versija spausdinimui
(0)
Vyresni žmonės pasitiki valstybinio socialinio draudimo fondu („Sodra“) ir norėtų, kad visa pensija būtų mokama tik iš jo, tuo tarpu dauguma jaunesnių nei 39 metų gyventojų norėtų, kad jų pensija būtų sudaryta iš kelių pakopų, rodo visuomenės apklausos tyrimas. Tačiau abi kartos sutaria – politikai tiek ateitimi, tiek dabartimi turėtų rūpintis vienodai ir ieškoti subalansuoto pensijų klausimo sprendimo.
44,1% Lietuvos gyventojų mano, kad bent dalis pensijos turi būti kaupiama privačiai: 19,8 proc. visų apklaustųjų norėtų dalį pensijos kaupti pensijų fondų sąskaitose, o 24,3 proc. gyventojų mano, kad jų pensija turėtų priklausyti nuo jų pajamų, todėl pensijai reikia kaupti tik pensijų fonduose. Visą pensiją gauti tik iš vieno šaltinio – „Sodros“ – norėtų gauti 34,9 proc. Lietuvos gyventojų, parodė tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nuomonės šiuo klausimu neturi 21% gyventojų.
Tačiau daugiausia „Sodra“ pasitiki vyriausi žmonės: vien iš šio fondo pensiją gauti norėtų maždaug pusė vyresnių nei 50 metų gyventojų. Tačiau su tuo sutiktų tik 16,5 proc. jaunesnių nei 29 metų respondentų ir 25,1 proc. 30-39 metų amžiaus apklaustųjų.
„Akivaizdu, kad jaunesni žmonės labiau pasitiki savo jėgomis ir norėtų turėti daugiau galimybių patiems kontroliuoti savo mokamus mokesčius į kaupiamą kapitalą būsimai pensijai. Vyresni žmonės nori būti užtikrinti savo pragyvenimu ir tuo, kad jiems bus atlyginta už viso gyvenimo darbą. Problema ta, kad dabartinis jaunimas po kelių dešimčių metų nebegalės reikalauti to paties, kadangi pasikeitusi gyventojų amžiaus struktūra lems gerokai mažesnį dirbančiųjų skaičių, lyginant su pensinio amžiaus žmonėmis – „Sodra“ surinks santykinai mažiau perskirstymui reikalingų lėšų“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Anot jo, daugiapakopė pensijų sistema daugumai žmonių leidžia išvengti turto vertės svyravimo ir pajamų negavimo rizikos skirtingais valstybės ekonomikos pakilimų ir nuosmukių ciklo etapais. Pavyzdžiui, „Sodra“ suteikia garantijų, kad žmogus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo izoliuotas nuo darbo rinkos, senatvėje turės minimalų pragyvenimo šaltinį. O dirbantiesiems efektyvesnė pensijų fondų sistema, investuojanti pinigus ir ilgainiui galinti sukrauti didesnį kapitalą.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pažymi, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo aktualesnis jam privatus taupymas – ilguoju laikotarpiu uždirbamos palūkanos ne tik nuo sukaupto turto, bet ir nuo anksčiau uždirbtų palūkanų.
Dabartimi ir ateitimi reikia rūpintis vienodai
Tik 15 proc. apklaustųjų mano, kad politikai, spręsdami šiandienines „Sodros“ problemas ir negalvodami, kaip reikės pensijas mokėti didėjančiam pensininkų skaičiui ateityje, elgiasi teisingai. 34,7 proc. respondentų atsakė, kad pirmiausia turi būti galvojama apie būsimų pensininkų ateitį, o dauguma, 49,3 proc. gyventojų, tikina, kad planuojant ateitį neturi būti pamiršta ir šiandienos situacija.
„Kyla kartų konfliktas – vyresni žmonės norėtų visus surenkamus mokesčius plačiai išdalinti ir gauti didesnes pensijas negalvojant apie valstybės ateities perspektyvas, tuo tarpu jaunesnė visuomenės dalis žvelgia į ilgo laikotarpio horizontą, ir supranta, kad jei socialinė sistema nebus subalansuota, po kelių dešimtmečių jų pensijos bus gerokai mažesnės“, – aiškina Š. Ruzgys.
Mažiausiai ateitimi rūpinasi vyresni gyventojai, taip pat neturintys vidurinio išsilavinimo – 30 proc. vyresnių nei 70 metų gyventojų ir 26 proc. vidurinės mokyklos nebaigusiųjų atsakė, kad pirmiausia, sprendžiant „Sodros“ problemas, reikia rūpintis dabartimi.
„Be abejo, siekti asmeninės naudos, yra racionali žmogaus elgsena. Tačiau kuomet jaunesnių ir vyresnių žmonių interesai skiriasi, būtina ieškoti kompromiso – negalima rūpintis vienos kartos gerove, nuskriaudžiant kitus“, – teigia A. Bakšinskas.
Šia apklausa taip pat nustatyta, kad 89,1 proc. gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus. Apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų.
60,3 proc. gyventojų mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, 23,2 proc. respondentų vertina, kad pensijų sistema Lietuvoje neturi jokios įtakos emigracijai, o nuomonės šiuo klausimu neišsakė 16,5 proc. dalyvių.
Tyrimas taip pat parodė, kad trečdaliui (31,7 proc.) dirbančių asmenų (21,9 proc. visų gyventojų) nėra jokio skirtumo, ar darbdavys moka jam viešą atlyginimą ir sumoka visus mokesčius. Taip gyventojai atsakė paklausti, ar įmokos į pensijų fondus paskatino siekti skaidraus atlyginimo.
„Pagal dabartinius mokesčius, kurie atskaitomi socialiniam pensijų draudimui, ir prognozuojamas pensijas, tampa panašu, kad ateityje dirbantieji, o ypač daugiau uždirbantieji, gali neatgauti trečdalio, o kartais ir žymiai daugiau „Sodrai“ sumokėtų mokesčių. Tai tikrai nėra skatinantis veiksnys dirbti skaidriai ar likti Lietuvoje“, – vertina Š. Ruzgys.
Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibusas“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.
44,1% Lietuvos gyventojų mano, kad bent dalis pensijos turi būti kaupiama privačiai: 19,8 proc. visų apklaustųjų norėtų dalį pensijos kaupti pensijų fondų sąskaitose, o 24,3 proc. gyventojų mano, kad jų pensija turėtų priklausyti nuo jų pajamų, todėl pensijai reikia kaupti tik pensijų fonduose. Visą pensiją gauti tik iš vieno šaltinio – „Sodros“ – norėtų gauti 34,9 proc. Lietuvos gyventojų, parodė tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nuomonės šiuo klausimu neturi 21% gyventojų.
Tačiau daugiausia „Sodra“ pasitiki vyriausi žmonės: vien iš šio fondo pensiją gauti norėtų maždaug pusė vyresnių nei 50 metų gyventojų. Tačiau su tuo sutiktų tik 16,5 proc. jaunesnių nei 29 metų respondentų ir 25,1 proc. 30-39 metų amžiaus apklaustųjų.
„Akivaizdu, kad jaunesni žmonės labiau pasitiki savo jėgomis ir norėtų turėti daugiau galimybių patiems kontroliuoti savo mokamus mokesčius į kaupiamą kapitalą būsimai pensijai. Vyresni žmonės nori būti užtikrinti savo pragyvenimu ir tuo, kad jiems bus atlyginta už viso gyvenimo darbą. Problema ta, kad dabartinis jaunimas po kelių dešimčių metų nebegalės reikalauti to paties, kadangi pasikeitusi gyventojų amžiaus struktūra lems gerokai mažesnį dirbančiųjų skaičių, lyginant su pensinio amžiaus žmonėmis – „Sodra“ surinks santykinai mažiau perskirstymui reikalingų lėšų“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Anot jo, daugiapakopė pensijų sistema daugumai žmonių leidžia išvengti turto vertės svyravimo ir pajamų negavimo rizikos skirtingais valstybės ekonomikos pakilimų ir nuosmukių ciklo etapais. Pavyzdžiui, „Sodra“ suteikia garantijų, kad žmogus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo izoliuotas nuo darbo rinkos, senatvėje turės minimalų pragyvenimo šaltinį. O dirbantiesiems efektyvesnė pensijų fondų sistema, investuojanti pinigus ir ilgainiui galinti sukrauti didesnį kapitalą.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pažymi, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo aktualesnis jam privatus taupymas – ilguoju laikotarpiu uždirbamos palūkanos ne tik nuo sukaupto turto, bet ir nuo anksčiau uždirbtų palūkanų.
Dabartimi ir ateitimi reikia rūpintis vienodai
Tik 15 proc. apklaustųjų mano, kad politikai, spręsdami šiandienines „Sodros“ problemas ir negalvodami, kaip reikės pensijas mokėti didėjančiam pensininkų skaičiui ateityje, elgiasi teisingai. 34,7 proc. respondentų atsakė, kad pirmiausia turi būti galvojama apie būsimų pensininkų ateitį, o dauguma, 49,3 proc. gyventojų, tikina, kad planuojant ateitį neturi būti pamiršta ir šiandienos situacija.
„Kyla kartų konfliktas – vyresni žmonės norėtų visus surenkamus mokesčius plačiai išdalinti ir gauti didesnes pensijas negalvojant apie valstybės ateities perspektyvas, tuo tarpu jaunesnė visuomenės dalis žvelgia į ilgo laikotarpio horizontą, ir supranta, kad jei socialinė sistema nebus subalansuota, po kelių dešimtmečių jų pensijos bus gerokai mažesnės“, – aiškina Š. Ruzgys.
Mažiausiai ateitimi rūpinasi vyresni gyventojai, taip pat neturintys vidurinio išsilavinimo – 30 proc. vyresnių nei 70 metų gyventojų ir 26 proc. vidurinės mokyklos nebaigusiųjų atsakė, kad pirmiausia, sprendžiant „Sodros“ problemas, reikia rūpintis dabartimi.
„Be abejo, siekti asmeninės naudos, yra racionali žmogaus elgsena. Tačiau kuomet jaunesnių ir vyresnių žmonių interesai skiriasi, būtina ieškoti kompromiso – negalima rūpintis vienos kartos gerove, nuskriaudžiant kitus“, – teigia A. Bakšinskas.
Šia apklausa taip pat nustatyta, kad 89,1 proc. gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus. Apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų.
60,3 proc. gyventojų mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, 23,2 proc. respondentų vertina, kad pensijų sistema Lietuvoje neturi jokios įtakos emigracijai, o nuomonės šiuo klausimu neišsakė 16,5 proc. dalyvių.
Tyrimas taip pat parodė, kad trečdaliui (31,7 proc.) dirbančių asmenų (21,9 proc. visų gyventojų) nėra jokio skirtumo, ar darbdavys moka jam viešą atlyginimą ir sumoka visus mokesčius. Taip gyventojai atsakė paklausti, ar įmokos į pensijų fondus paskatino siekti skaidraus atlyginimo.
„Pagal dabartinius mokesčius, kurie atskaitomi socialiniam pensijų draudimui, ir prognozuojamas pensijas, tampa panašu, kad ateityje dirbantieji, o ypač daugiau uždirbantieji, gali neatgauti trečdalio, o kartais ir žymiai daugiau „Sodrai“ sumokėtų mokesčių. Tai tikrai nėra skatinantis veiksnys dirbti skaidriai ar likti Lietuvoje“, – vertina Š. Ruzgys.
Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibusas“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.