versija spausdinimui
(12)
„Europos Komisija šiandien priėmė pasiūlymą dėl mokesčio už Europos sąjungoje atliekamus finansinius sandorius“ – šiandien Europos parlamente pranešė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso.
Taigi, investuotojai ir spekuliantai Europos sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, turės mokėti naują mokestis už atliktus finansinius sandorius. Europos Komisija priėmė pasiūlymą nuo 2014 metų sausio pirmos dienos nustatyti naują mokestį už bet kokias akcijų, obligacijų ar išvestinių vertybinių popierių pirkimo bei pardavimo operacijas.
„Jeigu šis pasiūlymas bus įgyvendintas, tai jis kasmet gali duoti 55 milijardų eurų vertės pajamas. Tai teisingumo klausimas. Jei mūsų ūkininkai, darbininkai ir kiekvienas ekonomikos sektorius ką nors duoda visuomenei, tai bankinis sektorius taip pat turėtų“ – Europos parlamento nariams pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso.
Kaip jau skelbta anksčiau, šis naujas mokestis būtų įvestas ne tik euro zonoje, tačiau ir visoje Europos sąjungoje, tuo pačiu ir Lietuvoje. Mokestis turėtų būti nedidelis ir priklausomai nuo sandorio tipo, svyruotų nuo 0,01 iki 0,1 procento, bei būtų taikomas labai plačiai.
Idėja yra tame, kad dalis šio naujo mokesčio, kaip naujas pajamų šaltinis, keliautų tiesiai į Europos sąjungos biudžetą, o ne tik į nacionalinius šalių biudžetus. Europos Komisija kol kas nenurodo, kokiu santykiu šis mokestis būtų paskirstytas. Kalbant apie šalių nacionalinius biudžetus, tai pajamos būtų skirstomos pagal investuotojo kilmės šalį, o ne pagal tai, kur yra įsikūręs finansų tarpininkas. Mokestis būtų taikomas visada, kai nors viena sandorio šalis, t.y. perkantysis, ar parduodantysis, yra įsikūręs Europos sąjungoje.
Šį naują mokestį tiesiogiai mokėtų ne investuotojas, o ta finansų įstaiga, kuri jo vardu atlieka sandorį. Finansų įstaiga šį mokestį turėtų padalinti į dvi lygias dalis, t.y. viena mokesčio dalis tektų finansų instrumentą parduodančiam investuotojui, na o kita, šį finansų instrumentą perkančiam investuotojui. Mokestis bus taikomas už beveik visas operacijas, išskyrus užsienio valiutų keitimą, bei sandorius kai kuriuos kitus sandorius.
Mokestis tiems investuotojams, kurie atlieka nedaug sandorių, yra mažas, tačiau tiems, kas atlieka daug sandorių, teks nemažas sumas skirti sumokėti mokesčiui. Europos Komisijos pasiūlyto mokesčio kritikai teigia, kad egzistuoja labai didelė rizika, kad investuotojai ir bankai gali persikelti iš Europos, nes tiek Amerika, tiek Azijos šalys šio mokesčio nenori.
Paryžiaus ir Berlyno spaudžiama Europos Komisija mano, kad rinkos, ir jų dalyviai turi mokėti už krizę. Europos Komisija savo atliktoje analizėje pažymi, kad įvairiomis formomis mokestį už finansinius sandorius, jau turi įsivedusios dešimt Europos sąjungos šalių. Taigi, naujas pasiūlymas suderintų šio mokesčio taikymo taisykles ir tuo pačiu Europos sąjungoje būtų vienodos konkurencinės sąlygos.
Šį pasiūlymą, kaip ir visus kitus pasiūlymus susijusius su mokesčiai, turi patvirtinti visos dvidešimt septynios Europos sąjungos šalys. Briuselyje neatmetama, gali būti panaudotas taip vadinamo tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmas, t.y. naujos direktyvos įvedimas grupėje šalių, jei ne visos Europos sąjungos šalys sutiks su šiuo mokesčiu. Svarbiausias yra Didžiosios Britanijos, kur atliekama pusę Europos finansinių sandorių, sprendimas. Ši šalis aktyviai priešinasi šiam naujam mokesčiui.
Europos Komisijos pasiūlymas bus pristatytas per lapkričio pradžioje Kanuose numatytą G20 grupės šalių aukščiausio lygio vadovų susitikimą. Bus siekiama pateikti pavyzdį ir paskatinti kitus, visų pirma Ameriką, žengti Europos sąjungos pasirinktu keliu. Tačiau Europos Komisija pabrėžia, kad nori, jog jos pasiūlymas būtų priimtas, net jeigu šalys iš G20 grupės, įskaitant Ameriką, nesutiks pasauliniu mastu įgyvendinti šį mokestį.
Taigi, investuotojai ir spekuliantai Europos sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, turės mokėti naują mokestis už atliktus finansinius sandorius. Europos Komisija priėmė pasiūlymą nuo 2014 metų sausio pirmos dienos nustatyti naują mokestį už bet kokias akcijų, obligacijų ar išvestinių vertybinių popierių pirkimo bei pardavimo operacijas.
„Jeigu šis pasiūlymas bus įgyvendintas, tai jis kasmet gali duoti 55 milijardų eurų vertės pajamas. Tai teisingumo klausimas. Jei mūsų ūkininkai, darbininkai ir kiekvienas ekonomikos sektorius ką nors duoda visuomenei, tai bankinis sektorius taip pat turėtų“ – Europos parlamento nariams pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso.
Kaip jau skelbta anksčiau, šis naujas mokestis būtų įvestas ne tik euro zonoje, tačiau ir visoje Europos sąjungoje, tuo pačiu ir Lietuvoje. Mokestis turėtų būti nedidelis ir priklausomai nuo sandorio tipo, svyruotų nuo 0,01 iki 0,1 procento, bei būtų taikomas labai plačiai.
Idėja yra tame, kad dalis šio naujo mokesčio, kaip naujas pajamų šaltinis, keliautų tiesiai į Europos sąjungos biudžetą, o ne tik į nacionalinius šalių biudžetus. Europos Komisija kol kas nenurodo, kokiu santykiu šis mokestis būtų paskirstytas. Kalbant apie šalių nacionalinius biudžetus, tai pajamos būtų skirstomos pagal investuotojo kilmės šalį, o ne pagal tai, kur yra įsikūręs finansų tarpininkas. Mokestis būtų taikomas visada, kai nors viena sandorio šalis, t.y. perkantysis, ar parduodantysis, yra įsikūręs Europos sąjungoje.
Šį naują mokestį tiesiogiai mokėtų ne investuotojas, o ta finansų įstaiga, kuri jo vardu atlieka sandorį. Finansų įstaiga šį mokestį turėtų padalinti į dvi lygias dalis, t.y. viena mokesčio dalis tektų finansų instrumentą parduodančiam investuotojui, na o kita, šį finansų instrumentą perkančiam investuotojui. Mokestis bus taikomas už beveik visas operacijas, išskyrus užsienio valiutų keitimą, bei sandorius kai kuriuos kitus sandorius.
Mokestis tiems investuotojams, kurie atlieka nedaug sandorių, yra mažas, tačiau tiems, kas atlieka daug sandorių, teks nemažas sumas skirti sumokėti mokesčiui. Europos Komisijos pasiūlyto mokesčio kritikai teigia, kad egzistuoja labai didelė rizika, kad investuotojai ir bankai gali persikelti iš Europos, nes tiek Amerika, tiek Azijos šalys šio mokesčio nenori.
Paryžiaus ir Berlyno spaudžiama Europos Komisija mano, kad rinkos, ir jų dalyviai turi mokėti už krizę. Europos Komisija savo atliktoje analizėje pažymi, kad įvairiomis formomis mokestį už finansinius sandorius, jau turi įsivedusios dešimt Europos sąjungos šalių. Taigi, naujas pasiūlymas suderintų šio mokesčio taikymo taisykles ir tuo pačiu Europos sąjungoje būtų vienodos konkurencinės sąlygos.
Šį pasiūlymą, kaip ir visus kitus pasiūlymus susijusius su mokesčiai, turi patvirtinti visos dvidešimt septynios Europos sąjungos šalys. Briuselyje neatmetama, gali būti panaudotas taip vadinamo tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmas, t.y. naujos direktyvos įvedimas grupėje šalių, jei ne visos Europos sąjungos šalys sutiks su šiuo mokesčiu. Svarbiausias yra Didžiosios Britanijos, kur atliekama pusę Europos finansinių sandorių, sprendimas. Ši šalis aktyviai priešinasi šiam naujam mokesčiui.
Europos Komisijos pasiūlymas bus pristatytas per lapkričio pradžioje Kanuose numatytą G20 grupės šalių aukščiausio lygio vadovų susitikimą. Bus siekiama pateikti pavyzdį ir paskatinti kitus, visų pirma Ameriką, žengti Europos sąjungos pasirinktu keliu. Tačiau Europos Komisija pabrėžia, kad nori, jog jos pasiūlymas būtų priimtas, net jeigu šalys iš G20 grupės, įskaitant Ameriką, nesutiks pasauliniu mastu įgyvendinti šį mokestį.
Labai maži tie mokesčiai palyginus, aišku geriau kad jų nebūtų. Va pvz. 1 mln. litų sandoris: 1.000.000x0,1%=1000lt, o ji mokės pardavėjas ir pirkėjas per pusę t.y. po 500lt+brokerio komisas. Tarpininkas net daugiau pasiima sau per komisinius. Čia daug nuo milijono? O jei dar mažesnis mokestis 0,01% tai iš vis lašas jūroje, gaunasi po 50lt. Tai gerai kad nepadarė 2-3% nuo sandorio. 
.