sau...ir jau ne pirma karta....
Aplinkiniams juk tas nerupi....

Uždėjau pliusą.
Kaip pirštu į akį.



..bet kada galiu sustoti....tik..... Hmmm......negaliu Išties tai problema. Ir daugeliui.

Agata
„...va čia mano teorijoje kažkodėl gaunasi kitaip. Tik dar fragmentų nesugebu sujungti Vėl atsiras nesuprantančių, apie ką aš kalbu “

ZilvisXXX

„Šiaip ar taip tokie apmąstymai/diskusijos veda į beprotybę...“

Kai žiūriu į psichologinį grafiką - nuotaikų grafiką - kainų grafiką, nejučia pradedu kalbėtis su juo. Jis man tampa tarsi pašnekovas

Esame tas - kokia energija pritraukiame: ar - as speju visur ir man viskas OK;ar - as nespeju niekur, viskas krenta is ranku;ar - viskas veda i beprotybe; ar - tu man,grafikeli, pasakyk, kas yra.....Visata mus palaiko taip, kaip jos prasome. Ir tai daro beatodariskai.

Man kažkaip nesiseka šioje srityje mąstyti iš energijos sąvokos. Man tai dvelkia teorija, aš to nejaučiu, todėl ir aiškintis negaliu. Nors fiziką kažkada išmaniau labai gerai, uždavinių sprendimas man teikė malonumą-egzaminą į vieną stipriausių tuo metu aukštąją mokyklą be kyšio išlaikiau aukščiausiu balu. Kai šis egzaminas skaitėsi labiausiai atsijojantis stojančiuosius.


Ši sritis man taip pat mažai pažįstama. Gal todėl, kad mažai domiuosi. O mažai domiuosi, matyt, nes mažai tuo tikiu. Tokio pobūdžio laidas pažiūriu su malonumu - bet tik tiek. Šį žodį savo vieno sakinio dalyje panaudojau labiau kaip sakinio pagražinimo atributą

Priimtiniausia man yra pasąmonės, intuicijos, abstraktaus mąstymo, gal dar kas yra iš tos serijos...sritys.Tą aš jaučiu, todėl ir gilintis yra įdomu ir prasminga. Tik neapsiriboju pateikiamais apibrėžimais ir oficialiai pateikiama teorine medžiaga. Net mokydamasi apibrėžimą ir vadovėlinę medžiagą egzaminui, ir atsakinėdama egzamino metu taip, kaip reikia - aš tuo netikėjau. Per mažai ir per sausa. Dabar pagalvoju, kad gal ir gerai, jog netikėjau ir nepriėmiau to kaip absoliučios tiesos. Priėmusi tą teoriją kaip absoliučią tiesą, nebebūčiau gyvenime ieškojusi kitų tiesų tais klausimais. Ir nebūtinai kategoriškai tai skaitau "netiesomis", bet man atrodo, jog šioje srityje yra begalė papildinių ir neišaiškintų dalykų.

Agata,

intuicija yra pats geriausias visu laiku instrumentas, kuris niekada nepaveda.
O absoliucias tiesas geriau tureti savo, nei pasikliauti svetimomis. Intuicija tau ir pasnibzda teisingai.
Ir absoliuciomis reiketu skelbti tik savo isgyventas ir pasitvirtinusias tiesas.
Visi tokiu turime, bent jau laikas tokiu "isigyti".
Prie filosofijos nereiktu pripuolamai eiti - nuostabu i viska zvelgti filosofiskai.

O čia jau negerai darai. Tai perskaičiusi net atėjau į savo personalinę temą pažiūrėti, ar ir čia ištrynei
Na taip... Nebėra gero posto... Iš atminties atkuriu :"...sąmonės ir nesąmonės, sėkmės ir išdavystės...".
Nerašei "sėkmės ir nesėkmės". Man ši mintis labai patiko.

Šiaip aš tavo logiką beveik visada pagaunu, bet šiuo, išsitrynimų atveju tai niekaip...
Pasamprotauti galiu, bet nė vienas iš tų mano samprotavimų man neatrodo teisingas... :

-nenori likimo tų, prie kurių pradeda kabinėtis. Iš šalies žiūrint, tau jų gaila. Tačiau...patirti tai, ko niekada nesi patyręs tikrajame gyvenime - šiaip ar taip naujas potyris. Taip ir nugyvensi gyvenimą, šito nepatyręs

-nori, kad kiti atidžiai sektų tavo postus ir nesitrauktų nuo kompiuterio , arba apgailestautų, jog nespėjo perskaityti Tai būtų nelabai teigiama žmogaus savybė, todėl nenorėčiau tuo tikėti. Bet...

...puoliau rašyti postą apie abstraktų mąstymą, nes mintis tavo poste man su tuo asociavosi, nors tuo metu turėjau rimtesnio darbo
...puoliau kopijuotis nuorodos, nes parašei:"nusikopijuokite, nes greit ištrinsiu"

Ir ką gi tu išdarinėji su žmonėmis...

Apie tai tikrai nepagalvojau.

Perdėtas kuklumas taip pat nėra labai gerai...

Taigi, mano nuomone,priešingai nei tau atrodo, daugelis tavo postų turi ilgalaikę išliekamąją vertę.
Labai gaila, jog dabar jau reikėtų rašyti "turėjo" .

O čia jau senatvės požymis. Negerai... Paimk kokią nuotrauką, kuri tau sukelia tokius sentimentus, parodyk žmonai ir paklausk: "Kur aš gražesnis?" Gal tada ir žinučių nebetrinsi

O man tai tik viena nuotrauka sentimentus tesukelia, ir tik todėl, kad prisimenu savo mintis fotografavimo metu, kurios man dabar juokingos. Man tarp dviejų-trijų metų, mane pastatė ant stalo (matyt jiems atrodė, jog man ūgio trūksta kokybiškai nuotraukai), o aš tada pagalvojau :"Jei aš jau tokią suknelę turiu, tai aš jau kažko verta". Nes ankstesnės buvo maišo formos


...na juokingai kartais gali pasirodyti, bet o kodėl nesąmonės?

Aš juk tada patariau tau nesilažinti iš labai konkretaus skaičiaus.
Bet jog tu, jei praloštum, turėsi galimybę atsiskaityti dviejų dolerių kupiūromis, beveik neabejoju. Jei tokios išties egzistuoja.Aš nesu natūroje tokių mačiusi.O kitiems gali būti problema. Aš nė neįsivaizduoju, iš kur tokių ištraukčiau

Kadangi buvai pacituotas, perskaičiau dar kartą tavo postą. Iš jo sprendžiu, kad tu įsivaizduoji, jog aš gyvenu kaip Diogenas statinėje Deja, taip nėra.

Jei tu vengi mąstyti, baimindamasis, jog išprotėsi, labai klysti.


Sprendžiant pagal šią citatą, tu renkiesi lengviausią kelią. Bet ar teisingiausią?

Ir dar, man susidaro toks įspūdis, jog mąstymą tu sutapatini su "dabar skaitysiu", "dabar valgysiu" ,"dabar malkas skaldysiu", "dabar mąstysiu".
Mąstymas juk vyksta savaime, tam nereikia dėti atskirų pastangų.
Tačiau...pasirinkti, apie ką mąstyti, mes galime. Vienu metu įmanoma mąstyti tik apie vieną dalyką.

Bet...tik dabar, berašant, man šovė mintis. Ar išties mes visada galime pasirinkti, apie ką mąstyti? Jei aš turiu suplanuotą įsigilinti darbą, aš skaitau, stebiu ir mąstau būtent apie tai. Jei man tai įdomu, mąstymas tęsiasi savaime, net pasitraukus nuo to darbo. Jei tik pareiga - atlikai, ir viskas. Kokybiško, kūrybiško, nestandartinio rezultato nebus.
Jei esi laisvas nuo pareigų, savaime mąstosi tai,kas tau įdomu - filosofinės mintys lenda savaime, ir nebūtinai ypač aukšto lygio, rimtų filosofų temomis. Tai gali būti tavo gyvenimas, tavo atliekami veiksmai jame, tik jau perleista per filosofinę prizmę.

Ir dar...niekad anksčiau apie tai nebuvau pagalvojusi. Kaip gerai, kad parašei šį trumpą postą.
Materialūs daiktai juk priverstinai nukreipia mūsų mintis kartais norima, o kartais nenorima linkme. Nejučia.
Tarkim mane, pravažiuojant pro vieną vietą, visad užplūsta mintys, kurių aš nenorėčiau. Nors važiuok ratais
Dabar darau taip - pradedu tuo metu kokią nors įdomią diskusiją su bendrakeleiviu. Gudrauju
Bet čia gal yra net atsakymas į tai - kodėl mes kur kas geriau pailsime, pakeitę sienas ar aplinką. Nėra daiktų, primenančių tau pabodusį darbą, nors apie jį ir negalvoji. Kuo didesniu atstumu esi - tuo labiau pailsi. Šis klausimas man jau senokai buvo iškilęs, bet nežinojau atsakymo. Galva tampa laisva nuo priverstinai lendančių minčių, atitinkamai joje vietos būna daugiau, todėl ir mintys kyla įdomesnės, kokybiškesnės, vertingesnės - o kartais net lemtingos tavo ateičiai - gera idėja tampa kūnu.
Tuo pačiu prisiminiau, jog aš dažnai sakau, ir tai yra tiesa, jog geriausios mano gyvenimo idėjos kildavo gana juokingomis aplinkybėmis. Nes nė neplanavau ką nors sugalvoti.

taip pat tai siejasi su:



tik ten aš prie to priėjau iš kito galo.

Kadangi mintys ekspromtu, tai jos, manau, gana padrikos. Bet siūlo galas lyg ir apčiuoptas.

Tačiau mano tikslas nėra kažkokių filosofinių teorijų išvedimas. Mano tikslas yra kur kas žemiškesnis ir savanaudiškas - noriu rasti bendrus vardiklius (o jų jau nemažai turiu), kaip sudaryti sąlygas, ar priversti galvą generuoti geras idėjas

O šio tikslo užsibrėžimo aplinkybės taip pat gana juokingos

Pradėdamas skaityti tavo užrašytas mintis, neplanavau, kad perskaičius kils koks nors tavo minčių testinumas mano galvoje. Bet..bet prisiminiau, kad man dažnai mintys - idėjos gimsta tik atsigulus į lovą ir užgesinus šviesą. Anksčiau tai erzindavo, nes turėdavau dilemą ar keltis ir užsirašyti mintį ar ne, jei ne, ryte jos neatsiminsiu. Pasirinkau šalia lovos pasidėti nedidelių kvadratinių lapelių krūvą ant kurių surašau naktines mintis, kurias ryte perkeliu į kompą. Aukščiau paryškinau tekstą, kurį skaitant gavau atsakymą - geriausios mintys kyla akimis atsiribojus nuo aplinkinio pasaulio, t.y. kuomet smegenys nemato aplink save esamų dirgiklių ir lieka tik, jose sukaupta informacija, kuri nepaklūsta laikui ir erdvei, o neprisirišus prie laiko ir erdvės kyla geros idėjos. Štai ir atsakymas, kodėl naktimis užsirašinėju. Ačiū Agata

Į sveikatą, flas
Džiaugiuosi, kad bent viena pastraipa pasirodė tau artima ir tu ją net taikai praktikoje.

"Kiekvienas žmogus priima kitą žmogų tiek, kiek susitinka jame pats su savimi".

Kažkodėl aš nebuvau atkreipusi į tave dėmesio, neturiu apie tave jokios nuomonės, todėl perskaičiau tavo visus postus - gera funkcija šiame tinklapyje. Kai kur aš susitinku su tavimi, bet, perskaičius tavo visus pasisakymus, man kilo didelis noras užduoti tau tokį klausimą:

flas, kam tau pinigai, jei tu neturi fantazijos?

Mano postas draugiškas Na jei kilo man toks noras užduoti tokį klausimą, negi turėčiau būti su tavimi neatvira?

Kaip tai kam, kažkoks nesamoningas klausimas Vis dėl to, kokia tu įtakinga. Užteko vieno posto.., ką čia posto, vieno klausimo, kad priverstum peržiūrėti savo 12 kėdžių. Tiesą sakant negalėjau neperžiūrėti, nes filmas matytas ankstyvoje vaikystėje, prisiminimai blankūs, o tavo klausimas jokių asociacijų nesukėlė.


Esu tos pačios nuomonės, kad svarbiau kas klausosi. Tave klausau, seku, stebiu nuo 2007 metų, o stebėti stebėtoją dar įdomiau, taip, kad ne vienas postas ir pastraipa yra artima man, sąlyčio taškų daug, netgi kažkada pagalvojau: blyn, tai išmintinga, protinga ir karšta moteris, norėčiau tokią sutikti gyvenime. Rimtai

Žinau Agata, kad tavo postas draugiškas, juk jame vien komplimentai, nuo pirmo iki paskutinio sakinio.

Ta proga norėčiau užduoti tau klausimą. Kam reikalinga asociacija jei ją supranta 5 iš 100 žmonių ?
Gal geriau neatsakyk į šį klauimą, o parašyk kokius jausmus ir mintis sukėlė šis klausimas. Pagarbiai

kliju maziau uostykit