versija spausdinimui
(4)
Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir šalies Iždo departamentas turėjo leisti, kad bankrutuotų dar bent dešimt Amerikos bankų, o ne tik Lehman Brothers, tokiu būdu finansų sistema pati išsivalytų savaime, pareiškė legendinis investuotojas Jim Rogers.
„Dideli kiekiai pinigų įlietų į sistemą tikrai neišsprendė esminių fundamentinių problemų susijusių su skolomis, kurios galėjo išsispręsti, jei tik probleminėms institucijoms būtų leista bankrutuoti. Tuo tarpu finansų sistemos reguliatoriai turėtų sėdėti kalėjime, dėl to kad leido įsigalėti „draugiškam” kapitalizmui Amerikoje” – atviravo jis.
„Kai bankrutavo Lehman Brothers, aš pagalvojau, - ačiū Dievui, jie pagaliau leido kažkam bankrutuoti. Tačiau buvęs Amerikos Iždo departamento vadovas Henry Paulson turėjo leisti, kad bankrutuotų dar mažiausiai dešimt Amerikos bankų” – mano niekada žodžio kišenėje neieškantis Jim Rogers.
„Tačiau jie tam neleido įvykti. Visi valdžios atstovai ir biurokratai buvo labai patenkinti faktu, kad bankrutavo Lehman Brothers bankas, nes tai leido jiems imtis pagalbos kitiems bankams veiksmų” – tęsė jis.
Legendinis investuotojas Jim Rogers mano, kad leidus bankrutuoti „sergantiems” bankams, esantys „geri” bankai greičiau atsigautų ir taptų „sveikesni”, tačiau dabar Amerikos valdžia rizikuoja sukurti Japonijos tipo „zombių” bankus ilgam laikotarpiui.
„Tai ką mes darome šiuo metu, tai atimame turtą iš kompetentingų žmonių ir atiduodame jį nekompetentingiems žmonėms, ir sakome jiems, kad jie dabar gali varžytis su kompetentingais žmonėmis tam panaudodami jų pinigus” – pasipiktinimo ir ironijos neslėpė žinomas investuotojas.
Maždaug prieš dešimt metų nuo bankrotų buvo išgelbėti kai kurie ilgo valdymo alternatyvūs hedge fondai, tokiu būdu buvo apsisaugota nuo galėjusios kilti grandininės bankrotų reakcijos finansų sektoriuje. Tačiau jiems turėjo būti leista bankrutuoti , mano Jim Rogers, nes tai neigiamai paveikė visą finansų sistemą. Bankai turėdami omenyje šį faktą, kad iškilus bėdoms, jiems taip pat būtų pagelbėta ir neleista bankrutuoti, ėmė drąsiai veikti rinkoje ir prisiėmė per didelę riziką siekdami kuo daugiau ir kuo labiau bei greičiau uždirbti. Jie per daug prasiskolino ir spekuliavo.
„Esminė paskutinių 10-15 metų problema yra tame, kad rinkų reguliatoriai tiesiog neleisdavo žmonėms ir kompanijoms bankrutuoti. Jeigu jie būtų leidę žmonėms ir kompanijoms bankrutuoti, mes šią problemą jau būtume išsprendę senai. Aš nežinau, kodėl daugelis finansų rinkų reguliatorių vis dar nesėdi kalėjime” – nustebęs pareiškė legendinis investuotojas Jim Rogers.
„Kai žmonės ir kompanijos ar bankai bankrutuoja, jų vietą užima kiti, arba atsiranda kitų naujų bankų. Per savo gyvenimą aš esu susidūręs su 20-30 bankų bankrotų Volstrite, tačiau dėl to gi viso pasaulio neištiko totalus ir galutinis krachas” – konstatuoja Jim Rogers.
„Dideli kiekiai pinigų įlietų į sistemą tikrai neišsprendė esminių fundamentinių problemų susijusių su skolomis, kurios galėjo išsispręsti, jei tik probleminėms institucijoms būtų leista bankrutuoti. Tuo tarpu finansų sistemos reguliatoriai turėtų sėdėti kalėjime, dėl to kad leido įsigalėti „draugiškam” kapitalizmui Amerikoje” – atviravo jis.
„Kai bankrutavo Lehman Brothers, aš pagalvojau, - ačiū Dievui, jie pagaliau leido kažkam bankrutuoti. Tačiau buvęs Amerikos Iždo departamento vadovas Henry Paulson turėjo leisti, kad bankrutuotų dar mažiausiai dešimt Amerikos bankų” – mano niekada žodžio kišenėje neieškantis Jim Rogers.
„Tačiau jie tam neleido įvykti. Visi valdžios atstovai ir biurokratai buvo labai patenkinti faktu, kad bankrutavo Lehman Brothers bankas, nes tai leido jiems imtis pagalbos kitiems bankams veiksmų” – tęsė jis.
Legendinis investuotojas Jim Rogers mano, kad leidus bankrutuoti „sergantiems” bankams, esantys „geri” bankai greičiau atsigautų ir taptų „sveikesni”, tačiau dabar Amerikos valdžia rizikuoja sukurti Japonijos tipo „zombių” bankus ilgam laikotarpiui.
„Tai ką mes darome šiuo metu, tai atimame turtą iš kompetentingų žmonių ir atiduodame jį nekompetentingiems žmonėms, ir sakome jiems, kad jie dabar gali varžytis su kompetentingais žmonėmis tam panaudodami jų pinigus” – pasipiktinimo ir ironijos neslėpė žinomas investuotojas.
Maždaug prieš dešimt metų nuo bankrotų buvo išgelbėti kai kurie ilgo valdymo alternatyvūs hedge fondai, tokiu būdu buvo apsisaugota nuo galėjusios kilti grandininės bankrotų reakcijos finansų sektoriuje. Tačiau jiems turėjo būti leista bankrutuoti , mano Jim Rogers, nes tai neigiamai paveikė visą finansų sistemą. Bankai turėdami omenyje šį faktą, kad iškilus bėdoms, jiems taip pat būtų pagelbėta ir neleista bankrutuoti, ėmė drąsiai veikti rinkoje ir prisiėmė per didelę riziką siekdami kuo daugiau ir kuo labiau bei greičiau uždirbti. Jie per daug prasiskolino ir spekuliavo.
„Esminė paskutinių 10-15 metų problema yra tame, kad rinkų reguliatoriai tiesiog neleisdavo žmonėms ir kompanijoms bankrutuoti. Jeigu jie būtų leidę žmonėms ir kompanijoms bankrutuoti, mes šią problemą jau būtume išsprendę senai. Aš nežinau, kodėl daugelis finansų rinkų reguliatorių vis dar nesėdi kalėjime” – nustebęs pareiškė legendinis investuotojas Jim Rogers.
„Kai žmonės ir kompanijos ar bankai bankrutuoja, jų vietą užima kiti, arba atsiranda kitų naujų bankų. Per savo gyvenimą aš esu susidūręs su 20-30 bankų bankrotų Volstrite, tačiau dėl to gi viso pasaulio neištiko totalus ir galutinis krachas” – konstatuoja Jim Rogers.
