versija spausdinimui
(2)
Bazinę palūkanų normą galima suvokti kaip mažiausią pinigų kainą konkrečiu momentu. Centrinis bankas reguliuoja pinigų kiekį – pasiūlą rinkoje. Nusprendus pakelti arba sumažinti bazinę palūkanų normą, centriniai bankai atitinkamai sumažina arba padidina pinigų kiekį. Paprastai tai realizuojama superkant ar parduodant vyriausybės obligacijas. Komercinių bankų turtą sudaro jų suteiktos paskolos fiziniams ir juridiniams asmenims, turimos grynųjų pinigų atsargos ir vertybiniai popieriai, kurių nemaža dalis yra obligacijos. Todėl, pavyzdžiui, centriniam bankui įsigyjant dalį komercinių bankų turimų obligacijų didėja komercinių bankų turimų pinigų kiekis. Tokiu būdu centriniai bankai reguliuoja komerciniams bankams prieinamą pinigų kiekį. Pastarasis rinkoje lemia jų kainą – bazinę palūkanų normą. „Bazinė palūkanų norma yra patogi tuo, kad ji apibendrina pinigų politiką. Jeigu sakome, kad mažiname bazinę palūkanų normą, iš esmės teigiame, jog didiname pinigų kiekį rinkai. Į rinką išleidžiama daugiau pinigų. Jie pinga, o tai teoriškai turėtų paskatinti investicijas ir vartojimą. Tačiau taip gali ir nenutikti“, – teigia G. Miliauskas. Pasak pašnekovo, jeigu rinkoje įtempta situacija, bankai nepasitiki vienas kitu, ekonomikos sąstingis gali tęstis, nepaisant to, jog pinigų rinkoje yra daugiau ir jie kainuoja pigiau.
Lietuva nėra savarankiška
Centriniai valstybių bankai atlieka aktyvią pinigų valdymo politiką, kontroliuodami pinigų kiekį vidaus rinkoje. Reikšmingiausi, į kuriuos paprastai krypsta viso pasaulio investuotojų akys: JAV Federalinis rezervų bankas (FED), Europos centrinis bankas (ECB), taip pat Japonijos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos bankai.
Lietuvoje taip pat veikia centrinis, Lietuvos bankas, tačiau aktyvios pinigų politikos jis nevykdo. Taip yra todėl, kad litas nuo 2002 m. vasario 2 dienos yra susietas su euru (nuo 1994 m. iki 2002 m. buvo susietas su JAV doleriu). „Todėl negalime vykdyti aktyvios pinigų politikos, nustatyti bazinės palūkanų normos ir reguliuoti pinigų kiekio šalies ekonomikoje. Ilguoju laikotarpiu esame priklausomi nuo Europos centrinio banko politikos“, – teigia G. Miliauskas. Trumpuoju laikotarpiu, pasak pašnekovo, Lietuvos komercinių bankų tarpbankinės VILIBOR palūkanų normos (jų pagrindu nustatomos paskolų litais palūkanų normos, pridedant komercinių bankų maržą) nukrypsta nuo EURIBOR, kuri turi įtakos Europos centrinio banko nustatomoms bazinėms palūkanų normoms. Tai priklauso nuo Lietuvos ekonominės situacijos bei šalies, valiutos rizikos: kitų šalių komerciniai bankai, motininiai Skandinavijos šalių bankai ir kitos finansinės institucijos linkę skolinti tik už didesnes palūkanų normas (arba visai susilaiko nuo kreditavimo) augant rizikos laipsniui. „Kitų šalių komerciniai bankai nebenori mums skolinti daug pinigų palankiomis sąlygomis. Galbūt tai iš dalies lemia gandai dėl mūsų valiutos devalvavimo. Todėl Lietuvos komerciniai bankai vieni kitiems skolina didesnėmis (nei paprastai) tarpbankinėmis palūkanomis litais, nes patys priversti pritraukti kuo daugiau lėšų – gyventojams turi mokėti didesnes palūkanas už indėlius.“
Lietuvoje nebeveikia
Pašnekovo teigimu, esame viena iš Pabaltijo šalių, kurios šiuo metu turi ekonominių problemų, ekonomikos augimo tempas gerokai sulėtėjęs. Tai, kad mūsų šalies rizika išaugusi, lemia ir bendra situacija pasaulio ekonomikoje. Dėl išaugusios šalies rizikos nėra ir tvirto ryšio tarp Europos centrinio banko bazinės palūkanų normos ir mūsų šalyje egzistuojančių VILIBOR tarpbankinių palūkanų normų. Lietuvoje tarpbankinės palūkanų normos litais vis didėja, kai tuo tarpu EIRIBOR mažėja, o pasaulio šalių centriniai bankai, tokie kaip FED, ECB ar Anglijos bankas, mažina bazines palūkanų normas.
„Tačiau iki šių metų buvo labai glaudus ryšys tarp Europos centrinio banko nustatomos bazinės palūkanų normos ir Lietuvos tarpbankinių VILIBOR palūkanų normų“, – pabrėžia G. Miliauskas. Jis taip pat pažymi, jog ilguoju laikotarpiu tarpbankinių palūkanų normų litais ir eurais ryšys išliks glaudus.
Pinigų kaina bankams
Bazinės palūkanų normos turi įtakos tarpbankinėms palūkanų normoms, kurių trukmė yra nuo vienos nakties iki šešių mėnesių ar metų. Bazinė palūkanų norma, kaip buvo minėta, yra nustatoma centrinio banko reguliuojant pinigų kiekį rinkoje. Anot G. Miliausko, pinigų kiekis rinkoje lemia komercinių bankų turimų laisvų lėšų kiekį ir kartu jų norą suteikti vienos nakties paskolas kitiems komerciniams bankams per centriniame banke laikomus privalomus rezervus. Palūkanų norma, už kurią komerciniai bankai sutinka vienas kitam paskolinti lėšų, paprastai, vienai nakčiai, ir yra vadinama bazine palūkanų norma. Centrinis bankas keisdamas pinigų kiekį rinkoje veikia bazinę palūkanų normą, t. y. kainą, už kurią komerciniai bankai sutinka vienas kitam paskolinti lėšų trumpam laikotarpiui. Tarpbankinės palūkanų normos kilimas arba kritimas, paprastai atspindintis bazinės palūkanų normos pokyčių kryptį, tiesiogiai paliečia visus, kurie turi skolintų lėšų – būsto, vartojamųjų kreditų, verslo paskolų.
Šiuo metu pagrindiniai pasaulio šalių bankai mažina bazines palūkanų normas, siekdami paskatinti ekonomikų augimą. Vienos šalies centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą, o kitiems centriniams pasaulio bankams nekeičiant pinigų politikos, pastarųjų šalių valiutos keitimo kursai kyla pirmos šalies nacionalinės valiutos atžvilgiu.
Įtaka biržoms
Pasak G. Miliausko, yra glaudus ryšys tarp bazinių palūkanų normų ir vertybinių popierių kainų biržose: jeigu visi kiti veiksniai nesikeičia, keliant bazinę palūkanų normą akcijų kainos turi tendenciją mažėti ir priešingai.
Tačiau nuotaikos biržoje priklauso nuo investuotojų lūkesčių. Šiandien didelė dalis investuotojų elgiasi neracionaliai. JAV federalinis rezervų bankas (FED) ir toliau agresyviai mažina bazines palūkanų normas. Vadinasi, ekonominė situacija JAV nėra gera. Investuotojų pesimizmas auga ir tai lemia, kad akcijų indeksai krenta. Atitinkamai reaguoja naftos, kitų žaliavų kainos. Kritimo tendencija būdinga visai pasaulio ekonomikai. „Bazinės palūkanų normos mažinimas gali daryti poveikį ekonomikai priklausomai nuo konteksto. Negalima sakyti, kad vien tiktai sumažinus bazinę palūkanų normą suaktyvės investicijos ir ekonomika savaime atsigaus“, – mano Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyriausiasis ekonomistas.
JAV nebėra kur mažinti
Galima teigti, jog bazinė palūkanų norma yra tarsi impulsas kitiems ekonomikos veiksniams. „Manoma, kad JAV centrinio banko vadovas šiuo metu yra įtakingesnis asmuo negu Amerikos prezidentas. Taip yra todėl, kad centriniame banke nustatomos bazinės palūkanų normos, kurios gali nulemti ekonomikos virsmą“, – teigia G. Miliauskas.
Šiuo metu JAV centrinis bankas nustatė bazines palūkanų normas iki 0,25 procentinių punktų. „Iš tiesų palūkanų normos jau pasiekė nulį ir šiuo metu JAV centrinis bankas, galima sakyti, išeikvojo tradicinį priemonių arsenalą. Juo labiau įvertinus faktą, kad infliacija JAV yra artima trims procentams, šiuo metu JAV reali palūkanų norma yra neigiama, o tai iš esmės nenormali situacija“, – mano G. Miliauskas.
Europa konservatyvesnė
Nekokia ir euro zonos ekonominė situacija: vartojimas mažėja, nedarbo lygis auga. Pasak G. Miliausko, labai tikėtina, kad euro zonos ekonomika ir toliau lėtės, todėl Europos centrinis bankas toliau mažins bazines palūkanų normas, kurios šiuo metu yra 2,5 procento.
Europos centrinio banko pagrindinis tikslas – užtikrinti kainų stabilumą, kuris šio banko suprantamas kaip infliacija, artima 2 procentams. O dar visai neseniai infliacija euro zonoje buvo pasiekusi 4 procentų ribą. „Todėl natūralu, kad Europos centrinis bankas stengėsi siekti savo tikslo – stabdyti infliaciją. Todėl dar visai neseniai buvo ryžtasi pakelti bazinę palūkanų normą nuo 4 iki 4,25 procento“, – banko sprendimus aiškina G. Miliauskas.
Anot ekonomisto, pasaulyje laikomasi požiūrio, jog prarasti infliacijos kontrolę yra didelė prabanga, nes vėliau bus labai sunku ją susigrąžinti. Jeigu pradeda augti nedarbo lygis, mažmeninės prekybos rezultatai prastėja, apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys nebeauga, tai tikėtina, kad centrinis bankas bus linkęs mažinti bazines palūkanų normas. Sumažinęs šią normą, centrinis bankas stebi, kaip elgiasi kainos, kiek ir kur yra investuojama.
Lietuvoje, G. Miliausko teigimu, EURI-BOR atspindi Europos centrinio banko nustatomos bazinės palūkanų normos tendencijas. Šiuo metu 6 mėn. EURIBOR siekia 3,2 procento (gruodžio 18 d.), o 6 mėn. VILI-BOR (jo reikšmė) išlieka ypač aukštas – apie 9,5 procento.
Kuria krizes
G. Miliauskas mano, jog šiandieninė ekonominė krizė „užsisuko“ 2001 m., kai JAV centrinis bankas, gelbėdamas nuo tuo metu siautėjusios krizės, buvo sumažinęs bazinę palūkanų normą iki 1 procento. Pigūs pinigai paskatino skolinimąsi ir nekilnojamojo turto sektoriaus plėtojimąsi, o vėliau lėmė spartų šio sektoriaus kainų augimą, spekuliacines investicijas. Centrinis bankas vėliau palaipsniui kėlė palūkanas, nes ekonomika augo labai sparčiai, tačiau galų gale tai baigėsi tuo, jog proceso suvaldyti vis tik nepasisekė. „Čia ir yra problema, dėl kurios kritikuojama aktyvi vyriausybių bei bankų politika, nes, spręsdami vieną problemą, mes sumažiname bazines palūkanų normas, įsukame mechanizmą, kuris gali privesti prie kito nuosmukio. Pavojus išlieka, todėl reikia elgtis atsargiai, stebėti rinkos situaciją ir kuo greičiau grąžinti palūkanas į normalų lygį, siekiantį 2,5–3 procentus“, – teigia G. Miliauskas.
Investuoti, kai kyla
Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyr. ekonomisto manymu, keliamos bazinės palūkanos nėra aiškus signalas, jog ekonomika pradėjo augti sparčiau, tačiau jeigu centrinis bankas jau ryžtasi kelti bazinę palūkanų normą, matyt, jis pastebi tam tikrus procesus. Vadinasi ekonomika po truputį atsigauna ir po truputėlį gali augti kainos. Kad procesas pernelyg neįsibėgėtų, centrinis bankas pradeda kelti bazines palūkanų normas. „Todėl galima teigti, jog kylant bazinei palūkanų normai ekonomika ima augti, todėl atitinkamai įmonių veiklos situacija gerėja ir akcijų kainos linkusios augti. Tokiu atveju investuoti verta ir galima iš to uždirbti“, – mano G. Miliauskas.
Stebėti regiono rodiklį
Gretimų šalių bazinė palūkanų norma leidžia stebėti bendrąją tų šalių ekonominę situaciją. „Iš esmės tai, kad Jungtinėje Karalystėje bazinė palūkanų norma yra mažesnė negu euro zonoje, dar nereiškia, jog investuoti pastarojoje apsimoka labiau. Gali būti, kad Jungtinė Karalystė greičiau pajuto pasaulinės krizės poveikį, užtai jos ekonomika leidžiasi greičiau nei euro zonos. Pastarosios bazinė palūkanų norma yra aukštesnė, nes centrinis bankas ją gali palaikyti, nemato būtinybės dar labiau sumažinti. Neverta visko sieti vien tik su bazine palūkanų norma“, – galimas grėsmes vardija G. Miliauskas. „Svaro kursas šiuo metu smarkiai nukrito, todėl iš ilgalaikės perspektyvos galbūt visai apsimoka investuoti Jungtinės Karalystės rinkoje, nes kainos šioje šalyje iš esmės nesikeičia, o svaras pinga“, – mano G. Miliauskas.
Nėra visraktis
Bet kuriuo atveju bazinė palūkanų norma yra pinigų politiką atspindintis rodiklis. Jis parodo, kaip ekonomikoje keičiasi pinigų kiekis ir kokių tikslų centrinis bankas siekia konkrečiu momentu. „Tačiau vien tik bazinės palūkanų normos nepadės universaliai pažvelgti į tendencijas ekonomikoje“, – apibendrina G. Miliauskas.
Neringa Radžiuvienė
Žurnalas „Investuok“
