(1)Žodžiu kalba eina apie Sachelį (ne, čia ne koks slaptas bunkeris Žitomyre, kur ukropai slepia savo 30 abramsų
), Afrikos žemyno regioną į pietus nuo Sacharos, kur dykuma palaipsniui pereina savaną, o toliau į džiungles. Sachelio regioną sudaro 7 pagrindinės valstybės: Senegalas, Malis, Burkina-Fasas, Nigeris, Čadas, Sudanas ir Eritrėja. Viso plius minus apie 6 tūkst. km nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jūros pakrančių.Tai vat. Jeigu žiūrėti į žemėlapį sveiko proto akimis, tuomet Sachelio regione prašyte prašosi transporto koridorius, einantis kad ir nuo Dakaro uosto Senegale iki Port Sudano Sudane. Žinoma su gražia autostrada, geležinkeliu ir kitais priklausančiais pričindalais. Prisipažinsiu, šita idėja tikrai ne mano, tiesą sakant, Sachelio valstybės, viena po kitos, metų metus beldžiasi į Valiutos fondo, Pasaulio banko ir kitų pasaulinių organizacijų duris su šia idėja. Objektyviai žiūrint, vien šio transporto koridoriaus buvimas pakeltų Sachelio valstybių ir jų kaimynų gerbūvį, sujungdamas kone 500 mln. gyventojų į bendrą rinką. O perspektyvoje, transporto koridorius galėtų susijungti ir su Keiptaunu, kas sudarytų sąlygas ekonomiškai pasikelti visam žemynui.
Dabar pasakysiu politiškai nekorektišką dalyką, todėl visokiems liandzberginiams liberdukams šioje vietoje reikėtų užsišikti akis ir toliau neskaityti. Trans Afrikos transporto koridorių planavo realizuoti dar Sovietų sąjunga, kartu su savo pagrindiniais tuo metu partneriais regione - Alžyru ir Muammaro Kadafio Libija. Šiuo tikslu, Kadafis net po Sovietų sąjungos griūties, tęsė ir beveik užbaigė unikalų savo užmojais Sacharos apželdinimo projektą, su sunkiai suvokiamo maštabo vandentiekio ir drėkinimo sistemomis. Tikslas buvo išplėsti su Sachelio regionu besiribojančių savanų zonas. Bat Kadafi suplėšė į gabalus (nemaža dalimi ir dėl to, kad jis išdrįso tęsti savo sumanymą, kartu su Alžyro pagalba) nuosaikūs beginkliai demokratiški sukilėliai ir žaliuojančios Sacharos vizija, vėl liko tik svajonė. Bet šiandien ne apie tai, tačiau jeigu bus pageidavimas arba mano paties noras, kada nors plačiau papasakosiu ir apie šią Kadafio svajonę.
O šiandien mums svarbu suprasti tai, kad griuvus Sovietų sąjungai, kolektyviniai vakarai (visų pirma pindosų ir prancūzų vaidmenyje), pradėjo visomis jėgomis ardyti ir naikinti užgimusius integracinius procesus Sachelio regione. Ir būtent tada, visų pagrindinių Sachelio regiono valstybių pasieniuose, lyg iš dangaus prikrito įvairaus plauko separatistinių ir visų pirma islamistinių grupuočių. Iš esmės, visos jos veikė kaip vakarų proksiai, kurių pagrindinė paskirtis buvo trukdyti bet kokioms valstybių integracinėms iniciatyvoms ir ambicijoms Sachelio regione. Kitaip sakant, įprasta kolonistų praktika - skaldyk ir eksploatuok.
Čia reikia pasakyti, kad Per 30 Pindostano hegemonijos metų, būtent Afrika sumokėjo didžiausią kainą, savo gyventojų krauju. Pavyzdžiui, tutsių genocidas Ruandoje visiškai gula ant pindosų ir prancūzų sąžinės. Šiai dienai jau yra sukaupta užtektinai faktinės medžiagos, įrodančios prancūzų spec. tarnybų ir asmeniškai prezidento Miterano dalyvavimą šiuose įvykiuose. Būtent Miterano nurodymu buvo apginkluoti hutu ir nukreipti “teisinga” kryptimi prieš tutsius. Nors iš esmės, už šitų skerdynių stovėjo prancūzų ir britų kapitalų tarpusavio kova regione.
Bet, kad ir kaip baisiai tai beskambėtų, genocidas Ruandoje yra tik vienas ilgo vakarų “nuotykių” Afrikoje sąrašo epizodas. Tame pačiame sąraše rasime ir bene labiausiai tuo metu išsivysčiusios Afrikos valstybės Libijos sunaikinimą. Tik per stebuklą nesubyrėjusią PAR. Somalis, Malis, Kongas, Sudanas, Nigeris, Burkin-Fasas…praktiškai visos 60 Afrikos valstybių vienaip ar kitaip buvo paliestos vidinių ar išorės konfliktų iš po kurių kyšo vakarų valstybių ausys.
Ypatingas “ačiū” vakarams turėtų būti už islamistinių teroristų grupuočių (Al-Kaida, Al Šabab) atgabenimą į Afriką ir jų apginklavimą. Kaip jau minėjau, pagrindinė tokių grupuočių užduotis yra neleisti Afrikos valstybėms ramiai ir taikiai vystytis bei pradėti integracinių procesų tarpusavyje. Kaip kolektyviniai vakarai naudoja tokias teroristines grupuotes neramumų kurstymui Afrikoje, čia nebloga tema kitam kartui, bet šiandien, reikia grįžti konkrečiai prie Sachelio.
Pagrindinė Sachelio valstybių problema bandant tvarkytis su iš dangaus nukritusiais separatistais buvo stipriai degradavusios jų ginkluotosios pajėgos. Pavyzdžiui, 22 mln. gyventojų turinčio Burkina-Faso armiją sudarė - 5 tūkst., 25 mln. gyventojų turinčio Nigerio - 10 tūkst., 22 mln. gyventojų turinčio Malio - 9 tūkst. galvų ir taip toliau. Oficiali vakarų šalių pozicija buvo maždaug tokia, kad regione yra dislokuotas prancūzų užsienio legionas ir kelios pindosų bazės, tai vat šitie vaikinai ir užtikrins taiką ir visų gerovę Sachelyje. Užtikrino. Per bene 30 metų tokio “užtikrinimo” islamistų grupuotės 2022 metais jau kontroliavo apie 1/3 Sachelio valstybių teritorijos, ir kaip tyčia, pasienio teritorijos. Kitaip sakant, po savanas lakstantys barmaliejai, buvo lyg papildomas vakarų draudimo polisas, kad regione nevyktų jokie integraciniai procesai, o apie kažkokį transporto koridorių tarp Afrikos rytų ir vakarų nebūtų net minties.
Tai vat. Kai 2022 metų pradžioje, vieno žmogaus valia visas pasaulis akimirksniu išgijo nuo covid, dar vakar buvusioms kolonijoms, staiga atsirado galimybių langas atsikratyti turimo statuso ir tapti bent jau regiono lygio žaidėjais. Žinoma, atsiradusiu langu sugebės pasinaudti toli gražu ne visos valstybės. Tam reikia palankių išorės ir vidaus sąlygų, o galiausiai - valstybės elito valios. Kai kurios valstybės taip ir liks periferijoje, bet kodėl nepabandžius?
Žinoma susidėlioti naujiems raskladams galvose ir juos suvirškinti prireikė trupučio laiko, tačiau jau netrukus po SVO pradžios, trans Afrikos transporto koridoriaus klausimas vėl buvo pakeltas, o jo detalės galutinai sudėliotos Piterio Afrikos forume. Tapo aišku, kad pirmas klausimas kurį reikės išspręsti, tai tos pačios vakarų palaikomos separatistinės grupuotės, veikiančios Sachelio valstybių pasieniuose. Taigi, netrukus po nacionalinės revoliucijos Nigeryje buvo paskelbta apie jungtinių Sachelio karinių pajėgų sukūrimą. Kaip tyčia ir savaime suprantama visiškai visiškai atsitiktinai, tai sutapo su rusų Afrikos korpuso sudarymu ir jo vadovybės atvykimu į Sachelį. Beje, rusų Afrikos korpusui ir neformaliai jungtinėms Sachelio karinėms pajėgoms vadovauja toks generolas Surovykinas. Ukropai jį turėtų geeerai žinoti.
Taigi, iš esmės buvo pradėtas iš karto 3 Afrikos valstybių - Burkina-Faso, Malio ir Nigerio išvadavimo iš prancūzų ir pindosų kolonialistinių gniaužtų procesas. Visos trys valstybės paskelbė apie konfederacijos sudarymą - Sachelio Valstybių Konfederaciją. Paskelbta apie jungtinių Sachelio karinių pajėgų sukūrimą. Nauja konfederacija taip pat paskelbė ir apie bendro banko steigimą. Pagal viską rusų Sberbankas jau vietoje, steigia servisus ir derina niuansus. Kitaip sakant, kalba eina apie vieningos mokėjimų sistemos, jungiančios apie 70 mln. gyventojų kūrimą. Va taip rusai formuoja draugiškas sau rinkas.
Bet čia dar ne viskas. Pačiu skausmingiausiu vakarams, o ypač prancūzams spyriu į pirdaką tapo vieningos muitinės sistemos erdvės sukūrimas į kurią prie Sachelio valstybių taip pat prisijungė Togas. Kitaip sakant, Sachelio valstybių konfederacija su savo armija, bankine ir muitinių sistema, bonuso gavo puikų išėjimą į vandenyną.
Ar kartais netapo aiškiau, kodėl prancūzų Omicronui vienu momentu taip išmušė saugiklius, kad tas pradėjo triesti apie prancūzų kareivukų įvedimą į chochliandiją? Nu taip, prie to prisidėjo ir serija neblogų priliotų į prancūzų najomnikų svyrarikus ir maišai su grįžtančiais jų lavonais, bet kaip matote, tai nebuvo vienintelė priežastis.
Tai vat. Šiuo metu jungtinės Sachelio pajėgos vykdo aktyvius karinius veiksmus ir kiekvieną dieną nuo vakarų kontroliuojamų teroristinių proksiu atmuša vis naujas teritorijas. Vieša paslaptis, kad Sachelio šiaurėje, būtent prancūzai bando koordinuoti islamistų veiksmus regione. O Nigerije islamistams vadovauja ir tiesiogiai. Pavyzdžiui, pietiniame Nigerio rajone Rivense, buvo faktiškai užfiksuotas tiesioginis prancūzų užsienio legiono dalyvavimas kariniuose veiksmuose prieš Sachelio pajėgas.
Tačiau iš visų trijų Sachelio konfederacijos valstybių, sunkiausia padėtis yra Malyje. Čia, be teroristinių grupuočių taip pat veikia ir separatistinės tuaregų grupuotės. Padėtį apsunkina ir tai, kad prancūzų legionieriai palikdami Malį, netyčia pamiršo su savimi pasiimti amuniciją ir techniką, kurią tie patys tuaregai mielai priglaudė pas save. Būtent šiomis dienomis Malyje vyksta dvi stambios bendros Malio karinių pajėgų ir rusų Afrikos korpuso, karinės operacijos. Gao mieste valoma islamistų teroristų tvirtovė, o Kidalyje tvarkomasi su tuaregais.
Apskritai, jungtinių Sachelio karinių pajėgų pagrindu tapo Burkino-Fasas. Čia daug visko slapto ir neapsimesiu, kad tiksliai žinau. Niekas nežino, bet legendos sklando, kad per porą metų čia buvo sudaryta plius minus apie 20 batalionų su sunkiąja ir reaktyvine artilerija bei šarvuota technika . Geriausiai parengti skaitosi 19 is 12 batalionas plius spec. daliniai Gepard ir Fantom. Tiksliai žinoma, kad 12 batalionas praėjo realią apkatkę Zaparožėj, o su spec. daliniais Gepard ir Fantom buvo dirbama Rosgvardijos akademijoj kaukaze. Čečėnai kitaip sakant.
Malyje geriausiai paruošti skaitosi 3 ir 5 batalionai, kurie taip pat jau pabuvojo SVO. Sklando legendos, kad šiuo metu SVO apkatkę eina kariai iš Nigerio. Skaitosi, kad per tris mėnesius rusų specialistai vidutiniškai paruošia du-keturis pilnaverčius jungtinių Sachelio karinių pajėgų batalionus. Vėlgi, pikti liežuviai plaka, kad vidutinio laikotarpio tikslas yra Sachelio pajėgose turėti apie 200 pilnaverčių batalionų.
Šiai dienai atviruose šaltiniuose žinoma, kad Burkina-Fasas ir Malis jau yra pamokyti naudoti reaktyvines ir įprastas artilerijos sistemas. Yra fiksuotas ir “Uragan” sistemos panaudojimas. Paskutinis siurprizas - nuosava Sachelio pajėgų aviacija ir praeitą mėnesį Burkino-Fase pirmą kartą panaudota planiruojanti KAB-250. Ir čia kalba eina būtent apie nuosavą aviaciją, o ne pro šalį praskrendančius rusų ar Libijos pilotus. Esmė ta, kad rusai užsiima kadrų ruošimu ir per metus Burkina-Fasui jau paruošė tiek pilotus, tiek ir aptarnaujantį inžinerinį personalą. Liepą toks pat apmokytas personalas jau išvyko atgal į Malį, o šiuo metu mokslus kremta vaikinai iš Nigerio.
Čia dar įdomu tai, kad pagrindiniai Sachelio pajėgų aerodromai yra dislokuoti Libijoje, teritorijose, kurias kontroliuoja maršalas Haftaras. Taip taip, rusai Haftarą palaiko dar ir dėl to. Taigi, labai realu tikėtis, kad dabartinę Sachelio šalių koaliciją ateityje papildys ir Libijos pajėgos.
Taigi, pagal viską rusai rimtai ėmėsi transafrikos transporto koridoriaus iš vakarų į rytus idėjos. Afrikos vakaruose matome naująją konfederaciją su muitinės zona, o štai rytuose, ant dienų, tradiciškai rusijai draugiška pravoslavinė Etiopija ant dienų susitarė su Somalilendu dėl ilgalaikės Adeno įlankos pakrantės nuomos. Iš esmės, liko tik apsikuopti nuo šiukšlių. Tam, šiai dienai yra skaičiuojama, kad jungtines Sachelio karines pajėgas sudaro apie 120 tūkst. galvų, su savo pilnavertėmis aviacijos, artilerijos ir šarvuočių grupėmis. Per artimiausius pusę metų, šis skaičius viršys ir 200 tūkst. Akivaizdu, kad tokio dydžio karinių pajėgų ir naujo ekonominio bloko atsiradimas Sachelyje sukels tikrą geopolitinę revoliuciją Afrikoje. Vat toks tas antrasis rusų frontas prieš vakarus.
nu žiauru... tik nesuprantu kam nick'us keist reikia???