versija spausdinimui
(8)
Didžiausios nebankinės finansų maklerio įmonės Lietuvoje „Finasta“ ekspertai įspėja Lietuvos investuotojus, kad panikuoti jau per vėlu ir Vilniaus biržos indeksas jau beveik pasiekė psichologinį „dugną“. Todėl investuotojams pardavinėti akcijas pigiau nei buvo įsigyta ar pasitraukti iš investicinių fondų nebeapsimoka – tikėtina, kad 2007 metų rugpjūtį prasidėjęs staigus akcijų rinkos kritimas taip pat greitai apsivers atgal ir atneš dar didesnį pelną.
Pasak AB FMĮ „Finasta“ analitikų, vakarykštis staigus akcijų rinkų kritimas įvyko dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis, tai - Lietuvos akcijų rinkos sąsaja su kitų šalių finansų rinkomis, kita - pačių Lietuvos investuotojų specifika. „Lietuvos akcijų rinka vakar tikrai neišsiskyrė iš bendro kitų pasaulio šalių akcijų rinkų konteksto - kokios nuotaikos vyravo pasaulyje, tokias nuotaikas jutome ir čia. Tačiau be šio veiksnio, didelę įtaką kritimui turėjo ir investuotojų veiksmai. Stambūs investuotojai – daugiausia užsienio – čia dėl mažo likvidumo neturi kur apsisukti ir kiekvienas jų žingsnis ženkliai paveikia akcijų kainas. Na, o smulkių ir vidutinių Lietuvos investuotojų nėra tiek jau ir daug, o ir tie daugiau mėgsta spekuliuoti, pasiskolinti ir vėl investuoti. O tai, esant akcijų kainų kritimui, dar labiau pagilina akcijų kainų nuosmukį“, - teigia AB FMĮ „Finasta“ finansų analitikė Karolina Kriščiukaitytė.
Tuo tarpu, fundamentalių veiksnių, susijusių su kotiruojamų bendrovių veikla, kurie pasikeistų ir kuriais būtų galima pateisinti kiekvieną skirtingų bendrovių akcijų kainų kritimą, anot finansų analitikų, nėra. Todėl, dabartinis kritimas, tai daugiau bendrų nuotaikų iš užsienio perėmimas.
„Manome, kad šiuo metu parduoti turimas akcijas ar investicinių fondų vienetus būtų neracionalu, kadangi didžiosios dalies mūsų regiono įmonių akcijos yra nepakankamai įvertintos (t.y. pigesnės nei reali jų vertė), o iš rinkų dingus emociniam faktoriui nėra garantijos, kad investuotojai sugebės atpirkti parduotas akcijas pigiau. Net ir vyraujant didelėms kritimo tendencijoms kaip dabar, nereikia skubėti parduoti visų akcijų, kadangi stipriai nukritę jų kursai signalizuoja apie numatomą biržos kilimą. Tad laimės tie, kurie šiuo nervingu laikotarpiu nepasiduos emocijoms ir užims laukimo poziciją. Prognozuojama, kad neramumai pasaulio biržose dar turėtų išsilaikyti visą pirmą 2008 metų pusmetį“, - komentuoja K. Kriščiukaitytė.
Be to, analitikai rekomenduoja pasimokyti ir iš istorijos: 1994 metais per pačią biržų griūtį, akcijų ir investicinių fondų vienetų savininkai pasidavę panikai prarado du trečdalius savo investuotų lėšų. Tačiau tie, kurie nepuolė visko išpardavinėti, liko laimėtojais, - nuo to laikotarpio iki dabar, jų investicijos padidėjo 8 kartus netgi įskaitant visus tuo laikotarpiu buvusius biržų nuopuolius. „Kaip pastebi patyrę analitikai, paprastai smulkiųjų investuotojų bėgimas iš biržos signalizuoja apie kritimo tendencijų pabaigą. Taigi, šiandieniniams nepatyrusiems investuotojams, kurie jau plaukia investavimo jūroje, siūlome išgerti tabletę nuo supimo laive ir ramiai tęsti numatytą kelionę“, - sako K. Kriščiukaitytė.
Pasak AB FMĮ „Finasta“ analitikų, vakarykštis staigus akcijų rinkų kritimas įvyko dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis, tai - Lietuvos akcijų rinkos sąsaja su kitų šalių finansų rinkomis, kita - pačių Lietuvos investuotojų specifika. „Lietuvos akcijų rinka vakar tikrai neišsiskyrė iš bendro kitų pasaulio šalių akcijų rinkų konteksto - kokios nuotaikos vyravo pasaulyje, tokias nuotaikas jutome ir čia. Tačiau be šio veiksnio, didelę įtaką kritimui turėjo ir investuotojų veiksmai. Stambūs investuotojai – daugiausia užsienio – čia dėl mažo likvidumo neturi kur apsisukti ir kiekvienas jų žingsnis ženkliai paveikia akcijų kainas. Na, o smulkių ir vidutinių Lietuvos investuotojų nėra tiek jau ir daug, o ir tie daugiau mėgsta spekuliuoti, pasiskolinti ir vėl investuoti. O tai, esant akcijų kainų kritimui, dar labiau pagilina akcijų kainų nuosmukį“, - teigia AB FMĮ „Finasta“ finansų analitikė Karolina Kriščiukaitytė.
Tuo tarpu, fundamentalių veiksnių, susijusių su kotiruojamų bendrovių veikla, kurie pasikeistų ir kuriais būtų galima pateisinti kiekvieną skirtingų bendrovių akcijų kainų kritimą, anot finansų analitikų, nėra. Todėl, dabartinis kritimas, tai daugiau bendrų nuotaikų iš užsienio perėmimas.
„Manome, kad šiuo metu parduoti turimas akcijas ar investicinių fondų vienetus būtų neracionalu, kadangi didžiosios dalies mūsų regiono įmonių akcijos yra nepakankamai įvertintos (t.y. pigesnės nei reali jų vertė), o iš rinkų dingus emociniam faktoriui nėra garantijos, kad investuotojai sugebės atpirkti parduotas akcijas pigiau. Net ir vyraujant didelėms kritimo tendencijoms kaip dabar, nereikia skubėti parduoti visų akcijų, kadangi stipriai nukritę jų kursai signalizuoja apie numatomą biržos kilimą. Tad laimės tie, kurie šiuo nervingu laikotarpiu nepasiduos emocijoms ir užims laukimo poziciją. Prognozuojama, kad neramumai pasaulio biržose dar turėtų išsilaikyti visą pirmą 2008 metų pusmetį“, - komentuoja K. Kriščiukaitytė.
Be to, analitikai rekomenduoja pasimokyti ir iš istorijos: 1994 metais per pačią biržų griūtį, akcijų ir investicinių fondų vienetų savininkai pasidavę panikai prarado du trečdalius savo investuotų lėšų. Tačiau tie, kurie nepuolė visko išpardavinėti, liko laimėtojais, - nuo to laikotarpio iki dabar, jų investicijos padidėjo 8 kartus netgi įskaitant visus tuo laikotarpiu buvusius biržų nuopuolius. „Kaip pastebi patyrę analitikai, paprastai smulkiųjų investuotojų bėgimas iš biržos signalizuoja apie kritimo tendencijų pabaigą. Taigi, šiandieniniams nepatyrusiems investuotojams, kurie jau plaukia investavimo jūroje, siūlome išgerti tabletę nuo supimo laive ir ramiai tęsti numatytą kelionę“, - sako K. Kriščiukaitytė.
