Kaip ir tavajame Akis už akį


Čia nerimtai



Galiu parašyti apie visą postą - nusišypsojau


O kokią asociaciją tau sukėlė? :



Aš tai nusijuokiau Nepajutau nei pykčio, nei susierzinimo, nei įsižeidžiau.
Štai ir atsakymas apie 5 žmones iš šimto. Argi tau reikia, kad tave suprastų visi šimtas? Toli gražu. Tai nerealu ir taip nebūna.
Pilnai pakanka ir tų 5 procentų. Penki procentai supranta penkis procentus. Likę 95 procentai supranta kitus 95 procentus (tik čia dar yra didelis vidinis išsiskaidymas procentuose).
Tik vienintelį dalyką aš čia įžvelgiu - tie penki procentai supranta ir tuos 5 procentus, ir tuos 95 procentus. O tie 95 procentai tų 5-ių procentų nepajėgūs suprasti. Bet tai normalu, taip surėdyta žmonija, ir čia nei pykti, nei niekinti, nei didžiuotis nereikia. Tik vienas esminis klausimas man šioje vietoje dažnai kyla - kurie yra laimingesni, ar tie 5, ar tie 95 procentai?

"Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko" (čia ne vien materialiąją gyvenimo pusę turiu omenyje).

Tuos du sakinius, kuriuos tu pacitavai iš mano posto, aš išgirdau iš žmogaus, kurį pažįstu šimtą metų. O išgirdau tik dabar kiek kitokioje aplinkoje - čia ir gaunasi esmė sakinio "ne kas kalba ir ką sako, o kas klausosi". Skirtingose aplinkose žmonės būna kažkiek skirtingi, tiksliau - ne skirtingi, o skirtingai atsiskleidžia.

Bet mūsų gyvenimus sudaro buvimas įvairiose aplinkose. Ši aplinka (tinklapyje), kai nežinai visų klausytojų - yra išties gana specifinė ir nestandartinė žmonių gyvenimuose. Todėl, kas čia kartais vyksta - gal yra užprogramuota ir neišvengiama Tai suprantant, nėra prasmės sukti sau galvos dėl įžeidinėjimų.


Kaip ir tu Užteko vieno posto, kad perskaityčiau visus tavo postus Tiesiog pasidarė įdomu, ar tu toks tik mano atžvilgiu, ar tai būdinga tau, kaip žmogui, savybė. Daug kur tavo mintys patiko, kai kur reikėtų net labiau įsigilinti, tačiau fone dažnai ryškiai jaučiasi skepticizmas, išreiškiamas, naudojant sarkazmą.
Aš nė nežinau, ar būti skeptiku žmogui yra gerai, ar blogai. Neturiu tokios patirties. Aš skeptiška būnu tik kokiems atskiriems dalykams, o visumoje gal greičiau esu romantikė. Tik galvoju, jog skeptikams svetima yra fantazija, o fantazija glaudžiai siejasi su svajonėmis. O svajonės turi savybę, kad atsiranda didelis noras jas įgyvendinti. Nors įgyvendinant svajones romantizmo nedaug belieka , tai perauga į sunkų, kartais nuobodų ir ilgą darbą. Bet svajonė tampa varomaja jėga.

O su filmu aš tavęs netapatinau , gal ir nebūtina buvo jį peržiūrėti Tapatinau su žodžiu "fantazija", o kur rasi šį žodį gražesniame apipavidalinime, nei šiame klasikiniame klausime...
Bet, ko gero, nesigaili, šį filmą pažiūrėjęs

Nieks nieko neizeidineja, juk dauguma zmoniu svaiginasi, taciau kiekvienas savaip, as pvz brendzio isgeriu ar alaus, man to uztenka. Nieko tokio jei kliju ar kokiu grybuku ivarai noredama pajust aukstesne materija.

Agata, savo postu nušlaviai visus mano skepticizmo ir sarkazmo "šarvus". Gaila, kad atrašau tik dabar, o ne toumet, kai perskaičiau. Būčiau perteikęs tą jausmą kuris mane užplūdo. O buvo panašiai taip: nusišypsojau , pajutau meilę gyvenimui, esu laimingas, norėjosi net verkti, visą dieną darbe vaikščiojau išsišiepęs , pasijutau pakvaišęs. Taigi atsakant į klausimą, kas laimingesni - 5 ar 95 % žmonių, manau, kad ne asociacijų suvokime laimė. Pvz. ar žnai ką reiškia žodis ten? Mano mamai reiškia, kad daiktas yra padėtas toje vietoje, kurioje ji padėjo Beje, pagalvojau, kam tas skepticizmas jei yra sarkazmas.?

Neseniai kalbėjau su pusbroliu, kuris karts nuo karto dirba užsienį ir tai jį varo iš proto. Būdamas ten man pasakė: -žinai, kai būnu Norvegijoj suprantu, kad būti laimingu daug nereikia, užtenka, kad esu Lietuvoje, turiu lašinių, duonos ant stalo ir svarbiausia, kad žmona pas kitų nevaikšo. Viskas. Laimingo žmogaus formulė. Na ir klijų, karts nuo karto. Žinoma tuo pvz. nenoriu pasakyti, kad nereikia siekti uždirbti 1000 000

Tikrai nesigailiu pažiūrėjęs šį filmą. Ir kas man patiko, kad filme humoras nesisuka vien apie alhašus, kaip kad būna šiuolaikiniuse rusiškuose filmuose (nevisuose). Nors vienas iš smagesnių epizodų buvo: prasigėręs kiemsargis žiūri į Benderio švarko kišenę iš kurios kyšo butelis. Benderis klausia:- ar jūsų miestui jaunikio reikia? nuotakų turite ?, -kiemsargis žiūrėdamas į kišenę: -kai kam ir kumelė nuotaka. Benderis: -na, daugiau neklausinėsiu.... tarp eilučių parodo tipšką "tikrą vyrą" kuriam svarbiau butelis rašalo, nei moteris.

Neseniai internete perskaičiau studento mintis: "Galėjo mus daugiau kartų okupuot ir pult, dabar dažniau “pagert” galėtume…." Tekstas netaisytas

Gal žinai, kodėl po nesėkmės dažnai vieni kitiems pataria ilgesniam laikui išjungti kompiuterį, arba parašo ar pasako, jog patys taip daro, gal ir knygose taip rašo?Ar tik nervams nuraminti?
Gal kartais po kurios nors nakties man atsakysi į šį klausimą?

O gal netgi pavyks atsakyti be sarkazmo. Labai imlus esi - po vieno posto pavyko atsikratyti skepticizmo, gal po antro pavyks ir sarkazmo. Bent aš po vieno posto nesugebu kažką savyje pakeisti.
Sarkazmas šiaip yra neblogas dalykas, kai jis naudojamas retkarčiais. Bet jei žmogus jį naudoja nuolatos, tampa nebeįdomu, o aplinkiniai dažniausiai jo bepasiteirauja, koks rytoj bus oras ar pan...

Persikopijavau pas save, kad neištrintum
Negi tai neturi išliekamosios vertės?
Nors tą ir žinau, bet gražesniais ir kitokiais žodžiais parašei

la,
o po kiek laiko tu žinai, kodėl tau taip atrodė?
Aš EUR/USD stebėjau nuo vasaros iki vėlyvo rudens. Ir ėjo taip, kaip man atrodė.Rudenį dažygiavau iki 1,51. Esu patenkinta.
Dabar atidžiai nebestebiu, neturiu šiuo metu tam nei laiko, nei intereso. Tik neatidžiai užmetu akį. Įdomiausia man buvo išbandyti save.
Gal dabar jau ir nebegalėčiau visų smulkmenų prisiminti, kodėl kuriuo metu kaip atrodė, bet pačią esmę, gal ir ne visai pilną(gal nė nežinau, kad kažko nepastebėjau) lyg ir suvokiu.Kai kažkiek atsilaisvinsiu,bandysiu kažkiek pati sau išsigryninti esmę. Ir ne tiek pačius jau konkrečius praeities indikatorius.Tai jau praeitis.Tik pastebėjau, kad yra bendrų vardiklių su bet kuria sritimi. Vėlgi-ne pačių indikatorių. Jie kinta, ir juos galima siųsti į užmaršties dėžutę.

Dažniausiai nesužinau.

Pabandyk sužinoti Tai labai įdomu.
Kiek skaitau tave, suprantu, jog tu taip pat nesivadovauji vien standartiniais trafaretais. Kartą perskaičiau kažką, buvau kitos nuomonės, pradėjau rašyti, bet prisiminiau, jog man ten neleido rašyti Numojau ranka. Po kiek laiko žiūriu - tu parašei tą patį, ką norėjau rašyti

O man ta mintis - suprasti,kodėl aš galvojau - kilo visai atsitiktinai. Pakėlė kažkas seną temą, ten mane į šuns dienas dėjo, pagalvojau perskaityti, ar išties aš tokia durna tada buvau Buvau jau pamiršusi savo senas mintis. Radau bendrą vardiklį po nemažo laiko tarpo.
Pabandžiau prisiminti daugiau analogiškų situacijų.
Bet aš į tai žiūriu ne kaip į sentimentus ar memuarus Ateities sprendimams padeda. Ir iš skirtingų sričių.Verta pasinarplioti. Ne vien grafikus.
Ir panašu, jog užsirašysiu kur nors, nors ir padrikai. Gaila bus, jei vėl pamiršiu Juk kartais perskaitai kito gerą mintį ir pagalvoji - tai žinojau, bet kažkaip šią minutę nepagalvojau (o mintis laiku ir tinkama). Tai bent savo minčių reikėtų neišsvaidyti. Svetimų visų visvien neprisiminsi.

Ar tokie bandymai nepavojingi ?

Na bet ir užtaikiau aš vakar nusimesdamas visus USD. Lyg žinodamas ką šiandien FED padarys... tik kad atvirkščiai viską padariau ...

Reikia pertraukos.

flas,
jau daug naktų praėjo, o tu vis neatsakai į mano užduotą klausimą. Matyt, nelabai veiksmingas tas tavo metodas
Na o aš tau parašysiu apibrėžimą apie skeptikus eiliuota forma Gal išsišifruosi ir kitokiais žodžiais parašytą? Na išties - ir koks gi skirtumas, kokiais žodžiais parašoma tas pats?

Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę...
Aš kadais šventai tikėjau meilę:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile-
Aš buvau tikėjimo kvailys.

Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštijau save.
Nors tikėjimo ir meilės stinga,
Aš dabar esu labai protingas,
Šalto liūdesio erdvėj sustingęs,
Ašarom ledinėm akyse,
Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštijau save.

(Vytautas Mačernis)

Labas Agata. Jau kelias savaites nieko nenoriu, nieko nereikia nes de fakto mes pasukom kitais keliais (čia apie savo gyvenimą). Man dabar sunku.
Šiaip mes žmones pažįstame inertiškai. T.y. žmogus pasikečia ir tik po to aplinka susipažįsta su pasikeitimais. (bent aptemus sąmonei taip galvoju). Agata tau tas negalioja. Tu mane matai pasikeitusį ir tik po to keičiuosiu. Norėčiau išspausti šypseną, bet negaliu. Eilėraštis velniškai gražus, jį prisitaikiau sau. Tiko.
Dar apie save, tik Goethes žodžiais iš „Vakarų – Rytų divano“:

ZULEIKA
Liaudis, tarnas ir valdovas,
Jie išliks visais laikais.
Ir didžiausias žemės lobis
Asmenybės nepakeis.
Kad ir kaip tau nesisektų,
Netektis nėra baisi;
Visko galima netekti,
Jei išsaugai, kas esi.

HATEMAS
Tu teisi. Taip sako žmonės;
Aš kitaip tai suprantu:
Visą žemišką malonę
Vien Zuleidoje randu.
Kai jinai mane nužvelgia,
Aš jaučiuos kažkas esąs,
Tačiau vos akis nudelbia –
Prarandu vertes visas.
Ir tada Hatemui – galas;
Tačiau laimė, kai žinai:
Jis iš karto tapt privalo
Tuo, ką vertina jinai.

Kai mūsų - jos ir mano keliais išsiskyrė, nusipirkau knygą "Socialinė psichologija". Būtų juokinga jei nebūtų graudu, bet perskaičius šias autoriaus mintis man šiek tiek pagerėjo:

„Emocijų prognozių“ tyrimai rodo, kad sunkiausia nuspėti būsimų savo emocijų intensyvumą ir trukmę (Wilson ir Gilbert, 2003). Žmonės klaidingai numanė, kaip jie jausis praėjus kuriam laikui po nutrūkusios meilės, gavę dovaną, pralaimėję rinkimus, laimėję lažybas ar įžeisti (Gilbert ir Ebart, 2002; Loewenstein ir Schkade, 1999).

Tačiau daugelis tyrimų patvirtina, kad nesame atsparūs poveikio įvertinimo paklaidai – pervertiname emocijas sukėlusių įvykių poveikio ilgalaikiškumą. Tokio emocinio pakilimo pėdsakai išnyksta greičiau nei tikimės.

David G.Myers Socialinė psichologija.

Aleliuja.

flas

Ar tau jau taip blogai, kad tokius imtymius dalykus, kaip dviejų žmonių santykiai(tegul ir buvę) duodi į "nasrus" visuomeninei opinijai....?

Ko tikies? Patarimo, padrąsinimo, ar analizės....poveikio įvertinimo?

lorpak
"flas

Ar tau jau taip blogai, kad tokius imtymius dalykus, kaip dviejų žmonių santykiai(tegul ir buvę) duodi į "nasrus" visuomeninei opinijai....?

Ko tikies? Patarimo, padrąsinimo, ar analizės....poveikio įvertinimo? "

Viešini savo intymius jausmus ir emocijas........ O atsakydamas į paprastą klausymą, slepiesi už kito žmogaus citatos.....Paradoksas

Hm... Iš šių post'ų peršasi viena išvada - reikia long EUR/USD ir short USD/JPY.

Kažkada žmones buvo skirstomi į intravertus ir extravertus, tačiau panašu - randasi vis daugiau extranetų. Ką gi, gyvenimas nestovi vietoje.

Kai kurie nikai daro gramatinę klaidą tokiame paprastame žodyje. Parašysiu, kaip elementariai išvengti šios klaidos pagal žodžio kilmę.

klausti - klausimas
klausyti - klausymas

Taip pat pasinaudosiu proga parašyti apie kitą gana kvailą , tačiau pas nemažai net nevienadienių nikų ir rašančių santykinai be gramatinių klaidų, pasitaikančią klaidą. Net sunku suprasti tos klaidos kilmę - gali būti, jog kažkuriame Lietuvos regione tokia yra šnekamoji kalba.

Yra žodis tualetas, bet ne toletas.

gali buti kad zemaitijoje...nes as asmeniskai taip ir kalbu....

Esu įsitikinęs, kad vieno atsakymo nėra. Galbūt vieni pasiūlę išjungti kompiuterį ar teliką, sulaukę reakcijos, nori patikrinti, kam gi čia taip pat nepasisekė. Gal drauge lengviau pakelti nesėkmę. Gal taip save guodžia, kad nesėkmės priežastis internetas ar telikas. Gal tiesiog pavargo nuo blizgučių, „šaunių merginų, šaunių vaikinų“, rėkavimo, užpakaliukų ir papų. O pasižiūrėjęs į veidrodį nepamato šaunuolės-/io. Atsakymo vienareikšmiško nežinau, tiesiog pamąstymai.