versija spausdinimui
(5)
Šiuos metus doleris užbaigs užfiksuodamas nuosmukį, prognozuoja charizmatiškas DoubleLine Total Return Bond obligacijų fondo valdytojas Jeffrey Gundlach, kuris valdo net 55 mlrd. dolerių vertės aktyvus.
Jis tuo pačiu prisipažino, kad sausį pirmą kart per pastaruosius penkerius metus pirko ne dolerį, o kitas valiutas.
Jo nuomone, labai tikėtina, kad euras sustiprės dolerio atžvilgiu, nes tikimybė, jog Amerikos Federalinis Rezervų bankas kovo mėnesį dar labiau padidins savo bazinę palūkanų normą, yra faktiškai lygi nuliui. Na o bendrai, šiuo metu egzistuoja tik penkiasdešimties procentų tikimybė, kad jis tai padarys iki šių metų pabaigos.
Net jei Amerikos Centrinis bankas vis dėl to nuspręs padidinti palūkanų normą, tai lūkesčiai, kad doleris stiprės, būtų klaida, klaida ir dar kartą klaida, pabrėžė Jeffrey Gundlach.
„Šiais metais doleris atpigs. Fed padidino palūkanų normą gruodį, ir kas gi atsitiko? - doleris pajudėjo žemyn“ - atkreipė dėmesį minimas specialistas.
Tuo tarpu pastaruoju metu rinkos dalyviai sumažino savo pozicijas susijusias su tolesniu dolerio stiprėjimu iki žemiausio lygio nuo pat praėjusių metų lapkričio mėnesio. Tačiau vis dėl to netrūksta tų, kurie mano, kad Amerikos valiuta, kuriai praėjusieji metai buvo geriausi nuo pat 1973 metų, t.y. dolerio indekso vertė pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu pakilo net beveik dvylika procentų, ir toliau brangs. Tokios nuomonės laikosi tiek Deutsche Bank, tiek Bank of America bei BNP Paribas ir kitų finansinių institucijų specialistai.
Bet tuo pačiu daugėja ir tų, kurie mano, kad dolerio laukia korekcija. Principal Global Investors vyriausio ekonomisto Bob Baur nuomone, investuotojai šiuo metu kaip tik stebi kaip doleris euro ir jenos atžvilgiu formuoja viršūnes, na o Amerikos Federalinis Rezervų bankas, anot jo, šiais metais tik ne daugiau kaip du kartus padidins savo bazinę palūkanų normą.
„Dolerio stiprėjimas - tai procesas, kuris pats sėja savo susinaikinimo sėklą. Kursas negali kilti iki dangaus, nes tuomet ekonomika labai sulėtėtų, o doleris turėtų susilpnėti. Todėl valiutų kursai labiau priklauso nuo augimo tempų skirtumų, o ne nuo palūkanų normų lygio“ - reziumavo Bob Baur.
Jis tuo pačiu prisipažino, kad sausį pirmą kart per pastaruosius penkerius metus pirko ne dolerį, o kitas valiutas.
Jo nuomone, labai tikėtina, kad euras sustiprės dolerio atžvilgiu, nes tikimybė, jog Amerikos Federalinis Rezervų bankas kovo mėnesį dar labiau padidins savo bazinę palūkanų normą, yra faktiškai lygi nuliui. Na o bendrai, šiuo metu egzistuoja tik penkiasdešimties procentų tikimybė, kad jis tai padarys iki šių metų pabaigos.
Net jei Amerikos Centrinis bankas vis dėl to nuspręs padidinti palūkanų normą, tai lūkesčiai, kad doleris stiprės, būtų klaida, klaida ir dar kartą klaida, pabrėžė Jeffrey Gundlach.
„Šiais metais doleris atpigs. Fed padidino palūkanų normą gruodį, ir kas gi atsitiko? - doleris pajudėjo žemyn“ - atkreipė dėmesį minimas specialistas.
Tuo tarpu pastaruoju metu rinkos dalyviai sumažino savo pozicijas susijusias su tolesniu dolerio stiprėjimu iki žemiausio lygio nuo pat praėjusių metų lapkričio mėnesio. Tačiau vis dėl to netrūksta tų, kurie mano, kad Amerikos valiuta, kuriai praėjusieji metai buvo geriausi nuo pat 1973 metų, t.y. dolerio indekso vertė pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu pakilo net beveik dvylika procentų, ir toliau brangs. Tokios nuomonės laikosi tiek Deutsche Bank, tiek Bank of America bei BNP Paribas ir kitų finansinių institucijų specialistai.
Bet tuo pačiu daugėja ir tų, kurie mano, kad dolerio laukia korekcija. Principal Global Investors vyriausio ekonomisto Bob Baur nuomone, investuotojai šiuo metu kaip tik stebi kaip doleris euro ir jenos atžvilgiu formuoja viršūnes, na o Amerikos Federalinis Rezervų bankas, anot jo, šiais metais tik ne daugiau kaip du kartus padidins savo bazinę palūkanų normą.
„Dolerio stiprėjimas - tai procesas, kuris pats sėja savo susinaikinimo sėklą. Kursas negali kilti iki dangaus, nes tuomet ekonomika labai sulėtėtų, o doleris turėtų susilpnėti. Todėl valiutų kursai labiau priklauso nuo augimo tempų skirtumų, o ne nuo palūkanų normų lygio“ - reziumavo Bob Baur.
