(3)Padėtis rinkose pradeda panašėti į tai, kai iš masmedijų liejosi kalbos apie dolerio žlugimą, “amero” įvedimą ir pan..
Daugelis mintyse doleriais tapetavosi sienas, ruošėsi naudoti tualete, o realybėje atsikratinėjo usd likučių. Aišku, jei turėjo ką keisti ir smalsu – ir ar dabar plauna nuo sienų atplėštų dolerinių banknotų klijų likučius ir kitas organines liekanas?
Panašu, kad matome antrą monetos pusę – laidojamas dabar jau euras.
Todėl spėsiu , kad euro dugnas jau beveik ir pasiektas arba labai netoli. Manau, kad “tikras dugnas” ir yra tada, kada visi pradeda kalbėti, kad “tokio šlamšto nebebus“.
Gali atrodyti, kad ECB fokusai su 750 mlrd. eurų turėtų dar stipriau nuvertinti šią valiutą, tačiau grynų pinigų yra 40 mlrd. iš 750, o visa likusi suma kol kas – tik garantijos ir pažadai.
Už Atlanto tęsiasi puolimas prieš GS tamplierių ordiną, BP kovoja už ekologiją, o Freddie Mac ir Fannie Mae prašo eilinių papildomų milijardų.
Nejaugi tai antroji krizės banga. Jei taip, tai ypač įdomi:
privataus sektoriaus skolos defliacija dar nesibaigė, o infliacinė suverenų(viešos) skolos krizė jau prasidėjo. Todėl tai nei gryna defliacija, nei tikra infliacija.
Pirmoji banga, atsiritusi iš Amerikos sprogus milžiniškam kreditiniui burbului, smogė finansų rinkoms ir vos ne akimirksniu sustabdė realią ekonomiką. Pirmosios bangos pasekmes (ne priežastis) – nuostolius, pajamų kritimą ir t.t. – gana sėkmingai apgydė emisija.
Antroji banga subrendo Europos valstybių skolos sektoriuje. Dauguma žmonių tokio dalyko iš senos ir “tvarkingos” Europos nesitikėjo . Paskelbti gydymo metodai – labai panašūs. Ar jie bus sėkmingi – pamatysim. Tikrai žinau, kad pamatysim svarbių dėdžių ir tetos iš Vokietijos susitikimus per TV ir išgirsime eilines kalbas apie pasaulio gelbėjimą ir eilinę atsigavimo bangą. Tačiau čia jau politika, o tai jau indėno rezervatas.
Apie šią, antrąją bangą, niekas per daug ir nekalbėjo, gal būt todėl, kad visi laukė klastingo smūgio iš žaliavų ir akcijų rinkų. O jos pradėjo reaguoti tik po tam tikro lag’o, tačiau labai jau jautriai ir vis labiau primena 2008 m. kalnelius .
Ir jei pirmosios bangos emisija tekėjo iš Amerikos į Europą ir ne tik, tai antrosios bangos emisija, jei ji neliks vien tik pažadu (o kad taip bus, esu bent jau dabar įsitikinęs), tekės į Ameriką.
Jei būčiau įvaldęs photoshop’ą, tai primontuočiau po keptuve prispaustą dar vieną varlę - su tautiniais lietuviškais drabužėliais.
Tad ką gi mums žada rinkos. Atsakyti į šį klausimą yra sunkiausiai, ne tik todėl, kad tai galima gana greitai patikrinti, bet ir todėl, kad šiuo metu nėra susiformavę pakankamai aiškių ženklų, leidžiančių daryti aiškias išvadas.
Rinkos auga, o po to krenta - žinome visi . Trukmę, aukštį ar gylį prognozuoja daugelis – atspėja vienetai. Tačiau vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad gyvenam įdomiu metu ir stebime labai įdomius pokyčius. Kadangi „gydytojai“ gydo tik pasekmes, o ne priežastis, tai reikėtų neatmesti ir trečios krizės bangos bei dar vienos centrinių bankų emisijos. O gal ir dar vienos, ir dar vienos...
?Tad reikia tokiose pereinamose fazėse elgtis labai įdėmiai, ir ne tik todėl, kad
„ if the recession did not get you, the recovery might“(kodėl tai įsiminęs pavadinimas daugiau kaip prieš pusmetį skaityto vieno iš FT straipsnio).
Ir kaip vienas mano bičiulis mėgsta sakyti: „o mums, totoriams, lygiai vienodai (originale:“pochuju“) – degtinė ar kulkosvaidis – svarbu tik, kad iš kojų verstų“. Perfrazuojant, galėčiau šį posakį harmonizuoti taip: svarbu, kad rinka judėtų, o mes jau ... (aišku, kaip jau pavyks...)
Pabaigoje, norėčiau atsiprašyti už tokį žinovo toną, nes nei eruditas (ačiū, Rien), nei intelektualus (sic Agata) nesu. Tai buvo tik diletanto pasvarstymai ir paniurnėjimai.
p.s. totalaus crash‘o liudytojų bažnyčiai nepriklausau;)
kaip bonusą, kad jau nepasivarginot perskaityti, siūlau papildomą garsinį priedą:
10 min transliacija iš tradersaudio.com gegužės 6 d.+ vaizdinė medžiaga