Prieš >12metų naudojausi finastos paslaugomis ir turėjau akcijų. Po to, kai finasta užsidarė, jos buvo perkeltos į Šiaulių banką. Galiausiai pervedžiau jas į Swed. Kažkuriuo momentu iš sistemos dingo akcijų įsigijimo kaina, ir dabar visu rodo 0eur. Kaip tokiu atveju reikėtų sužinoti įsigijimo kainą? Nes kitaip pelno mokesčiai bus nemaži :/ Ačiū.

Jei teisingai atsimenu teisininko komentara, tai akcijoms isigytoms pries 12 metu, jas pardavus siandien, neissiminusuoja isigijimas. Kazkuriais metais buvo "nuresetinimas".

Įsigijimo savikaina minusuojama VISADA. "Nuresetino" lengvatą, kai akcijas (kai turi mažiau nei 10% įstatinio) išlaikydavai 365 dienas - pardavimo pelnas buvo neapmokestinamos pajamos.

Finasta prieš 12 metų nebuvo bankas, todėl lėšos į Finastą pirkimui iš kažkur buvo pervestos. Reiškia, reikia žinoti iš kokios tavo sąskaitos buvo darytas pavedimas, bent metus, kada buvo įsigytos akcijos, kreiptis į banką, ir jeigu nėra išrašo el. bankininkystėje, jie ištrauks iš archyvo - už pinigus. Mano vienam klientui Swedbanke tai kainavo 10 EUR, Luminore - 25 EUR.

Problema: jeigu akcijų pirkimų buvo daug ir įvairių. Tada savikainą nustatyti būtų sunku, nebent turi kitų akcijų prekybos duomenis + visas savo banko išmokas ir įplaukas į Finastą.

Aaa... Bet tai jei pelnas nebuvo apmokestinamas, tai isigijimo savikaina niekaip neitakojo pajamu mokescio.
Is to seminaro pamenu, kad iki nuresetinimo dienos, ty 201X.12.31, tokias akcijas, o ypac kuriomis uzvirintas milijonas (tada jas vadino auksinemis akcijomis), reikia parduoti. O sekanciais metais atpirkti. Aisku, kad tokiu budu butu isvengta pajamu mokescio milijonui. Bet tik kaip tas akcijas atpirkti, kad ir po dienos, uz ta pacia kaina...

Ačiū už atsakymus - deja, banko sąskaita iš kurios pervedinėjau pinigus į finastą uždaryta, akcijų pirkimų, taip pat, buvo ne vienas. Kažkaip ( gal naiviai ) tikėjausi, kad kiekviena akcija gali būti unikaliai identifikuojama, vos ne kaip bit coin'as

Niekuomet niekuo nepasitikiu, kiekvienam sandoriui darau print screen. Net SEB'e po ticker'io pasikeitimo CCIV->LCID įsigijimo kainą rodo 0. Gražiausiai būdavo su DNB (Luminor), kai jie VMI nusiųsdavo "pajamas", na tą maržinę šešiaženklę pardavimų sumą. O mokesčiai anot VMI tai juk mokami nuo pajamų. Esu užklausęs VMI, kiek tokių inovacijų būdu jie yra pamovę žmonių ir kiek uždirbę. Gavau 2 puslapių paklodę be adekvataus atsakymo. Gyvenam džiunglių įstatymų laikais.

Manau, atsakymas tame rašte buvo.
Apmokestinamųjų pajamų už parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą apskaičiavimo tvarka.
-gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;
-parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu.
Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu gautas skirtumas yra 500 Eur ar mažiau, tokia pajamų suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. Jeigu gautas skirtumas viršija 500 Eur, iš gautų FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamų atimamas GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytas 500 Eur pajamų mokesčiu neapmokestinamas dydis ir gauta suma apmokestinama GPMĮ 6 straipsnyje nustatytu pajamų mokesčio tarifu.

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 Eur pirko AB „X“ akcijų, kurias 2020 metais pardavė už 20 000 Eur. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina – 15 000 Eur, pardavimo – 20 000 Eur, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 000 Eur. Iš šios 5000 Eur sumos atimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis ir gauta 4500 Eur suma priskiriama pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu gyventojas per 2020 m. mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir/arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

pajamos gautos už tikslinėse teritorijose[3] įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones;
pajamos gautos iš tikslinės teritorijos;
akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;
vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;
akcijos buvo įgytos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju (t. y. kai pajamos gautos už neatlygintinai įgytas akcijas; akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Ačiū už pastangas ginant Lietuvos finansus. Su šitais paskutiniais išaiškinimais aš, aišku, susipažinęs. Jie atsirado vėliau, kai DNB ir kvapo nebebuvo. Bet paaiškink žmogui, kur surasti VP įsigijimo kainą, jei iki dantų kompiuterizuota Lietuvos finansų sistema ją pametė. Ir kodėl "pametama" būtent įsigijimo, ne pardavimo kaina. Aišku, nes įsigijimas buvo "seniai". O jei dar bakai keitėsi, tai ją tiesiog privalu pamesti. Dar paaiškink, kodėl bankai teikdami duomenis VMI apie vertybinių popierių pardavimo pajamas, jas deklaruoja su 12 pajamų rūšies kodu, kuris naudojamas pridavus VP juos išleidusiam emitentui, ir žmogus įprastai prekiaudamas VP apie šitą triuką turi žinoti ir kodą taisyti, t.y. įrodinėti, kad yra ne kupranugaris.

Taip, taip. Ir as buvau uzsiroves su tuo paciu, tik as per LHV prekiavau. O kolega irgi, bet jo sumos didesnes buvo tai ji FNTT purte Zodziu, padeklruoja ta marzine kaina, kaip tavo gautas pajamas. Bankas atsako oficialiai - mes laikomes Lietuvos istatymu ir viska teisingai deklaruojame. Esme tokia, kad nei ju prekybineje saskaitoje, nei atskaitose tokios sumos is viso nefiguruodavo. Mokesciams pardodzius tas ataskaitas, tai jie ten tik isjuoke mane. Sako mes skaicius puikiai pazystame ir skaiciuoti tikrai mokame. Mes kalbame apie simtus tukstanciu siekiancias pajamas, o tu cia rodai kazkokius lapus kuriuose sumos po kelis ar keliasdesimt euru. Nu is viso ten keli tukstanciai euru buvo, jau net nepamenu tiksliai. Tagi, paskaiciavo kiek as ten turiu susimoketi tu mokesciu, paaiskino, kad ir delspinigiai kapsi kiekviena diena.




Pliusas.

Dar kartą (berods 7-ą kartą), boldintu šriftu paaiškinu: konkretus bankas nežino konkretaus asmens banko sąskaitų kiekio, jo, fizinio asmens, prekybos apimčių.

Jeigu jūs turite sąskaitas 6-8 bankuose, ar jums neatrodo kvaila, kad 6-8 bankai deklaruotų pardavimo pajamas kaip neapmokestinamas?

P.s; turiu sąskaitas 9 bankuose. Per bankus 4 prekiauju. Neapmokestinamojo dydžio taikymas YRA MANO ASMENINĖ PROBLEMA.

O policija nesumušė atėjusi kapsuke pagal adresą? P.s: kodėl rašai briedus? VMI jau 8 metus iš ligonių, neadekvatų, debilų nesijuokia. Iš vis iš nieko nesijuokia.