versija spausdinimui
(1)
Jei Amerikos Kongresas ir šalies prezidentas iki šių metų pabaigos kažko nesugalvos, tai jau nuo 2013 metų sausio pirmos dienos Amerika atsidurs ties fiskalinio skardžio slenksčiu, perspėja Saxo Bank atstovas Steen Jakobsen.
Fiskalinis skardis - tai baigusių galioti mokesčių lengvatų, bedarbių pašalpų sumažinimo, pajamų mokesčio padidinimo bei privalomo viešųjų išlaidų mažinimo derinys, kuris įsigalios automatiškai. Tokia situacija buvo sukurta pernai, kai Amerikos Kongreso atstovams nepavyko surasti ilgalaikio šalies biudžeto deficito problemos sprendimo.
Saxo Bank atstovas Steen Jakobsen atkreipia dėmesį į labai įdomų faktą, jog tai būtent Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas Ben Bernanke suvaidino labai svarbų vaidmenį šalyje atidedant labai svarbią bei reikalingą fiskalinę reformą, nes Fed bankams ir netiesiogiai šalies vyriausybei teikia neribotą kiekį pinigų už nulinę palūkanų normą, kas iki šiol reiškė, kad galima neribotam laikui atidėti realių ir būtinų reformų įgyvendinimą. Mes visi žinome, jog viso pasaulio politikai tiesiog nekenčia situacijų, kai jiems reikia užsiimti realybe, o ne pažadais. Fiskalinis skardis yra labai realus, galbūt netgi pernelyg realus, kad būtų patogus.
Esant įprastam verslo ciklui, vyriausybės obligacijų pajamingumas sudaro panašiai tiek kiek infliacijos norma, plius prie jos pridėjus rizikos premiją. Taigi, Amerikos obligacijų pajamingumas turėtų būti ties infliacijos lygiu (2,1 procentas), plius rizikos premija (0,5 - 1,0 procentas), tad galutinis pajamingumas turėtų sudaryti 2,6 - 3,1 procentą. Tačiau vietoj to, Amerikos valdžia finansuoja savo poreikius mokėdama tik 1,6 procentų vertės vidutines palūkanas!
Iki šiol Amerikos valdžia galėjo atidėti būtinus sprendimus, nes jų ekonomika auga sparčiau nei už finansavimą mokamos palūkanos, t.y. ekonomikos augimas siekia du procentus, na o finansavimosi kaštai arba už paskolas mokamos palūkanos sudaro 1,6 procentus, tad šalies biudžeto deficitas išlieka stabiliame lygyje. Bet tai jau yra gerų žinių pabaiga.
Bloga naujiena yra Amerikos Federalinio Rezervų banko panika, kurią sukėlė artėjantis fiskalinis skardis. Dėl kokių kitų priežasčių Fed į rinką mestų dar daugiau pigių pinigų, kai akcijų rinka yra visai arti 2007 metų rekordų, na o būsto rinka, atrodo, jog stabilizuojasi?
Priežastis? - Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai yra labai rimtai sunerimę, jog šalies Kongreso atstovams iki nustatyto termino pabaigos, t.y. iki šių metų pabaigos, nepavyks nepasiekti kompromiso fiskalinio skardžio klausimu, teigia Saxo Bank atstovas Steen Jakobsen.
Remiantis lošimo teorijos požiūriu, nei viena iš šalių neturi pagrindo ieškoti kompromiso:
Respublikonai norėtų didesnio išlaidų mažinimo ir mažesnių mokesčių, tuo tarpu demokratų atstovai nori juos pakelti. Ironiška, tačiau jeigu nuo dabar iki šių metų galo niekas nepasikeis, abi pusės kažko pasieks, tačiau tai nebus gauta nemokamai.
Fiskalinio skardžio rizika 2013 metais gali neigiamai paveikti šalies ekonomikos augimą, o tas neigiamas poveikis gali sudaryti 3,5 - 4 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės. Amerikos ekonomikos augimas siekia 2 - 2,5 procentus, o tai reiškia, kad jeigu niekas nepasikeis, jau kitais metais Amerika atsidurs recesijoje. Žinoma, rinka žiūri į geriausią scenarijų, remiantis kuriuo, kai kurie mokesčiai bus panaikinti, sumažinti arba kitaip suplanuoti, tikina Saxo Bank atstovas Steen Jakobsen.
Tačiau net labiausiai optimistiškai nusiteikęs politikos stebėtojas mano, kad mes vis dėl to galų gale sulauksime sprendimo, kuris neigiamai paveiks šalies ekonomikos augimą.
Kodėl mums, rinkų atstovams, kalbant apie Amerikos bendrojo vidaus produkto pokytį vienu procentu aukštyn arba žemyn, tai yra svarbu?
Tai labai paprasta, mano brangusis Vatsonai: manoma, kad vienas procentas bendrojo vidaus produkto augimo, kompanijų, kurios sudaro S&P 500 indeksą, pelno akcijai vidurkį padidina 5 - 7 doleriais, reziumavo Saxo Bank banko atstovas Steen Jakobsen.
Fiskalinis skardis - tai baigusių galioti mokesčių lengvatų, bedarbių pašalpų sumažinimo, pajamų mokesčio padidinimo bei privalomo viešųjų išlaidų mažinimo derinys, kuris įsigalios automatiškai. Tokia situacija buvo sukurta pernai, kai Amerikos Kongreso atstovams nepavyko surasti ilgalaikio šalies biudžeto deficito problemos sprendimo.
Saxo Bank atstovas Steen Jakobsen atkreipia dėmesį į labai įdomų faktą, jog tai būtent Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas Ben Bernanke suvaidino labai svarbų vaidmenį šalyje atidedant labai svarbią bei reikalingą fiskalinę reformą, nes Fed bankams ir netiesiogiai šalies vyriausybei teikia neribotą kiekį pinigų už nulinę palūkanų normą, kas iki šiol reiškė, kad galima neribotam laikui atidėti realių ir būtinų reformų įgyvendinimą. Mes visi žinome, jog viso pasaulio politikai tiesiog nekenčia situacijų, kai jiems reikia užsiimti realybe, o ne pažadais. Fiskalinis skardis yra labai realus, galbūt netgi pernelyg realus, kad būtų patogus.
Esant įprastam verslo ciklui, vyriausybės obligacijų pajamingumas sudaro panašiai tiek kiek infliacijos norma, plius prie jos pridėjus rizikos premiją. Taigi, Amerikos obligacijų pajamingumas turėtų būti ties infliacijos lygiu (2,1 procentas), plius rizikos premija (0,5 - 1,0 procentas), tad galutinis pajamingumas turėtų sudaryti 2,6 - 3,1 procentą. Tačiau vietoj to, Amerikos valdžia finansuoja savo poreikius mokėdama tik 1,6 procentų vertės vidutines palūkanas!
Iki šiol Amerikos valdžia galėjo atidėti būtinus sprendimus, nes jų ekonomika auga sparčiau nei už finansavimą mokamos palūkanos, t.y. ekonomikos augimas siekia du procentus, na o finansavimosi kaštai arba už paskolas mokamos palūkanos sudaro 1,6 procentus, tad šalies biudžeto deficitas išlieka stabiliame lygyje. Bet tai jau yra gerų žinių pabaiga.
Bloga naujiena yra Amerikos Federalinio Rezervų banko panika, kurią sukėlė artėjantis fiskalinis skardis. Dėl kokių kitų priežasčių Fed į rinką mestų dar daugiau pigių pinigų, kai akcijų rinka yra visai arti 2007 metų rekordų, na o būsto rinka, atrodo, jog stabilizuojasi?
Priežastis? - Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai yra labai rimtai sunerimę, jog šalies Kongreso atstovams iki nustatyto termino pabaigos, t.y. iki šių metų pabaigos, nepavyks nepasiekti kompromiso fiskalinio skardžio klausimu, teigia Saxo Bank atstovas Steen Jakobsen.
Remiantis lošimo teorijos požiūriu, nei viena iš šalių neturi pagrindo ieškoti kompromiso:
Respublikonai norėtų didesnio išlaidų mažinimo ir mažesnių mokesčių, tuo tarpu demokratų atstovai nori juos pakelti. Ironiška, tačiau jeigu nuo dabar iki šių metų galo niekas nepasikeis, abi pusės kažko pasieks, tačiau tai nebus gauta nemokamai.
Fiskalinio skardžio rizika 2013 metais gali neigiamai paveikti šalies ekonomikos augimą, o tas neigiamas poveikis gali sudaryti 3,5 - 4 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės. Amerikos ekonomikos augimas siekia 2 - 2,5 procentus, o tai reiškia, kad jeigu niekas nepasikeis, jau kitais metais Amerika atsidurs recesijoje. Žinoma, rinka žiūri į geriausią scenarijų, remiantis kuriuo, kai kurie mokesčiai bus panaikinti, sumažinti arba kitaip suplanuoti, tikina Saxo Bank atstovas Steen Jakobsen.
Tačiau net labiausiai optimistiškai nusiteikęs politikos stebėtojas mano, kad mes vis dėl to galų gale sulauksime sprendimo, kuris neigiamai paveiks šalies ekonomikos augimą.
Kodėl mums, rinkų atstovams, kalbant apie Amerikos bendrojo vidaus produkto pokytį vienu procentu aukštyn arba žemyn, tai yra svarbu?
Tai labai paprasta, mano brangusis Vatsonai: manoma, kad vienas procentas bendrojo vidaus produkto augimo, kompanijų, kurios sudaro S&P 500 indeksą, pelno akcijai vidurkį padidina 5 - 7 doleriais, reziumavo Saxo Bank banko atstovas Steen Jakobsen.