versija spausdinimui
(0)
Kiekvienais metais naujų metų pradžioje investuotojai visuomet užduoda tą patį klausimą, kas laukia pasaulinės ekonomikos šiais metais, ir kaip tai gali paveikti finansų rinkas? Pristatome jums X-Trade Brokers maklerio įmonės pagrindinio ekonomisto Przemyslaw Kwiecien ir jo komandos mintis šia tema.
Dažnai yra taip, kad kažkoks judesys finansų rinkose yra naudingas vieniems investuotojams, tačiau nuostolingas kitiems, tačiau taip ir turi būti, kažkas laimi, o kažkas turi pralaimėti. Šiuo atveju mes remsimės tradiciniu požiūriu, ir atsižvelgsime į pozityvius ir negatyvius įvykius, kurie gali pasitarnauti arba pakenkti tolesnei pasaulio ekonomikos plėtrai, ir tuo pačiu sutelksime dėmesį į tai, kokį poveikį tai gali padaryti pagrindinėms finansų rinkoms.
Baigėsi bulių rinkos metai
2010 metais ekonomikos srityje ir toliau tęsėsi atsigavimas po labai staigaus ir stipraus ekonomikos nuosmukio, kuris prasidėjo 2008 metų antroje pusėje ir tęsėsi dar ir 2009 metų pirmojoje pusėje. Tarptautinis Valiutos fondas prognozuoja, kad per 2010 metus pasaulio ekonomika ūgtelėjo vidutiniškai 4,8 procentais, t.y. panašus augimas kuris vyravo 2004 – 2007 metais, kuomet jis siekė 4,6 - 5,3 procentus. Bet toks pastebimas pasaulio ekonomikos augimas susidarė dėl 2009 metais buvusio rekordiškai žemo lygio.
Tačiau ekonomikos atsigavimas pasaulyje yra labai netolygus. Pagrindinis pasaulio ekonomikos augimo variklis šiuo metu yra greitai besivystančios Azijos šalys, kurių įtaka pasaulio ekonomikoje tuo pačiu gan smarkiai didėja. Amerikos ekonomikos augimo tempas gal ir nenuvylė, tačiau ir toliau išlieka gana nedidelis ir blyškus, na o šalies darbo rinkos padėtis kelia rimtus klausimus, dėl tolesnio šio ekonomikos augimo tvarumo.
Bendrai paėmus, Europa už Ameriką atrodo prasčiau, tačiau Europos žemyną galima padalinti į dvi dalis, t.y. pirmajai daliai priklauso Skandinavijos šalys, Vokietija, Prancūzija,Didžioji Britanija ir Beneliukso šalys, na o kitai daliai Pietinės Europos šalys. Vidurio Europoje yra jaučiamas ekonomikos atsigavimas, tačiau jos augimas yra pastebimai mažesnis nei buvęs prieš krizę.
Taigi remiantis šia vidutiniškai teigiama makroekonomikos apžvalga, akcijų rinkose susiformavo labai didelis optimizmas, kuris buvo ir išlieka dar didesnis žaliavų rinkose, nepaisant to, kad žaliavos ir taip stipriai brango 2009 metais.
Daugelyje akcijų rinkų buvo užfiksuotas dviženklis prieaugis, tiesa išimtimi tapo kai kurios besivystančios rinkos, kaip pavyzdžiui Brazilijos, kurios akcijų rinka pasižymėjo dideliu augimu 2009 metais, per kuriuos ji sugebėjo atgauti per krizę prarastas pozicijas. Be to prastai pasirodė ir kai kurios periferinių Europos šalių akcijų rinkos, kurios per 2009 metus buvo užfiksavus akivaizdžiai per didelį augimą. Tuo tarpu kitos BRIC šalies, t.y. Kinijos akcijų rinka 2010 metus baigė patyrusi netgi nemažą nuosmukį.
Tuo tarpu Niujorko ir Londono biržų indeksai per 2010 metus sugebėjo ūgtelėti daugiau nei dešimt procentų, ir tai yra visai gerais rezultatas, jeigu atsižvelgtume į grėsmes, apie kurias rašome toliau. Be abejonės, toks augimas nebūtų pasiektas be Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdytos politikos.
FED vykdyta politika taip pat turėjo akivaizdų ir ryškų poveikį ir žaliavų rinkai. 2009 metais žaliavos didžiąja dalimi brango dėl gerėjusių ekonomikos perspektyvų ir atsigavimo, na o 2010 metais didžiąja dalimi dėl Centrinių bankų vykdomos pigių pinigų politikos.
Valiutų rinkoje 2010 metai buvo prasti eurui, kuris dolerio atžvilgiu pasikoregavo apie aštuonis procentus, na o Šveicarijos franko ir Japonijos jenos atžvilgiu atpigo dar labiau. Be abejonės euro silpnėjimo priežastis yra akivaizdi – tai euro zonoje kilusi skolų krizė. Euro atsigavimo sulaukėme tik rugsėjį ir spalį, nes tuomet didžiausias dėmesys teko doleriui ir gandams dėl to, kad FED pradės įgyvendinti antrąjį pinigų politikos švelninimo etapą. Tačiau nors doleris ir sustiprėjo euro atžvilgiu, šiai valiutai taip pat nebuvo itin geri 2010 metai. Dėl FED vykdomos pigių pinigų politikos ir papildomo kiekybinio pinigų politikos švelninimo, doleris Japonijos jenos atžvilgiu atpigo beveik trylika procentų, bei taip pat pasikoregavo žemyn Šveicarijos franko, Kanados ir Australijos dolerių atžvilgiu. Tačiau nepaisant pastebimo metinio dolerio kritimo Japonijos jenos atžvilgiu, doleriui metų pabaigoje pavyko atsispirti nuo istorinių minimumų, ir tai tuo pačiu gali būti ženklas, kad šioje valiutų poroje keičiasi trendas, t.y. kryptis.
Lenkijos zlotas pasikoregavo Šveicarijos franko bei dolerio atžvilgiu, tačiau nežymiai pakilo euro atžvilgiu. Lenkijos valiutai neigiamą poveikį turėjo euro zonoje kilusi skolų krizė.
Grėsmių yra daug
Tarptautinis Valiutos Fondas savo naujausiame pranešime teigia, kad 2011 metais pasaulio ekonomikos augimas šiek tiek sulėtės, tačiau vis tiek bus didesnis nei keturi procentai. Be to minimo fondo analitikai tikisi, kad ir ateinančiais metais išliks panašus pasaulio ekonomikos augimo tempas. Tai gan optimistiškas scenarijus ir rinkų dalyviai jau ima jį įvertinti. Tačiau vis dėl to pakalbėkime apie mus tykančias grėsmes.
Azijos situacija ir infliacija Kinijoje
Remiantis Wikileaks (nediskutuosime apie šių duomenų tikrumą) dabartinis Kinijos vicepremjeras Chin Li Keqiang 2007 metais yra pasakęs, kad pateikiami šalies bendrojo vidaus produkto duomenys yra nepatikimi ir dirbtiniai, na o jis ekonomikos augimą vertina pagal duomenis apie suvartotą energiją ir krovinių gabenimus.Taigi remiantis šia informacija, galima teikti, kad nuogąstavimas kas iš tiesų vyksta su Kinijos ekonomika, šiuo metu ko gero yra itin svarbus rizikos veiksnys susijęs su tolimesniu pasaulio ekonomikos atsigavimu ir jo tęstinumu.
Kinijoje vykstančių verslo procesų vertinimas yra ant tiek sudėtingas, kad galima abejoti ne tik dėl Kinijos skelbiamų duomenų tikrumo, kurie reiktų atkreipti dėmesį yra skelbiami anksčiau nei analogiški Amerikos ekonominiai duomenys, be to Kinijoje vykstantys ekonominiai ir verslo procesai yra gerokai nutolę nuo grynosios rinkos ekonomikos, apie kurią yra kalbama ekonomikos teorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos indėlis į pasaulio ekonomikos augimą yra labai didelis, ir vis labiau didėja susirūpinimas dėl galimo Kinijos ekonomikos perkaitimo, tad egzistuojantis netikrumas dėl pateikiamų duomenų apie Kinijos ekonomikos ir verslo procesus, tampa vis labiau svarbesnis.
Artimiausiu metu rinkos dalyviai dėmesį koncentruos į Kinijos infliacijos duomenis ir į šalies valdžios pasisakymus bei veiksmus. Kinijos lapkričio infliacijos rodiklis negatyviai nustebino, nes infliacija šoktelėjo iki 5,1 procento, ir palyginus su 2007 metais buvusia situacija, Kinijos Centrinis bankas jau turėtų būti padidinęs net kelis kartus bazinę palūkanų normą, tačiau jis tai padarė tik kartą. Jei infliacija 2011 metais Kinijoje paspartės, arba pasitvirtins spekuliacijos, kad infliacija bus didesnė dėl atliktų vartojimo krepšelio pokyčių, Kinijos bankas gali būti priversta imtis labai ryžtingų veiksmų ir atsigriebti už prarastą laiką. Tai būtų labai gera priežastis pastebimai korekcijai akcijų rinkose, ir dar didesnei žaliavų rinkoje, ypač su pramone susijusių žaliavų rinkoje.
Na o šiuo metu verta sustoti ir aptarti aukso rinkos perspektyvas. Mes manome, kad tai kas jau ilgą laiką vyksta aukso rinkoje, tai ne kas kita kaip spekuliacinio burbulo pūtimas. Ypač didelį nerimą kelia tas faktas, kad šio metalo paklausa didėja tarp investicinių fondų, ETF, kurie į auksą investuoja investiciniais tikslais, tuo tarpu šio vertingojo metalo paklausa vartojimo, gamybos sferoje mažėja. Tačiau tas argumentas, kad aukso fundamentai nesutampa su jo kainos didėjimu, visai nereiškia, kad šis vertingasis metalas jau artimiausiu metu ims pigti (Kinijos priežastis, tai gali būti tik korekcija). Didžiausią grėsmę dabartiniam trendui aukso rinkoje kelia neišvengiama bazinės palūkanų normos didėjimo Amerikoje perspektyva. Tačiau remiantis istoriniais aukso kainos duomenimis, galime drąsiai teigti, kad didžiausias ir staigiausias aukso kainos šuolis gali mūsų dar tik laukti.
Darbo rinka ir FED politika
Kaip jau minėta, dabartinis ekonomikos atsigavimas daugiausia yra pagrįstas Azijos šalių ekonomikų augimu. Bet a) nėra gerai, kai augimas yra paremtas tik vienu varikliu, b) Tarptautinis Valiutos Fondas savo optimistinėse prognozėse yra numatęs, kad Amerikos ekonomikos augimas gali sudaryti net tris procentus, tačiau paskutinį ketvirtį, atmetus atsargų didėjimo įtaką, Amerikos ekonomika ūgtelėjo vos vienu procentu. Akivaizdu yra tai, kad be spartesnio pagerėjimo Amerikos darbo rinkoje, nesulauksime ir tvaresnio šalies ekonomikos atsigavimo.
Na o dabartinis Amerikos ekonomikos atsigavimas yra silpniausias nuo pat pokario laikų, tuo labiau, kad du iš septynių prieš tai buvusių silpniausių ekonomikos atsigavimų, buvo po gan trumpų ir labai negilių recesijų. Paskutinė ekonomikos recesija Amerikoje buvo pati giliausia ir rimčiausia, tad ir atsigavimas atitinkamai turi būti pakankamai stiprus, kad būtų užtikrintas subalansuotas augimas ir vidaus paklausos didėjimas. Amerikos darbo rinka šiuo metu atspindi tiek grėsmes, tiek ir galimybes. Grėsmė yra tame, jog užimtumas gali nedidėti taip sparčiai, na o galimybė slypi tame, kad darbo rinka gali maloniai nustebinti.
Tuo tarpu Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdoma politika 2011 metais gali tapti pagrindiniu rizikos šaltiniu, nors 2010 metais FED politika buvo kaip tik tas veiksnys, kuris labiausiai skatino akcijų ir žaliavų brangimą. Netgi jeigu FED ir neims griežtinti vykdomos pinigų politikos, tačiau pasirodantys geresni Amerikos makroekonominiu rodikliai paspartins šį procesą. Taigi kadangi bazinės palūkanų normos mažėjimas yra palankus akcijų rinkai, tai jos potencialus augimas gali apriboti teigiamą akcijų rinkų reakciją į gerus duomenis. Tad dėl šios priežasties manome, kad per 2011 metus akcijų kainų augimas bus kiek mažesnis nei 2010 metais.
Krizė euro zonoje
Europoje skolų krizė yra pagrindinė tema, tačiau atsižvelgiant į visus 2011 metus, tai nėra pagrindinė grėsmė. Taip galėtų atsitikti tik tuomet, jeigu realizuotųsi pats juodžiausias scenarijus, t.y. jeigu būtų prieita prie skolų restruktūrizavimo, kas sukeltų bankiniame sektoriuje krizę. Nepaisant to, negalima atmesti, kad rinkos dalyviai gali imti spekuliuoti apie potencialias Ispanijos problemas skolinantis finansų rinkose. Jau 2011 metų balandžio ir liepos mėnesiais Ispanija turės išpirkti gan dideles vertės obligacijų emisijas, todėl rinkoje šia tema galime sulaukti spekuliacijų jau pirmąjį 2011 metų ketvirtį. Tačiau jeigu pavyks nuraminti euro zonoje kilusią krizę, tai jau antroje 2011 metų pusėje galime sulaukti euro sustiprėjimo kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu.
Verslo kompanijų situacija gali padėti išlaikyti teigiamas nuotaikas, nes verslo kompanijas galima pagirti už tai, kaip jos sugebėjo susidoroti su užklupusia krize. Pelningumo smukimas buvo tik trumpalaikis reiškinys, nes buvo sumažintos veiklos išlaidos. Jei išsipildytų prognozės, ir S&P500 indekso kompanijų pelnai vidutiniškai ūgteltų dviženkliu skaičiumi, tai kompanijoms pavyktų pasiekti rekordinius veiklos rodiklius. Taigi esant tokiai situacijai, nepaisant nuo 2009 metų pavasario besitęsiančio ralio, akcijų kainos neatrodytų labai aukštos. Tiesa S&P500 indekso kompanijų P/E rodiklio vidurkis atitinka istorinį vidurkį.
Amerikos prezidentinis ciklas, šansas sulaukti gero laikotarpio?
Iš tiesų mes netikime tokiais reiškiniais kaip kalėdinis ralis arba Amerikos prezidentinio ciklo teorija. Šios teorijos pasekėjai tvirtina, kad per trečius prezidentavimo metus prezidento administracija visuomet stengiasi papildomai paskatinti ekonomiką, kad ši sėkmingai augtų ir per ketvirtus prezidentavimo metus, kurie yra rinkiminiai. Rinkoje paprastai yra reaguojama į patį stimuliacinį procesą, todėl būtent tretieji prezidentavimo metai istoriškai yra geriausi akcijų rinkai. Istoriniai duomenys tokią teoriją pilnai patvirtina. Tačiau įvertinus tai, kaip stipriai rinka sureagavo į planus susijusius su FED vykdomu antruoju pinigų politikos etapu, bei įvertinus tai, kad gruodį rinkoms buvo suteikta ir fiskalinė dovana, reikėtų gerai apsvarstyti, ar minėtas prezidentinio ciklo etapas neprasidėjo šiek tiek anksčiau.
Taigi mes tikimės, jog 2011 metais ir toliau tęsis pasaulinis ekonomikos atsigavimas, tiesa Tarptautinio Valiutos Fondo prognozės susijusios su pasaulio ekonomikos augimu, mums atrodo esančios šiek tiek per optimistinės. Atsižvelgiant į dabartines akcijų kainas, mes tikimės kad Amerikoje galime sulaukti kelių arba keliasdešimties procentų vidutinio akcijų kainų augimo, tačiau tuo pačiu metų eigoje yra galima ir didesnė korekcija susijusi su Kinija. Atsižvelgiant į dolerį ir didėjančius infliacijos lūkesčius, turėtų palaipsniui didėti Amerikos skolos vertybinių popierių pelningumas. Tai bus naudinga doleriui, tačiau šis teigiamas poveikis bus apribotas dėl FED veiksmų, kuris neturėtų skubėti griežtinti vykdomos pinigų politikos.
Tačiau labiausiai dolerio perspektyvos tiek jenos, tiek kitų valiutų atžvilgiu priklausys nuo to, kokiu tempu gerės padėtis Amerikos darbo rinkoje. Euro zonoje kilusios skolų krizės kulminacijos, dėl didelių Ispanijos skolinimosi poreikių, tikimės sulaukti pirmoje 2011 metų pusėje. Tuomet gali kaip tik būti pasiekti minimumai euro ir franko bei euro ir dolerio valiutų poruose. Na o antroje 2011 metų pusėje mes manome, kad euras, dėl geros padėties euro zonos šiaurinėse valstybėse ir dėl įgyvendinamų taupymo planų pietinėse valstybėse, turėtų imti atsigauti.
Dažnai yra taip, kad kažkoks judesys finansų rinkose yra naudingas vieniems investuotojams, tačiau nuostolingas kitiems, tačiau taip ir turi būti, kažkas laimi, o kažkas turi pralaimėti. Šiuo atveju mes remsimės tradiciniu požiūriu, ir atsižvelgsime į pozityvius ir negatyvius įvykius, kurie gali pasitarnauti arba pakenkti tolesnei pasaulio ekonomikos plėtrai, ir tuo pačiu sutelksime dėmesį į tai, kokį poveikį tai gali padaryti pagrindinėms finansų rinkoms.
Baigėsi bulių rinkos metai
Tačiau ekonomikos atsigavimas pasaulyje yra labai netolygus. Pagrindinis pasaulio ekonomikos augimo variklis šiuo metu yra greitai besivystančios Azijos šalys, kurių įtaka pasaulio ekonomikoje tuo pačiu gan smarkiai didėja. Amerikos ekonomikos augimo tempas gal ir nenuvylė, tačiau ir toliau išlieka gana nedidelis ir blyškus, na o šalies darbo rinkos padėtis kelia rimtus klausimus, dėl tolesnio šio ekonomikos augimo tvarumo.
Bendrai paėmus, Europa už Ameriką atrodo prasčiau, tačiau Europos žemyną galima padalinti į dvi dalis, t.y. pirmajai daliai priklauso Skandinavijos šalys, Vokietija, Prancūzija,Didžioji Britanija ir Beneliukso šalys, na o kitai daliai Pietinės Europos šalys. Vidurio Europoje yra jaučiamas ekonomikos atsigavimas, tačiau jos augimas yra pastebimai mažesnis nei buvęs prieš krizę.
Taigi remiantis šia vidutiniškai teigiama makroekonomikos apžvalga, akcijų rinkose susiformavo labai didelis optimizmas, kuris buvo ir išlieka dar didesnis žaliavų rinkose, nepaisant to, kad žaliavos ir taip stipriai brango 2009 metais.
Daugelyje akcijų rinkų buvo užfiksuotas dviženklis prieaugis, tiesa išimtimi tapo kai kurios besivystančios rinkos, kaip pavyzdžiui Brazilijos, kurios akcijų rinka pasižymėjo dideliu augimu 2009 metais, per kuriuos ji sugebėjo atgauti per krizę prarastas pozicijas. Be to prastai pasirodė ir kai kurios periferinių Europos šalių akcijų rinkos, kurios per 2009 metus buvo užfiksavus akivaizdžiai per didelį augimą. Tuo tarpu kitos BRIC šalies, t.y. Kinijos akcijų rinka 2010 metus baigė patyrusi netgi nemažą nuosmukį.
Tuo tarpu Niujorko ir Londono biržų indeksai per 2010 metus sugebėjo ūgtelėti daugiau nei dešimt procentų, ir tai yra visai gerais rezultatas, jeigu atsižvelgtume į grėsmes, apie kurias rašome toliau. Be abejonės, toks augimas nebūtų pasiektas be Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdytos politikos.
Valiutų rinkoje 2010 metai buvo prasti eurui, kuris dolerio atžvilgiu pasikoregavo apie aštuonis procentus, na o Šveicarijos franko ir Japonijos jenos atžvilgiu atpigo dar labiau. Be abejonės euro silpnėjimo priežastis yra akivaizdi – tai euro zonoje kilusi skolų krizė. Euro atsigavimo sulaukėme tik rugsėjį ir spalį, nes tuomet didžiausias dėmesys teko doleriui ir gandams dėl to, kad FED pradės įgyvendinti antrąjį pinigų politikos švelninimo etapą. Tačiau nors doleris ir sustiprėjo euro atžvilgiu, šiai valiutai taip pat nebuvo itin geri 2010 metai. Dėl FED vykdomos pigių pinigų politikos ir papildomo kiekybinio pinigų politikos švelninimo, doleris Japonijos jenos atžvilgiu atpigo beveik trylika procentų, bei taip pat pasikoregavo žemyn Šveicarijos franko, Kanados ir Australijos dolerių atžvilgiu. Tačiau nepaisant pastebimo metinio dolerio kritimo Japonijos jenos atžvilgiu, doleriui metų pabaigoje pavyko atsispirti nuo istorinių minimumų, ir tai tuo pačiu gali būti ženklas, kad šioje valiutų poroje keičiasi trendas, t.y. kryptis.
Grėsmių yra daug
Tarptautinis Valiutos Fondas savo naujausiame pranešime teigia, kad 2011 metais pasaulio ekonomikos augimas šiek tiek sulėtės, tačiau vis tiek bus didesnis nei keturi procentai. Be to minimo fondo analitikai tikisi, kad ir ateinančiais metais išliks panašus pasaulio ekonomikos augimo tempas. Tai gan optimistiškas scenarijus ir rinkų dalyviai jau ima jį įvertinti. Tačiau vis dėl to pakalbėkime apie mus tykančias grėsmes.
Azijos situacija ir infliacija Kinijoje
Remiantis Wikileaks (nediskutuosime apie šių duomenų tikrumą) dabartinis Kinijos vicepremjeras Chin Li Keqiang 2007 metais yra pasakęs, kad pateikiami šalies bendrojo vidaus produkto duomenys yra nepatikimi ir dirbtiniai, na o jis ekonomikos augimą vertina pagal duomenis apie suvartotą energiją ir krovinių gabenimus.Taigi remiantis šia informacija, galima teikti, kad nuogąstavimas kas iš tiesų vyksta su Kinijos ekonomika, šiuo metu ko gero yra itin svarbus rizikos veiksnys susijęs su tolimesniu pasaulio ekonomikos atsigavimu ir jo tęstinumu.
Kinijoje vykstančių verslo procesų vertinimas yra ant tiek sudėtingas, kad galima abejoti ne tik dėl Kinijos skelbiamų duomenų tikrumo, kurie reiktų atkreipti dėmesį yra skelbiami anksčiau nei analogiški Amerikos ekonominiai duomenys, be to Kinijoje vykstantys ekonominiai ir verslo procesai yra gerokai nutolę nuo grynosios rinkos ekonomikos, apie kurią yra kalbama ekonomikos teorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos indėlis į pasaulio ekonomikos augimą yra labai didelis, ir vis labiau didėja susirūpinimas dėl galimo Kinijos ekonomikos perkaitimo, tad egzistuojantis netikrumas dėl pateikiamų duomenų apie Kinijos ekonomikos ir verslo procesus, tampa vis labiau svarbesnis.
Na o šiuo metu verta sustoti ir aptarti aukso rinkos perspektyvas. Mes manome, kad tai kas jau ilgą laiką vyksta aukso rinkoje, tai ne kas kita kaip spekuliacinio burbulo pūtimas. Ypač didelį nerimą kelia tas faktas, kad šio metalo paklausa didėja tarp investicinių fondų, ETF, kurie į auksą investuoja investiciniais tikslais, tuo tarpu šio vertingojo metalo paklausa vartojimo, gamybos sferoje mažėja. Tačiau tas argumentas, kad aukso fundamentai nesutampa su jo kainos didėjimu, visai nereiškia, kad šis vertingasis metalas jau artimiausiu metu ims pigti (Kinijos priežastis, tai gali būti tik korekcija). Didžiausią grėsmę dabartiniam trendui aukso rinkoje kelia neišvengiama bazinės palūkanų normos didėjimo Amerikoje perspektyva. Tačiau remiantis istoriniais aukso kainos duomenimis, galime drąsiai teigti, kad didžiausias ir staigiausias aukso kainos šuolis gali mūsų dar tik laukti.
Darbo rinka ir FED politika
Na o dabartinis Amerikos ekonomikos atsigavimas yra silpniausias nuo pat pokario laikų, tuo labiau, kad du iš septynių prieš tai buvusių silpniausių ekonomikos atsigavimų, buvo po gan trumpų ir labai negilių recesijų. Paskutinė ekonomikos recesija Amerikoje buvo pati giliausia ir rimčiausia, tad ir atsigavimas atitinkamai turi būti pakankamai stiprus, kad būtų užtikrintas subalansuotas augimas ir vidaus paklausos didėjimas. Amerikos darbo rinka šiuo metu atspindi tiek grėsmes, tiek ir galimybes. Grėsmė yra tame, jog užimtumas gali nedidėti taip sparčiai, na o galimybė slypi tame, kad darbo rinka gali maloniai nustebinti.
Tuo tarpu Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdoma politika 2011 metais gali tapti pagrindiniu rizikos šaltiniu, nors 2010 metais FED politika buvo kaip tik tas veiksnys, kuris labiausiai skatino akcijų ir žaliavų brangimą. Netgi jeigu FED ir neims griežtinti vykdomos pinigų politikos, tačiau pasirodantys geresni Amerikos makroekonominiu rodikliai paspartins šį procesą. Taigi kadangi bazinės palūkanų normos mažėjimas yra palankus akcijų rinkai, tai jos potencialus augimas gali apriboti teigiamą akcijų rinkų reakciją į gerus duomenis. Tad dėl šios priežasties manome, kad per 2011 metus akcijų kainų augimas bus kiek mažesnis nei 2010 metais.
Krizė euro zonoje
Europoje skolų krizė yra pagrindinė tema, tačiau atsižvelgiant į visus 2011 metus, tai nėra pagrindinė grėsmė. Taip galėtų atsitikti tik tuomet, jeigu realizuotųsi pats juodžiausias scenarijus, t.y. jeigu būtų prieita prie skolų restruktūrizavimo, kas sukeltų bankiniame sektoriuje krizę. Nepaisant to, negalima atmesti, kad rinkos dalyviai gali imti spekuliuoti apie potencialias Ispanijos problemas skolinantis finansų rinkose. Jau 2011 metų balandžio ir liepos mėnesiais Ispanija turės išpirkti gan dideles vertės obligacijų emisijas, todėl rinkoje šia tema galime sulaukti spekuliacijų jau pirmąjį 2011 metų ketvirtį. Tačiau jeigu pavyks nuraminti euro zonoje kilusią krizę, tai jau antroje 2011 metų pusėje galime sulaukti euro sustiprėjimo kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu.
Verslo kompanijų situacija gali padėti išlaikyti teigiamas nuotaikas, nes verslo kompanijas galima pagirti už tai, kaip jos sugebėjo susidoroti su užklupusia krize. Pelningumo smukimas buvo tik trumpalaikis reiškinys, nes buvo sumažintos veiklos išlaidos. Jei išsipildytų prognozės, ir S&P500 indekso kompanijų pelnai vidutiniškai ūgteltų dviženkliu skaičiumi, tai kompanijoms pavyktų pasiekti rekordinius veiklos rodiklius. Taigi esant tokiai situacijai, nepaisant nuo 2009 metų pavasario besitęsiančio ralio, akcijų kainos neatrodytų labai aukštos. Tiesa S&P500 indekso kompanijų P/E rodiklio vidurkis atitinka istorinį vidurkį.
Amerikos prezidentinis ciklas, šansas sulaukti gero laikotarpio?
Iš tiesų mes netikime tokiais reiškiniais kaip kalėdinis ralis arba Amerikos prezidentinio ciklo teorija. Šios teorijos pasekėjai tvirtina, kad per trečius prezidentavimo metus prezidento administracija visuomet stengiasi papildomai paskatinti ekonomiką, kad ši sėkmingai augtų ir per ketvirtus prezidentavimo metus, kurie yra rinkiminiai. Rinkoje paprastai yra reaguojama į patį stimuliacinį procesą, todėl būtent tretieji prezidentavimo metai istoriškai yra geriausi akcijų rinkai. Istoriniai duomenys tokią teoriją pilnai patvirtina. Tačiau įvertinus tai, kaip stipriai rinka sureagavo į planus susijusius su FED vykdomu antruoju pinigų politikos etapu, bei įvertinus tai, kad gruodį rinkoms buvo suteikta ir fiskalinė dovana, reikėtų gerai apsvarstyti, ar minėtas prezidentinio ciklo etapas neprasidėjo šiek tiek anksčiau.
Tačiau labiausiai dolerio perspektyvos tiek jenos, tiek kitų valiutų atžvilgiu priklausys nuo to, kokiu tempu gerės padėtis Amerikos darbo rinkoje. Euro zonoje kilusios skolų krizės kulminacijos, dėl didelių Ispanijos skolinimosi poreikių, tikimės sulaukti pirmoje 2011 metų pusėje. Tuomet gali kaip tik būti pasiekti minimumai euro ir franko bei euro ir dolerio valiutų poruose. Na o antroje 2011 metų pusėje mes manome, kad euras, dėl geros padėties euro zonos šiaurinėse valstybėse ir dėl įgyvendinamų taupymo planų pietinėse valstybėse, turėtų imti atsigauti.