Autorius | Žinutė |
2012-01-19 21:34 #247057 1 | |
Sveiki, noriu paklausti jūsų ar ne juokinga žinoti, kad bankai gali kurti pinigus iš nieko, taip išpūsdami ekonomiką, sukeldami krizes? Aplamai ką manote apie dalinio rezervo padengimo mechanizmą?
|
|
2012-01-19 21:47 #247065 1 | |
Sveikinu paskaičius google, pažiūrėjus money masters, inside job ir thrive.
Dabar siūlau atgal į realybę, paskaityt makroekonomikos, mikroekonomikos ir finansų vadovėlius, tada grįžt atgal čionais. Apie vakaro žinių lygio paistalus su delfi komentatorių ekonomikos žynių lygio veikėjais diskutuot nėra prasmės. P.S. http://blogas.woot.lt/?p=321 |
|
2012-01-19 21:57 #247074 1 | |
Kazkokia tai nesamone..kaip tai is "nieko"?Pinigai kuriami is popieriaus,dazu arba peles pagalba.Tam,kad tureti tokias galias zydu masonu illuminaciu kartelis dirbo simtmecius,o dabar juos paniekinamai vadina bagsteriais.Labai jau viskas sudetinga su tais pinigais.As iki siol nesuprantu,kaip bankomatas suskaiciuoja pinigus,kuriu man reikia paimti.Mistika kazkokia.Rasysiu laiskus prezidentei,tegu man paaiskina,nes kitaip migruosiu ir kelsiu byla Lietuvai del dvigubos pilietybes suteikimo visiems mano draugams,nemokantiems psd.
|
|
2012-01-19 22:07 #247080 1 | |
Nebandau nieko įteigti, juolabiau kalbėti apie kažkokias konspiracijų teorijas. Tiesiog kai pats tai sužinojau, negalėjau patikėti, bet pasirodo ne tik valkatos iš gatvės tai šneka.
Paul Tucker, monetarinio komiteto narys ir Anglijos banko direktoriaus pavaduotojas sako tą patį: http://a5.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/377915_281652401885171_124471347603278_902467_91082625_n.jpg Turbūt daug kam girdėtas Martin Wolf vyr. financial time redaktorius, kurio paslaugomis naudojasi garsiausi bankai kalba šitaip: http://a7.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/376320_272268352823576_124471347603278_880208_2037073600_n.jpg Jie manau bus perskaitę nors vieną vadovėlį, kaip manai? |
|
2012-01-19 22:08 #247082 | |
Manau,kad perskaite kokius du.Gal net tris.
Visas tas "pinigu is nieko" kurimas priklauso nuo palukanu normu,kurias nustato monetaristai.T.y. centriniai bankai.Todel kartais buna inliacija,o kartais ne.Nuo cia manau reiketu ir pradeti,o multiplikatoriai ateis veliau.Peace. |
|
2012-01-19 22:26 #247096 1 | |
Dar neįsigilinau į sistemą pakankamai, kad viską suprasčiau, bet manau, kad palūkanos čia užima antrą vietą po multiplikavimo. Kalbant valstybės lygyje tai taip - FED iškeisdami pinigus į obligacijas t.y. skolindami valstybei ar įstaigoms visiems pinigams užsideda palūkanas, kurios tarnauja kaip savotiška kilpa, nes jei visi pinigai pasiskolinti, reikės ir palūkanas kažkaip gražint, tad nieko kito nebelieka kaip skolintis palūkanom ir taip iki begalybės... Kalbant žmonių kaip asmenų lygyje imant paskolą bankas tiesiog išrašo skolinamą sumą, kurią realūs pinigai tepadengia tik keliais procentais. Žmogelis paskolą turės gražinti, plius sumokėti palūkanas, bet manau, kad bankai lobtų ir be palūkanų, ar aš klystu?
p.s. dėl infliacijos taip, galima sakyti viskas ir prasideda nuo palūkanų. Kaip pavyzdį galime imti dotcom burbulą kai palūkanų norma buvo sumažinta iki vieno procento. Savaime aišku atsirado pigaus kredito, ekonomika įsibėgėjo, o multiplikavimas įgavo neregėtą pagreiti, kas ir sukėlė greitą infliaciją, kryzes. |
|
2012-01-19 23:21 #247145 | |
Nelabai konkrečiai supratau ką čia "kaltint" bandai. Centriniai bankai nustato multiplikatoriaus dydį. O ką tu čia keist nori? Viskas nuo pinigų pasiūlos paklausos priklauso. Tiek palūkanų norma tiek multiplikatoriaus dydis gi ne iš lempos parinktas. Pagal tavo paskutinį postą, tai įsivaizduoji, kad tai centrinių bankų ir komercinių bankų sąmokslas prieš žmones? Paskaityk iš kokios nors makroekonomikos knygos skyrių apie monetarinę politiką.
|
|
2012-01-19 23:34 #247152 | |
CB nustatytas interest rate skatina arba stabdo ekonomiką. Pinigų pasiūla tiek per jį tiek per kitus svertus kaip vertybiniai popieriai kontruoliuojama. Multiplikatorius, nors ir apibrėžtas, nėra pastovus dydis, nes jis apibrėžtas maksimumui, o bankai maksimumą retai gali išnaudot dėl daugelio priežasčių. Ir čia pradinės klasės. Įdomu kur stogas nulėktų ir kaip absurdiškai atrodytų, kai pažiūrėtum, ką išvestinių instrumentų rinka visam paveikslui priedui daro. Ir šiaip, nesuprantu kame čia bėda. Kas čia juokingo ar baisaus turėtų būt ?
|
|
2012-01-19 23:45 #247155 1 | |
Ne nieko čia blatno chėbra, kai pasaulyje vyrauja recesija, krizės ir greit apmokęstins orą, tiesiog įdomu pasidarė kodėl bankai turi galią multiplikuoti litus, o po to juos praskolinti visam pasauliui su palūkanomis, kas galų gale ir priveda prie katastrofų, bet šiaip tai sorry, kad klausinėju tokių kvailų klausimų, juk kas čia blogo, ANE?
Va atsiverčiau vadovėlį, bet ten man per sudėtingai viskas... Geriau einu įsijungsiu filmą Matricą, nes jis man pradeda patikti. |
|
2012-01-19 23:53 #247157 | |
Tu bent supranti, ką tu rašai ?
Skolinimas už palūkanų prie katastrofų ? Čia man konkretų pavyzdį prašau. Ar tu bent žinai, kuris sektorius daugiausiai nominaliai ir realiai dėl šitų krizių ir recesijų praranda ? Ir nuo kada tau kažką labai daug iki oro apmokestino ? Už ką jau taip baisiai moki ? Be pinigų multiplikatoriaus dabar su kauptuku savo 3 arus kapliuotum bulvių ieškodamas, o ne žmoniškai gyventum ir mašiną vairuotum. Ar suvoki kaip finansuojami nauji projektai kompanijoms, valstybėms, absoliučiai viskam ? Iš kur atsiranda tokios didelės kredito linijos, kad poreikius patenkintų visų ? Kas moka skolintis ir skolas grąžina. Nes suvokia, kad ir procentus atiduot reikės, taigi ir uždirba juos. Nėra pas tave suvokimo, kad skola yra ateities pinigų srautų perkėlimas į dabartį- o už likvidumą mokėt reikia. Ir koks tau skirtumas kas ir kiek pinigų gali multiplikuot, kai pats juos semi pilnom saujom ? |
|
2012-01-20 00:06 #247159 | |
to mhm - pabandysiu paaiskinti trumpai - panaudoti sverta skolinant sugalvojo gana seniai sumanus bankininkai, kai suprato, kad pagal tikimybiu teorija mazai sansu, kad visi indelininkai ateis vienu metu paimti pinigu, taip pat ir visi paeme paskolas viena diena uzsidarys, todel sugalvojo, kad nera reikalo pilnai padengti paskolas indeliais (100 ant 100 -indeliai ir paskolos). Tai ir buvo iteisinta velesniais laikais - priklausomai nuo salies bankai turi deponuoti 5-10 procentu savo lesu (savo, ar indeliu) tureti ar laikyti centriniame banke, o gali skolinti iki 10 kartu didesnes sumas. Tokia sistema veikia puikiai, kol yra pasitikejimas rinkose, kai jo nelieka (tai parode paskutine krize), ir turime sios dienos problemas.
... ir akmenys gali judeti...
|
|
2012-01-20 00:07 #247160 2 | |
Vieni iš konkretesnių:
USA National debt - 15 trilijonų dolerių. Lietuvos - 42 milijardai. o gal parašyti taip, kad atrodytų kiečiau? - 42,644,634,999 LT Asmeniškai prieš natūralų skolinimą neturiu ką prieštarauti, bet dabartinėje sistemoje yra toks paradoksas- tau skolina to ko patys neturi. T.y. valstybės CB kadangi tvirtai laikomas už ES virvelių tiesiogiai nuo paklausos negali susikurti sau naujų pinigų, o privalo skolintis iš visokių TVF ir kitų bbž fondų. Tai reiškia, kad tavo ir mano pinigai elektroninėje sąskaitoje yra visai ne tavo ir mano. Mes juos privalėsime kažkada grąžinti, nes jie buvo paskolinti, o ne laisvai paleisti į rinką kaip turto matavimo vienetas=turtas. Ar tai normalu? AC17, priedu dar reiktu suprasti, kad netikrų pinigų išpūtimas suteikia neribotą galią bankams. Tai tas pats kas tu dabar pat paimtum ir atsispausdintum grynųjų. Kaip dieną aišku kitą rytą būtum suimtas. |
|
2012-01-20 00:10 #247162 | |
Normalu. Jau būk ramus, valstybių viešojo sektoriaus skolos ir biudžeto deficitai atsiranda ne dėl tavo numylėto multiplikatoriaus... Pasikartosiu, tik dar papildysiu, pasiskaityk apie monetarinę politiką, o po paskutinio posto, rekomenduočiau ir apie fiskalinę.
P.S. Aš pasiduodu, sėkmės kitiems... |
|
2012-01-20 00:18 #247164 | |
Ten dar 5 klausimai buvo. O gal daugiau. Ir prašiau krizės ir tragedijos pavyzdžių, ne oficialios statistikos.
Bent suprastum, ką reiškia "national debt", dabar tiesiog "filme rodė, tai parašysiu". Apie Lietuvos skolą nematau prasmės iš vis net kalbėt. Žmonės brangesnius namus ir jachtas statos. Amerikonai turi bėdą, kol deficitinis biudžetas. Užtektų karus užbaigt ir baigtųs visokios nesąmonės ir spekuliacijos šita tema. Mes turim eurus ir už mus juos kuria ECB, nesinervink labai. Ir dėl ECB/TVF kišenių gilumo ir ką jie turi ir ko ne, gal nebekalbėk. Ką ten toliau susvaigai tai išvis neaišku. Nuo kažkada skandinavų bankų pinigai, kurie turi suprlus accountus yra jau kažkieno kito. Ir kažkokiu būdu tie pinigai, kuriuos tu pasiskolini (?) yra ne tavo ? Nu taip natūralu. Ar čia tuos kur uždirbi ir padedi į banką yra ne tavo ? Nes dėl tų tai tu ramus būk. Žiūrėk magišką triuką parodysiu: jei litų niekas neturi ir jie yra paskolinti, dėl to tavo uždirbti litai iš tavo sąskaitos turės būt kažkam "atiduoti", tai konvertuok į dolerius ! Juk dolerius tai pats FED spausdina, tai reiškias niekam jie neturės būt atiduoti ! Magic ? Ir dar bendram išsilavinimui: bankam rezervinė pinigų sistema nesukuria neribotos galios. Tik matau ne tau tai suvokt. |
|
2012-01-20 00:19 #247165 5 | |
Handrail, kaip suprantu esi 21 metų, studijuoji UK ekonomiką...jautiesi žiauriai kietas ir todėl leidi sau rašyti agresyviai bei kategoriškai?...bet čia turbūt dėl amžiaus ir nepatyrimo...nieko, tai praeis.
Jei manai, kad tik multiplikatorius/procentai ir frakcionuoto rezervo sistema yra šventas gralis, užuojauta. Pasidomėk pvz: TSRS ūkio sistema ir jos pasiekimais iki 1941 metų, Vokietijos sistema 1933-1945 ir iš esmės/iš dalies ta pati JAV iki 1971 (kai buvo atsisakyta aukso standarto)...ir mašinomis važinėjo, ir nenaudojo ateities pinigų srautų....tai, kad WWII sugriovė pirmų dviejų sistemų gyvybingumą, tai jau atskiras klausimas... taip pat pasidomėk kai kuriomis bepalūkaninėmis teorijomis/modeliais, kurie kol kas neįgyvendinti... Tai, kad dabar multiplikatorius/palūkaninė sistema/frakcionuotas rezervas - šventa karvė (kurios negalima kritikuoti) ir kuri, beja, panašu, jau atvesta į skerdyklą ir, kad vakarų pasaulyje yra absoliutus monopolis eko sistemoje, dar visai nereiškia, kad net mūsų karta negali pamatyti/pagyventi visai kitokioje sistemoje (pvz. be palūkanų)...va tada ir pakalbėsim ar gerai buvo pravalgyti/sunaudoti ateities pinigų srautus. Kai buvau pionierius, taip pat maniau, kad gyvenu pačioje geriausioje šalyje pasaulyje...ir net neįtariau, kad gali būti kitaip...panašu, kad dabar tu mastai panašiai, nes gyveni UK, mokaisi pačios pažangiausios ekonomikos ir net neįtari, kad kažkada buvo/gali būti kitaip... Meškinas su šortais.
|
|
2012-01-20 00:30 #247168 | |
Gruodi, ne taip mane supratai. Mane erzina tamsumas. Diskutuoti su žmogum, kuris SUVOKIA ir ŽINO, kaip viskas veikia yra viena. Diskutuoti su rėksniu, kuris nesupranta, bet rėkauja "absurdas" yra kita.
Joks čia šventasis gralis. MMM tipo piramidė, kuri vienu ar kitu momentu išsitaškys į visas puses. Esmė tame, kad man tai netrukdo, kol yra taip ir suvoki kaip tai veikia- galima išnaudoti savo naudai. Kai bus kitaip, reiks suvokti naujus mechanizmus ir juos išnaudot savo naudai. Niekad nebus tobulos sistemos. Niekad nebus šventojo gralio. Bet staugt, kad sistema yra netobula, jos nesuprantant.. Va pamenu kaip pirmais metais greit dėstytojas mane nugesino, kai aš visas kietas bandžiau dėl EMH su juo pasiginčyt. Išklausė su šypsena apie time inconsistency ir marketo frictionsus ir ramiai pasakė: "gal ir neveikia EMH. Bet grįžk pas mane, kai turėsi hipotezę, kuri būtų geresnė už EMH su empiriniais įrodymais. Tada mes galėsime diskutuoti toliau. Kol tu viską neigi, tai yra lengva. O kai reikia kažką vietoj neigimo įrodyti, pasirodo viskas iš tikrųjų." Ir mano agresija ir kategoriškumas nukreiptas į nežinojimą turėtų iššaukti agresiją ir norą nugalėti. Norint nugalėti tektų eiti skaityti. O pasiskaičius jau suvokti ir pradėti diskusiją kitam lygmeny. Daug kur šita psichologija puikiai pasitvirtina. Ir kietas aš ne dėl to, kad kažkur studijuoju. Aš šiaip baisiai fainas ! Jei atvirai, gailiuos, kad UK. Lietuvoj turbūt ir tą patį išmokintų ir laimingesnis būčiau. Bet vat visaip pasitaiko gyvenime.. |
|
2012-01-20 00:33 #247170 1 | |
Yra toks anekdotas, tiksliau beveik visi išskyrus Handrail pripažintu, jog realybė- žmonės gauna 700lt algą, o mokesčių pareina už 800lt, tai vat kubilius nesusipratęs vis suka galvą iš kur tas šimtas atsiranda. Magic?
Magija čia slypi tame, kad abstrakčiai kalbant ir nesigilinant į smulkmenas viskas siejasi, todėl litą konvertavęs į dolerį, kaip ir pats sakei jį atiduosi FED'ui, kuris ir paskolino jį. Bet mažai kam įdomu iš kur pats gavo... Ar šitas faktas jūsų netrikdo? Kam toliau spręsti uždavinio atsakymą, jei jau pradžioje matote klaidą? |
|
2012-01-20 00:39 #247171 | |
Kubilius, LB, ECB, FED- visi kalti, kad aš 700 gaunu.
1. Visa ekonomika ir finansai yra paremti PASITIKĖJIMU, o ne kažkuo realiu. Kol tu tiki, kad FED turi pinigų, jis jų turi. Viskas. 2. Pagal tavo logiką visiškai visas pasaulis yra skolingas. Tada tik klausimas: kam ? |
|
2012-01-20 00:46 #247173 | |
Handrail, na va, pasirodo dar ne visai sugadintas žmogus esi
Manau, kai šią sistemą keis kita, bus visai nesmagus periodas...kurį reiks išgyventi...ir jaunesniems tai gali būti skaudžiausia...istorija tokius vadina "prarasta karta"... Na, bet dabar, aišku viskas bus kitaip, juk mes toookį išsivystymo lygį esame pasiekę...juk visi su išmaniais telefonais, o kai kurie net ir su iPad'ais... Meškinas su šortais.
|
|
2012-01-20 00:52 #247175 2 | |
Bankams. Turbūt????
Na tai sveikinu, kad tau netrukdo. Tiesa sakant man irgi netrugdo, kol gaunu pakankamas pajamas. Bet diskutuoti tai galima, ane? Mokinkis tame sudėtingame universitete, tuos sudėtingus terminus, baigsi tą sudėtingą mokyklą gausi specialisto diplomą, galėsi parodyt tėveliam ir drąsiai vadintis ekspertu, kuris kaip užhipnotizuotas kartos neįmanomus dalykus (net pagal sudėtingiausio pasauly universiteto metodus) - 'įveikim krizę', 'stabilizuokim ekonomiką'. Man užteks suprasti esmę. O visą šitą painiavą manau išspręsti visiškai lengva. Ir nereikia čia išradinėti dviračio. Tiesiog centrinis bankas turėtų pats sau duoti, o ne skolinti pinigus, žinoma priklausomai nuo paklausos. Na, o bankai privalėtų grįžti į paslaugų sektorių, o ne sėdėti gamintojų ložėje. T.y. atlikti savo natūralią funkciją - saugoti pinigus, ir jokiais būdais neskolinti to ko neturi. |