Sutiksiu su eurozonos oficiozais - EUR panaikintas nebus. Tai tiesiog per sudetinga ir per daug balsavimų ir pritarimų reikalaujanti procedūra.
Variantas Nr.1 - iš eurozonos išmetami visi silpni žaidėjai ir ji sumažėja iki Vokietija +/- 5/7 šalys vykdančios tvarią monetarinę politiką - tuomet EUR = įsipareigojimai paremti industine baze/eksportu.
Litas kaip minorinė valiuta ir toliau rišamas prie majorinės - ir EUR įsipareigojimai lieka konstanta.
Variantas Nr.2 - iš eurozonos išstoja pagrindiniai, tvarią monetarinę politiką, vykdančios šalys, kurios vėl grižta prie nacionaliniu valiutu - tuomet EUR = popierius artėjantis prie tikrosios savo vertės.
Laikyti lito pririšimą prie kitos (jau minorinės) valiutos nebelieka prasmės, nes ji pati nuvertės USD, DM atžvilgiu (o tuo pačiu ir skolininkų įsipareigojimai).
P.S.Šiai įdomu būtų išgirsti Šimonytės/Qbiliaus komentarą - ką darytu Lietuva jei iš eurozonos išstotu Vokietija?

Variantas 2 - taip bus paprasciau lyderiams, o visi kiti gali likti su savo euru...

IMF vadovas pushina SDR kaip nauja rezervine valiuta
“special drawing rights” — baskets of currencies issued by the I.M.F. and made up of the euro, yen, pound and dollar that have served as reserve assets — would be more stable and viable than the dollar."

sudekim keturis tokius pat bevercius popieriukus kaip pats dolleris i viena ir mes ispresim dolerio stabilumo klausima)
http://www.nytimes.com/2010/02/27/business/27imf.html

Cia tik pildosi tai apie ka kalbejo Sorosas pries pora menesiu
http://www.youtube.com/watch?v=TOjckJWqb0A

How Safe Are Your Dollars?

Panagrinėjau dar JAV sitaciją per Didžiają depresiją ,ir pabandžiau palyginti su padėtimi dabar .

Nominali skola doleriais didėjo tokiais tempais: nuo 1930 iki 1950 - skola padiddėjo 15 kartų (nuo 16 iki 256 mlrd.)ir pasiekė 100 % nuo BVP . Tačiau antrasis pasaulinis karas atvėrė plačias eksporto rinkas JAV pramonei ,ir tuo būdu pradėjo esminį ekonomikos atsigavimą.

Po antro pasaulinio karo JAV industrija ir kapitalo augimas sparčiai didėjo. JAV, skirtingai nuo Europos, liko nenuniokota karo, priešingai – išvystė klestinčią gamybos pramonę ir pasipelnė iš ginklų pardavimo ir pinigų skolinimo kitoms kare dalyvaujančioms valstybėms; 1945 m. JAV industrijos produkcija padvigubėjo lyginant su prieškario laikotarpiu tarp 1935 ir 1939 m. Tuo tarpu Europos ir rytų azijos šalys buvo kiek ekonomiškai, tiek ir karinės jėgos atžvilgiu, sužlugdytos.
Bretton Woods konferencijos metu, JAV ekonomikos pranašumas buvo nenuginčijamas. JAV valdė didžiąją dalį investicinio kapitalo, gamybos ir eksporto. 1945 m. JAV gamino pusę pasaulyje išgaunamos anglies, du trečdalius naftos ir daugiau nei pusę elektros energijos. JAV turėjo pakankamai pajėgumų gaminti didelius kiekius įvairiausios technikos – įskaitant laivus, lėktuvus, automobilius, ginklus, įrankius ir chemijos preparatus. Be ankščiau išvardintų pranašumo aspektų, JAV buvo sukaupusi 80% pasaulinių aukso atsargų, bei turėjo ne tik galingą kariuomenę, bet taip pat ir atominę bombą.
Be abejo, JAV pozicija žadėjo didžiausią pelną iš naujai kuriamų, nevaržomos pasaulinės prekybos taisyklių. JAV gaminių eksportui buvo atvertos pasaulinės rinkos, tuo tarpu, prie gamybai reikamų žaliavų, buvo garantuojamas nekliudomas priėjimas. Manoma, jog JAV kapitalizmas nebūtų galėjęs išgyventi be užjūrio rinkų ir sąjungininkų. William Clayton, ekonomikos ministro pavaduotojas, buvo vienas iš daugelio JAV istatymų leidėjų, kartą pasakęs: „Mums reikalingos rinkos – didelės pasaulio rinkos, kuriose galėtume pirkti ir parduoti“.

Taigi tokios startinės JAV pozicijos leido karo metu išaugusią valstybės skola per 1950-70 metus sumažinti nuo 94% iki 37 % nuo BVP. Tuo pačiu nominali skola nemažėjo ir 1970 m. pasiekė jau 380 mld. , t.y. padidėjo 50% per 20 metų. Taigi matome akivaizdų ekonominį , ne statistinį augimą.

Po Bretton Woods sistemos panaikinimo 1971 m. , atsisakius aukso standarto ,per dešimtmetį skolos lygis lyginant su BVP krito dar keliais procentais -iki 33% , tačiau nominali skola per dešimtmetį (1970-80)išaugo 2,4 karto -iki 909 mlrd. Čia augimas jau išsikvėpė ir tik manipuliacijos su valiutos verte sąlygojo esamos situacijos išsaugojimą.

Per sekantį dešimtmetį 1980-90 augo tiek nominali skola 3 kartus iki 3200 mlrd, tiek santykyje su BVP iki 55 % .
Akivaizdi ekonominio augimo pabaiga .

1990-2000 m. santykinė stabilizacija . Atsiveria iki tol uždaros komunistinės rinkos. Pučiasi burbulai trečiojo pasaulio šalyse . Skolos santykis su BVP paauga vos iki 58 % o skola iki 5600 mlrd.

2000-2010 nauja nuosmūkio banga. vėl skolos augimas nominalu 2.4 karto per dešimtmetį iki 14000 mlrd. Skolos santykis su BVP iki 90 % (prognozė)

Reziume: aišku kad skolos nieks nesiruošia gražinti, tai yra skola tik augs ir išreiškus JAV doleriais manau nesunkiai per artmiausią dešimtmetį skaičiuosime jau dešimtimis trilijonų. Kas neaišku- tai kur rasti naujas rinkas JAV ekspansijai , tam kad sumažinti santykinę skolos naštą lyginant su BVP. Nes skolos suma per laikotarpį nuo 1980 iki 2010 vėl išaugo 15 kartų ir siekia panašius 100 % BVP. Kaip sakant laikas trečiąjai globalizacijai.

http://one-simple-idea.com/DebtAndMoney.htm

Siūlau atkreipti dėmesį į diagramą. Pagal ją matosi kad būtent 80 metų recesijos metu ,kada Prechteris laukė defliacijos- jos nebuvo. Klausimas kodėl? Gal sakau šaltojo karo paskutinis mūšis "žvaigždžių karų" programa pagelbėjo ? JAV ekomomika dosniai pripumpuota dolerių nesugriuvo , o Sovietų - žlugo? Gal Achaman pakomentuos Tą keistenybę. Šitoj vietoj ir sutrinka Kondratjevo ciklas. Manu tai vienas iš argumentų kuriuo remiasi fiperinfliacijos JAV prognozuotojai

70-ųjų dešimtmetis baigėsi infliacine krizė, kurios malšinimui Volkeris pakelė FED fund rates iki beveik 20 proc., na o paskui buvo neišvengiamas reboundas kai reikėjo mažinti palūkanų normą, bet dar ir sugebėti nenusiristi į defliaciją.
Kiek teko susipažinti su Prechterio darbais, tai kaip tik 1980-2 jis prognozavo artėjančią bulių rinką (vienas iš nedaugėlio), kuri ir startavo 1982. Vienintelė vieta kur Prechteris klydo - tai bulių rinkos viršūnės nustatymas. Jis laukė kad viršūnė bus pasiekta 90-ųjų pradžioje ir viršys 3000 punktų DJIA, o realybėje ji tęsėsi dar visą 90-ųjų dešimtmetį ir išaugo trigubai tiek.
Galima aišku pasamprotauti kodėl vienas ar kitas analitikas klydo ir kiek galima pasikliauti jo prognozėmis, tačiau faktas kaip blynas - šiuo metu Prechteris praktiškai yra vienas lauke karys, argumentuotai ginantis defliacijos neišvengiamybę.
P.S.Jūsų grafikas patiko - akivaizdus įrodimas kad FED'as (skaityk privatūs centriniai bankai) yra "blogis" nes neleidžia sistemai "kvėpuoti" normaliai (infliacija/defliacija), o priverčia ją begti iš paskutiniųjų, kuriant nesibaigiančio BVP augimo iliuziją tol, kol sistema kolapsuoja...

Nenuspejo jis vargsas 1990 politiniu ivykiu kurie realiai matyt ir pratempe USA gaza, kaip anksciau minejo blusa. Tame ir reikalas kad sitais ciklais 100% pasitiketi negalima, nes visu galimu ivykiu negali numatyti, kurie gali pakeist cikline struktura is esmes. Vienas is variantu kad ir dabar Prechteris pjauna gryba (beje jau antra kart si desimtmeti) dar visko nezinodamas. Kita vertus P2 dar daug erdves kur kilti pagal bazines EW taisykles, tai prognozuot defliacine spirale dar bus galima ilgai )

Įdomi Morgan Stanley apžvalga - When should we buy? Lessons from the 1994 and 2004 corrections

patalpinta manopinigai.lt

na blusa gražiai sukabino tik nesuprantu jei jau niekas niekam nieko greit bus neskolingas kurioj vietoj bus defliacija, po kurio seka trečia globalizacijos banga - frustracija. Taigi siūlau frustracinę depresiją, nes defliacinė jau buvo.

Temos autorius nėra aiškiaregys
Trumpalaikės prognozės labai jau nedekingas dalykas. O long term - viskas lieka galioti.
Pasaulio finansai lieka pradinėje globalios defliacijos stadijoje. Apie atsigavimą galima bus pradėt svajoti tik po sistemos išsivalymo nuo perteklinio kredito. Ar matote kokių ženklų kad sistema valosi? Aš ne.
Priešingai - privataus sektoriaus kredito apimčių sumažėjimą, su kaupų užpildo valstybinio skolinimosi eksponentinis augimas. Todėl apie eko sveikimą galima tik zombiams per zomboviziją trimituoti.
O pinigų...pinigų kaip ir visuomet truksta.
Per paskutinius 4 mėnesius JAV iždą "šelpiantys" užsienio CB sumažino savo bid'ų apimtį ir išperka ~ 20-30 proc. visos FED'o pasiūlos. Likusią dalį perka spekuliai ir pats FED'as per household'us. O jei perka spekuliai (kurie tikisi navaro) - reiškia tai tik laiko klausimas kada antrinėje rinkoje pradės kilti bondų pajamingumas (skaityk - brangs refinansavimas).
Tikriausiai girdėjote apie ES kuluaruose gvildenamą mintį paleisti pan-europinius bondus - JAV bondų analogus ir skolintis Europai per juos. Jei tai bus įvykdyta - tai bus didžiausia rakštis FED'ui, nes ES bondų rinka potencialiai sugeneruos 3-4 trilijonų EUR skolą, o tai potenciali USD revalvacijos siūrbliui statomą kliūtis. Todėl didžiausias šios idejos priešininkas yra ne Vokietija, o JAV, kuri dabar turi monopolį perteklinio kapitalo parkavimui savo skolos popieriuose.
USD stiprėjimo targetas lieka nepakitęs - bent iki 1,15 labai realu. Ar bus daugiau? Jei kaip domino kaladelės pradės kristi eurozonos narės - bus ir paritetas.
Nafta, brangieji metalai, akcijos, NT - tera tos pačios kaladės skirtingos kortos - kai tik suveiks trigeris (o ar tai bus suvereninis defaultas ar karas ar dar koks įvykis - viens Dievas žino) jų vertė neišvengiamai mažės.
O dar tiksliau skambėtu taip - dėl USD (likusių apyvartoje po skolos defliacijos) vertės didėjimo, mažės visų prekių išreikštu USD vertė. DJIA - dugno be 3K nebus.
Reziumuojant, kreipimasis į visus tuos kuriem dar nedašilo - vyksta neelinis up-down-up-down, o epinio mąsto esamos finansinės sistemos griūtis. Todėl spekuliacijų patartina atsisakyti. Jei jaučiaties kieti ar turite daug kapitalo ir galite sau leisti spekuliuoti (jei net praradus visą spekuliacinį kapitalą jūsų gyvenimo kokybei nieks negresia) tuomet - go short equities and long USD.
P.S.Šiek tiek konspiracijos teorijų...Jei daleisti mintį kad egzistuoja "žydomasonai" ar kitų pavadinimų viską kontoliuojanti "chebra" - užduokyte sau klausimą - kaip lengviau nusavinti realų pasaulio turtą - defliacija ar hiperinfliacija? Mano atsakimas - defliacija, kontroliuojant pinigų emisiją (ką jie ir turi).
Iš pradžių defliacijos ugnyje turi sudegti viso pasaulio pinigai (nemaišyti su skola kuri degs greta). Kai kapitalai, kurių nekontroliuoja "žydomasonai" bus sudeginti (arba sumažės iki nekonkurencinio lygio) - jie pakredituos save per kišeninį FED'ą ir įvykdžius slaptą emisiją galės išpirkti visą realų (industrinę vertę turintį) turtą. Na o po to jau seks antrinis šio veiksmo efektas - perteklinės pinigų masės patekimas į rinką ir aukšti infliacijos skaičiai. Jei visą tai daryti be defliacijos - ateis kinai, rusai ir arabai ir supirks realų industrinį turtą, sudarant konkurenciją anglo-saksų klanui. Todėl ir konspiraciniu požiūriu defliacija - neišvengiama.

Jūs man geriau pasakykite, kada augs Europos bondų pajamingumas? Tam visos sąlygos lyg ir yra: netikrumas dėl euro, šalių bankrotų rizika ir pan. Tai ko tie Europos bondai pinga arba trypčioja vietoje, jei rizika auga???

Esme tame: reikia dabar laikyti cach'a, o kai ateis tikroji defliacija, supirkineti: Au/Ag ir nekilnojama turta. Bet kur laikyti pinigus?

Основной план кризиса по Авантюристу - как он выглядел еще в июне 2007 - ниже.

Виден подвариант - либо Китай / Россия будут валить пирамиду облигаций и доллар (что ускорит фазу 6), либо не будет. С лета 2007 Авантюрист рекомендует Китаю / России выбрать именно данный подвариант, так как это сломает игру крупному капиталу и снизит шансы как гражданской войны на Украине, так и третьей мировой. Подчеркну - основной бенефициатор кризиса - это не бедные средние американцы, а крупный международный капитал, который скупил институты США, МВФ, ВТО и орудует ими в своих интересах.

Фаза 1. Спекулятивный кризис (весна 2007 - начало 2008) Первая фаза падения ФР и рынка недвижимости, бегство из акций и недвижимости в товарные фьючерсы и золото. Девальвация бакса, замедление инфляции.

Фаза 2. Экономический спад (начало 2008 - середина 2008). Продолжение падения рынков, стагнация производства, начало снижения товарных рынков, движение баксов в ГКО, снижение доходности ГКО, ревальвация бакса, нулевая инфляция.

Фаза 3. Потребительский кризис (середина 2008-конец 2008). Массовые дефолты и банкротства населения, резкое сокращение расходов, схлопывание потребительского рынка, дефляция, ускорение ревальвации бакса.

Фаза 4. Кризис производства (начало 2009-середина 2009). Промышленный кризис, инвестиционный кризис, массовые банкротства, массовые увольнения и сокращения зарплат, усиление потребительского кризиса. Продолжение падения всех рынков - фондовых, товарных, недвижимости. Ускорение дефляции, ускорение ревальвации бакса.

Фаза 5. Бюджетный кризис (середина 2009-начало 2010). Попытка остановить экономический коллапс и компенсировать резкое падение налогов за счет стремительного роста гос. расходов на основе пирамидальных внешних займов, некоторое оживление экономики, некотрое торможение дефляции, стабилизация курса бакса.

Фаза 6. Гиперинфляционный шок. Начало геополитического конфликта (второй кв. 2010-начало 2011). Искусственная раскрутка гиперинфляции. Обесценивание прямого государственного долга, обесценивание пенсионных обязательств, значительное сокращение реальных бюджетных расходов, значительное снижение долгового бремени населения, снижение стоимости персонала и повышение рентабельности бизнеса, концентрация всей национальной собственности в руках финансовой элиты. Обвал американских ГКО. Временный рост фондовых и товарных рынков, рынка недвижимости. Гиперинфляция, многократная девальвация бакса.

Фаза 7. Глобальный экономический коллапс. Развитие глобального геополитического конфликта. (середина 2011 - 2013-14) Коллапс национальных экономик, обвал или физическая остановка всех рынков (Доу - 2500-3600, если доживет), разрушение международных экономических связей, крах ямайской валютной системы, региональные и гражданские войны, Третья Мировая

Na jei jau pasukom link konspiracijų ar kitų oficiozinių pasaulio sąrangos teorijų tai bent aš statyčiau kortą ant hiperinfliacijos. Dabartinę tą zeitgeist-masonišką ar kitą užvadintiną sistemą palaiko skolos, o skolos variklis turi suktis jei vyks defliacija sustos vartojimas ir bus vartojamos tik pirmo būtinumo prekės t.y. žemės ūkis ir energetika. O paslaugos ir kt. vakarietiško gyvenimo ypatumai kolapsuos.
Taigi nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų kad defliacija yra patogesnis būdas ir mūsų sąmonė norėtų jaustis saugi - pinigai kojinėje yra saugūs defliacijos metu jų perkamoji galia tik didės - iš tikro hiperinfliacija yra kelias kai už išteklius moki virtualiais tugrikais, sudegini vidines skolas ir savo tiekėjus pasodini ant baslio. Vakarų pasaulis senai nieko negamina (su tam tikrom išimtim) kai vietoj baksų Kinija gaus šikpopieriaus rulonų siuntinį, o tūlas arabas už naftą du šikpopieriaus siuntinius nebebus kur bėgti ir nebebus perkamųjų. Tada gal atsiras rūpestis patiems kažką pasidaryti Protekcionistinė politika pasireikš visu gražumu, o arabai klusniai plukdys naftą, nes Azijai naftos jau nebereikės, o valgyti norėsis po senovei. Tarpukario Vokietija labai geras pavyzdys - jei ne rudieji tai rezultatas būtų buvęs puikus iš ekonominės pusės.
Nors jei reikėtų statyti pinigėlius ant stalo tai statyčiau už stagnaciją-frustraciją - procesus kai daug šnekama mojuojama vėliavėlėmis, klimpstama skolon, gyvenama vis sunkiau, bet nieko nevyksta, nes nieko nedaryti yra lengviausia. O visi dabarties guru - tiesiog seni diedai kuriems reikia ramybės

Labai klysti. Kiniečiams atiduota šyrpotrebo gamyba, o vakarai koncentruojasi į perspektyvias technologijas. Štai mažas pavyzdėlis - twelve largest pharmaceutical companies:
1 Johnson & Johnson.......United States
2 Pfizer..................United States
3 Roche...................Switzerland
4 GlaxoSmithKline.........United Kingdom
5 Novartis................Switzerland
6 Sanofi-Aventis..........France
7 AstraZeneca.............United Kingdom
8 Abbott Laboratories.....United States
9 Merck & Co..............United States
10 Bristol-Myers Squibb....United States
11 Bayer...................Germany
12 Eli Lilly...............United States

Who pays the bill?


http://www.economist.com/displaystory.cfm?story_id=15606221&fsrc=nlw|hig|03-04-2010|editors_highlights

Droidas, dėl farmacijos:

čia tie lupikautojai, kurie plėšikiškomis kainomis gamina vaistus vadinamajam "auksiniam milijardui". O puikūs, bet mažiau godūs Indijos farmacininkai gamina visuotinai pripažintus generinius vaistus likusiems - neauksiniams milijardams ir iš to puikiai profituoja. Taip, kad Vakarų kapitalo godumas jau ir stabdo farmacininkus, jei ne žudo.


Ir dar vienas dalykėlis. Visokiais zombių sąmokslais a la Resident Evil ar tai kiaulių gripo paskleidimas yra kaltinamos būtent Vakarų farmacijos korporacijos, o ne slovėnų ar indų irgi baltarusų vaistų gamintojai.

Droidas, klysti del to, kad Kinai gamina vien tik pigu slamsta. Negalima pasiekti visko labai greitai. Pvz paziurejus i telekomunikacines irangos gamintoju topus. Pamatysim ne viena Kinu kompanija kuri pati kuria ir gamina iranga Ir sekmingai duoda i skudurus vakaru kompanijom tiek is technines tiek is kainos puses.

na ir kur kinai techniškai pranašesni? Prašom proof link'ą
Sufleruoju - fejerverkų gamyboje.