klara .kai nubusi pati suprasi
ir seip nereik kitu versti nubusti ,nenori tegu miega ,o tie kurie nubude nuneutralinkit tuos kurie miega ,XP paimkit ... o toliau patys zinot ka daryti
seip juokas ima kai tie sako ,jog sapaliojam cia nesamones ,nesuprantam nieko vertina tie kurie patys nebande ir net nesiruosia ka tokiems daryti ,nieko gi tegul puna toliau sau .
snaudziantiem klausimas .kada stebuklus regejot ?

vien sunkoka yra kam nors kanors paaiskint ,nes jie savoku nesupranta ,retas zmogus y savokas isigilina kas jose pvz fizinis protas

to tingus
tada kada tu jiem nustosi suteikti ta prasme .gyvenimas yra bevertis ,tik pats tu jam duodi verte .viena didziausiu dovanu jog viskas neutralu ,be vertes suprate sita suprasite ir mus

to klara
pabusti, pirma reik noreti nubusti

erika1

Tu išskiri kūrimą ir griovimą kaip atskirus dalykus, bet iš esmės griovimas yra tik kitas kūrimo aspektas.

Dvasiniams ieškojimams stimulas atsiranda ne tik tada, kai aplink tik "blogai" bet ir atvirkščiai - tada, kai žmonės susikuria tvirtą pagrindą po kojom, sukuria materialinę gerovę.

Dėl atsakomybės tai naturalu - šis dėsnis veikia ir mūsų uždarbius. Kuo didesnė atsakomybė - tuo didesnis uždarbis.

Taip, visi mes ieškome ir .... randame. Svarbu, kad į tuos ieškojimus leistumeisi ne vienas/viena, o su nubudusiu vidiniu stebėtoju. Labiausiai, suradus vienokius ar kitokius tavo įvardintus "gelbėtojus" padeda būtent jis. Jis nevertina, tik stebi tave, vertinantį, teisiantį ir besidžiaugiantį suradus.

Lorpak

Juk pasigilinus .... tikrai - viskas jau sukurta: aplinka, kūnas, protas, mintys - belieka tik rinktis! O kai pati samonė pribresta tam, kad kurtų ir sukurtų pačius kuriančiuosius - tai jau "aukščiausioji lyga".

Kažin kodėl aš to prieš kelis metus neparašiau?
Aaaa...tiesa, virpesius gaudai ne tu, o jie tave

Daug kas cia klause kaip suzinot kada nubundi. Tai va kai nubusit ausyse isgirsit tokia muzika, cia bus vienas is pirmu zenklu.

http://www.youtube.com/watch?v=cWnmCu3U09w

erika1

Ten rašoma apie beieškančio savęs žmogelio išgyventus potyrius ir mėginimą jais pasidalinti su kitais. Bet tie kiti neprivalo sekti jo pėdomis, jei nenori. Straipsnis parašytas žmogaus, kurio nuomonė kitų atžvilgiu maždaug tokia: tu ne toks kaip mes - tave reikia gydyti! (vien nuorodos pavadinimas po straipsniu jau kalba pats už save)

Tokie "neblogi" straipsniai gali būti puikūs pavyzdžiai to, ką tu vadini "gelbėtojais".

abra kadabra

Nubudimų ar prabudimų nereikėtų maišyti su įvairiais metodais. Nubusti, reiškia tiesiog pradėti save stebėti.

Pagrindinė šio forumo problema yra ne pats "mokslas", o visiškas pedagoginių savybių neturėjimas.

Daug kas keliame klausimą, ar mokytojai geri, ar blogi. Nuomonės dažnai išsiskiria. O aš galvoju, jog yra labai gerų mokytojų, ir prastų.
Štai taip man atrodo geri pedagogai/mokytojai. Pavyzdėliai iš realaus gyvenimo.
-kasdien reikėjo išmokti tam tikrą žodžių skaičių, pamokos pradžioje trumpa raštiška apklausa.Tai buvo 4 klasėje. Aš sugalvojau "protingą" pagal tuometinį savo supratimą nusirašymo planą. Mokytojas liepė man pasilikti per pertrauką. Sako - "kelkis sijoną, duosiu diržo". Išpūčiau akis, nes diržą jis išties turėjo. Bet kalba pasisuko kitur - "esi gabi, ir tau nereikėtų taip daryti". Po to ne pamokslo stiliumi trumpai , bet įtikinamai paaiškino, jog šis mokslas yra labai įdomus, kaip pasimokyti, kad tai nebūtų labai nuobodu.
Nuo tada man tai ėjosi kaip iš pypkės, o baigiant mokyklą net turėjau mintį jį studijuoti.
Kaip būtų pasielgęs prastas pedagogas? Viešai išbaręs, pažeminęs, dvejetą parašęs...ir jis būtų tapęs man "priešu" , o jo mokslą visai būčiau "nurašiusi" kaip netinkamą .

-gaunu pirmą dvejetą. Baisi psichologinė tragedija. Bijau, pati nežinau, ko. Manęs niekada nėra nei mušę, nei rimtai barę. Bet žinojau, kad kitiems už tokius dalykus taip nutinka. O tėvo reakcija ir žodžiai buvo tokie:
"Matyt, kažko nesupranti.Savaitgalį pasimokysim". O savaitgalį mokslas vyko ne taip - aš prie stalo mokinukės statuse, jis kaip rimtas griežtas mokytojas... Mokslas vyko taip - laisvu stiliumi su knyga išsitiesėme skersai lovos, pamenu, kambarys tada buvo labai saulėtas. Pakako pusdienio, kad penketus iš šio mokslo gaudavau iki pat to laiko, kol man buvo kur nors rašomi pažymiai. Tai buvo lietuvių kalbos gramatika.
Realiai juk neįmanoma žmogaus išmokyti mokslo per tokį trumpą laiką. O išmokė ko? - jog šiame moksle yra logikos, ne vien bukas taisyklių kalimas. Tai pasidarė įdomu, ir jokių pagalbininkų mokslams nebereikėjo.O ir mokymo stilius tinkamas - mes lygiaverčiai, o ne vienas kvailiukas, kitas protingas.

Galvoju, kad šiuose pavyzdėliuose yra visa pedagogikos meno esmė. Todėl ir nesutinku nuo nuomonėmis, kad tik mokinys būna nepasiruošęs priimti "mokslo". Jei šie Mokytojai/Pedagogai iš tokios neklaužados padarė žmogų, reiškia ir jų indėlis "mokiniui" yra labai svarbus. Manyčiau, kad nesusiformavusiam organizmui net esminis.
O panašių "pedagogų/mokytojų" per gyvenimą sutikau nemažai. Kabutės todėl, kadangi ne visi jie turėjo pedagoginį išsilavinimą.

Šiame forume mes susiduriame su kardinaliai priešingomis "pedagogų" savybėmis - niekinimas, žeminimas, nuvertinimas, irzlumas, siuntimas toliau... Net aš, neturėdama išankstinio neigimo savybių, matau analogiją su pirmu savo aprašytu pavyzdėliu - kuo būtų man tapęs tam tikras mokslas, jei pedagogas būtų buvęs kitoks.
Ir prieš jūsų srities "mokslą" aš nesu vidumi nusistačiusi. Rašiau juk, jog praleidau kažkiek dienų šalia CIGUN atstovų. Bendravau su jais, ir jie man patiko. Galiausiai galiu palyginti su ankstesniu čia buvusiu filosofijos forumu. Nors pradžioje buvo aršūs ginčai, bet jie buvo, o šiandien daugelis dalykų iš tų diskusijų yra tapę mano gyvenimo neatsiejama dalimi. Aš nebemąstau apie tą teoriją, kurią man "įgrūdo" - aš taip gyvenu...

Ir nereikia po šio posto aikštingai įsižeisti ir svaidyti piktdžiugiškas replikas. Tebūnie tai naudinga pamoka "mokytojams". Juk visi žmonės mokosi iki pat gyvenimo pabaigos, turėtų tai nebūti išimtis ir "jums".

Agata

Tavo postai turi vieną būdingą bruožą - ilgumą. Bet negaliu su tavo postu nesutikti. Paantrinsiu - tokius stebėtojo pareiškimus galima tiesiog praleisti, nes tai saviraiškos būdas, nieko bendro su mokytojo ir mokinio santykiais neturintis. Kita vertus patarčiau tau prieš vertinant kitus ir skiriant tam nemažai savo energijos pagalvoti - ar verta?

labas rytas isminciai

gal noretumet i coca cola imest truputi saibu

Reiškia, turiu ką parašyti


Tai aišku - tiesiai į sąvartyną...

Panašu, jog nesupratai, kodėl aš savo poste paskutinį žodį parašiau kabutėse...
Niekad nereikia galvoti, jog kiti yra visiški kvailiai.

O mano postas juk buvo labai geranoriškas.
Pagalvok apie tai... Turėtum daug ką suprasti apie save. Apie savo reakciją į šį postą pagalvok.

dabar paklausykite manes.dabar issipardavineja akcijas ,kam valgyti reikia pirkti.man dar uztenka maistui ,taigi as supirkineju ,kai kokias akcijas ,manau dar jos pakris 5%-8% ir tada kita savaite galime laukti starto.visiems sekmes.

Agata

Kabutės ten ar nekabutės, nieko tai nekeičia. Kažkoks keistas fenomenas esi - beveik viską supranti atvirkščiai. Prie ko čia kvailiai ir savartynas? Aš gi pritariau tavo nuomonei o tu save į savartyna siunti.

erika1

o kaip tu įsivaizduoji nesamoningą stebėjimą?

o kaip tu suvoki, būdama nesamoninga, kad tai kelionė po nematerialūjį pasaulį?