versija spausdinimui
(1)
Centrinis bankas nedaug gali padaryti, kad įveikti recesiją ir sustabdyti Rusijos valiutos išpardavimą. Iš tiesų viskas iš esmės priklauso nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, mano ekonomistas Mohamed A. El-Erian.
Jis mano, kad Rusija pateko į neigiamus „daugkartinės pusiausvyros” spąstus, o tai reiškia, kad neigiami įvykiai padidina dar blogesnių įvykių atsiradimo tikimybę. Praktiškai tai reiškia, kad pingantis rublis netampa labiau patrauklesnis investuotojams, na o jo vertės kritimas lemia dar didesnį jo išpardavimą.
„Dabartinės Rusijos problemos tampa dar gilesnės dėl tebesitęsiančio naftos kainų kritimo bei Vakarų ekonominių sankcijų. Nors Centrinis bankas turi padorų užsienio valiutų atsargų buferį (apie 400 mlrd. dolerių), tačiau jis svyruoja ir neapsisprendžia, ar padaryti lemiamą intervenciją valiutų rinkoje” - tikina Mohamed A. El-Erian.
„Šis dvejojimas nėra iracionalus. Išlaikydamas gana aukštą rezervų lygį centrinis bankas tikisi išvengti pavojaus, kad rublio griūtis gali sukelti visuotinę baimę dėl Rusijos nemokumo” - pridėjo jis.
Būtent todėl, anot minimo ekonomisto, esminė intervencija valiutų rinkoje yra mažai tikėtina. Taigi, ko gero Rusijos Centrinis bankas ir toliau didins palūkanų normas, ką galėjome matyti naktį iš pirmadienio į antradienį, kuomet jis jas padidino labiausiai nuo pat 1998 metų, kuomet ši šalis tapo nemoki, mano Mohamed A. El-Erian.
Minimas ekonomistas tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad tokie veiksmai turės neigiamas pasekmes, t.y. dar giliau nustums Rusijos ekonomiką į recesiją, o ne panaikins nuolatinę finansų destabilizacijos riziką.
„Rusijos problemų išsprendimas priklauso nuo prezidento V.Putino, tai jo atsakomybė. Jis pakeisdamas kursą Ukrainos atžvilgiu bei pateikdamas labiau konstruktyvų požiūrį į Vakarus, kas padėtų panaikinti sankcijas šalies atžvilgiu, galėtų pagerinti padėtį rinkoje ir ekonomikoje” - pabrėžė Mohamed A. El-Erian.
„Tačiau šiuo metu nėra daug požymių, kurie rodytų, kad Vladimiras Putinas norėtų atlikti kurį nors iš šių veiksmų. Kuo ilgiau lauks, tuo sunkiau jam bus sustabdyti ir ištaisyti žalą. Ir šiuo atveju nesvarbu, ką padarys Centrinis bankas” - reziumavo minimas ekonomistas.
Jis mano, kad Rusija pateko į neigiamus „daugkartinės pusiausvyros” spąstus, o tai reiškia, kad neigiami įvykiai padidina dar blogesnių įvykių atsiradimo tikimybę. Praktiškai tai reiškia, kad pingantis rublis netampa labiau patrauklesnis investuotojams, na o jo vertės kritimas lemia dar didesnį jo išpardavimą.
„Dabartinės Rusijos problemos tampa dar gilesnės dėl tebesitęsiančio naftos kainų kritimo bei Vakarų ekonominių sankcijų. Nors Centrinis bankas turi padorų užsienio valiutų atsargų buferį (apie 400 mlrd. dolerių), tačiau jis svyruoja ir neapsisprendžia, ar padaryti lemiamą intervenciją valiutų rinkoje” - tikina Mohamed A. El-Erian.
„Šis dvejojimas nėra iracionalus. Išlaikydamas gana aukštą rezervų lygį centrinis bankas tikisi išvengti pavojaus, kad rublio griūtis gali sukelti visuotinę baimę dėl Rusijos nemokumo” - pridėjo jis.
Būtent todėl, anot minimo ekonomisto, esminė intervencija valiutų rinkoje yra mažai tikėtina. Taigi, ko gero Rusijos Centrinis bankas ir toliau didins palūkanų normas, ką galėjome matyti naktį iš pirmadienio į antradienį, kuomet jis jas padidino labiausiai nuo pat 1998 metų, kuomet ši šalis tapo nemoki, mano Mohamed A. El-Erian.
Minimas ekonomistas tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad tokie veiksmai turės neigiamas pasekmes, t.y. dar giliau nustums Rusijos ekonomiką į recesiją, o ne panaikins nuolatinę finansų destabilizacijos riziką.
„Rusijos problemų išsprendimas priklauso nuo prezidento V.Putino, tai jo atsakomybė. Jis pakeisdamas kursą Ukrainos atžvilgiu bei pateikdamas labiau konstruktyvų požiūrį į Vakarus, kas padėtų panaikinti sankcijas šalies atžvilgiu, galėtų pagerinti padėtį rinkoje ir ekonomikoje” - pabrėžė Mohamed A. El-Erian.
„Tačiau šiuo metu nėra daug požymių, kurie rodytų, kad Vladimiras Putinas norėtų atlikti kurį nors iš šių veiksmų. Kuo ilgiau lauks, tuo sunkiau jam bus sustabdyti ir ištaisyti žalą. Ir šiuo atveju nesvarbu, ką padarys Centrinis bankas” - reziumavo minimas ekonomistas.