versija spausdinimui
(0)
Vakar Amerikos Kongreso Atstovų rūmuose turėjo būti balsuojama dėl respublikonų pasiūlyto B plano, remiantis kuriuo mokesčiai nuo kitų metų būtų padidinti tik tiems asmenims, kurių metinės pajamos viršija vieno milijono dolerių sumą. Tačiau galiausiai Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas John Boehner, kuris ir buvo B plano autorius, atšaukė šį balsavimą.
Iki kitų metų pradžios, ir tuo pačiu iki gresiančio fiskalinio skardžio Amerikoje, lieka vis mažiau laiko. Jei Amerikos politikams iki šių metų pabaigos dėl fiskalinio skardžio nepavyks susitarti, nuo kitų metų šalyje bus pradėtos automatiškai mažinti biudžeto išlaidos, be to padidės mokesčiai. Nerimaujama, kad tai gali pakenkti Amerikos ekonomikai, ir ji netgi gali patirti recesiją.
Tačiau analitikai ir ekonomistai mano, kad Amerikos politikai per artimiausias kelias dienas sukurs naują C planą, kuris padės išvengti fiskalinio skardžio.
„Aš tikiu, jog C planas per artimiausias kelias dienas materializuosis. Dar yra laiko persiderėti ir manau 2013 metai akcijų rinkai bus palankūs“ - tikina CIMB Securities kompanijos generalinis direktorius Jim McCafferty.
Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas John Boehner pranešė, kad balsavimas dėl B plano buvo atšauktas, nes jam nepavyko surinkti reikiamos paramos respublikonų tarpe, nes kai kurie šios partijos atstovai ir toliau pasisako prieš mokesčių didinimą.
Priminsime, kad respublikonų pasiūlytame B plane buvo numatyta, kad mokesčiai nuo kitų metų pradžios padidėtų tik tiems Amerikos gyventojams, kurių metinės pajamos viršija vieno milijono dolerių ribą, tuo tarpu šalies prezidentas Barakas Obama pageidauja, jog ši riba būtų žemesnė. Jis nuo kitų metų pradžios siūlo mokesčių tarifus padidinti tiems šalies gyventojams, kurių metinės pajamos viršija 400 tūkstančių dolerių sumą, nors anksčiau pasisakė už dar mažesnę metinę pajamų ribą, t.y. iš pradžių jis siūlė 250 tūkstančių dolerių metinių pajamų ribą.
Nors Amerikos politikai vis dar nepasiekė kompromiso dėl fiskalinio skardžio išvengimo, tačiau vis dėl to daugelis mano, kad šis susitarimas bus pasiektas laiku, t.y. iki šių metų galo.
„Respublikonai jau pritaria tam, kad būtų padidinti mokesčiai turtingiausiems šalies piliečiams. Aš nežinau kaip tai atrodo, bet kažkur tarp 250 tūkstančių dolerių ir vieno milijono dolerių jie pasieks kompromisą“ - tikino Finaport kompanijos atstovas atsakingas už investavimą Hans Goetti.
IG Markets kompanijos atstovas Jason Hughes mano, jog susitarimas bus pasiektas ties 600 - 750 tūkstančių dolerių metinėmis pajamomis.
Tuo tarpu Amerikos prezidentas Barakas Obama teigė, jog jis užtikrins, kad daugumai amerikiečių nuo kitų metų nepadidėtų mokesčiai.
Iki kitų metų pradžios, ir tuo pačiu iki gresiančio fiskalinio skardžio Amerikoje, lieka vis mažiau laiko. Jei Amerikos politikams iki šių metų pabaigos dėl fiskalinio skardžio nepavyks susitarti, nuo kitų metų šalyje bus pradėtos automatiškai mažinti biudžeto išlaidos, be to padidės mokesčiai. Nerimaujama, kad tai gali pakenkti Amerikos ekonomikai, ir ji netgi gali patirti recesiją.
Tačiau analitikai ir ekonomistai mano, kad Amerikos politikai per artimiausias kelias dienas sukurs naują C planą, kuris padės išvengti fiskalinio skardžio.
„Aš tikiu, jog C planas per artimiausias kelias dienas materializuosis. Dar yra laiko persiderėti ir manau 2013 metai akcijų rinkai bus palankūs“ - tikina CIMB Securities kompanijos generalinis direktorius Jim McCafferty.
Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas John Boehner pranešė, kad balsavimas dėl B plano buvo atšauktas, nes jam nepavyko surinkti reikiamos paramos respublikonų tarpe, nes kai kurie šios partijos atstovai ir toliau pasisako prieš mokesčių didinimą.
Priminsime, kad respublikonų pasiūlytame B plane buvo numatyta, kad mokesčiai nuo kitų metų pradžios padidėtų tik tiems Amerikos gyventojams, kurių metinės pajamos viršija vieno milijono dolerių ribą, tuo tarpu šalies prezidentas Barakas Obama pageidauja, jog ši riba būtų žemesnė. Jis nuo kitų metų pradžios siūlo mokesčių tarifus padidinti tiems šalies gyventojams, kurių metinės pajamos viršija 400 tūkstančių dolerių sumą, nors anksčiau pasisakė už dar mažesnę metinę pajamų ribą, t.y. iš pradžių jis siūlė 250 tūkstančių dolerių metinių pajamų ribą.
Nors Amerikos politikai vis dar nepasiekė kompromiso dėl fiskalinio skardžio išvengimo, tačiau vis dėl to daugelis mano, kad šis susitarimas bus pasiektas laiku, t.y. iki šių metų galo.
„Respublikonai jau pritaria tam, kad būtų padidinti mokesčiai turtingiausiems šalies piliečiams. Aš nežinau kaip tai atrodo, bet kažkur tarp 250 tūkstančių dolerių ir vieno milijono dolerių jie pasieks kompromisą“ - tikino Finaport kompanijos atstovas atsakingas už investavimą Hans Goetti.
IG Markets kompanijos atstovas Jason Hughes mano, jog susitarimas bus pasiektas ties 600 - 750 tūkstančių dolerių metinėmis pajamomis.
Tuo tarpu Amerikos prezidentas Barakas Obama teigė, jog jis užtikrins, kad daugumai amerikiečių nuo kitų metų nepadidėtų mokesčiai.