Geresni nei laukta JAV bankų pelnai nesulaukė teigiamos akcijų rinkos reakcijos

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: Finasta Data: 2009-10-16 10:45 Komentarai: (0)
Ketvirtadienį paskelbti didžiųjų bankų veiklos rezultatai paskatino Niujorko biržų investuotojus parduoti akcijų. Tik dėl naftos kainų šuolio brangusios energetikos sektoriaus akcijos sesijos pabaigoje išjudino rinką ir taip padėjo atkovoti prarastas Volstryto indeksų pozicijas.

Po gerų „J.P. Morgan" naujienų kitas JAV bankas „Goldman Sachs" (GS) taip pat paskelbė geresnius, nei prognozuota, viso šiemet jos sieks 16,7 mlrd. JAV dolerių. Ši aplinkybė piktina visuomenę ir vyriausybės pareigūnus ir pastaruoju metu kelia vis daugiau diskusijų dėl GS verslo modelio, kuris remiasi didelės finansinės ir moralinės rizikos prisiėmimu, patvarumo po to, kai bus sugriežtinta finansų sektoriaus priežiūra. GS akcijos pigo 2 proc., o iš viso šiemet pabrango jau 131 proc.

Kito banko „Citigroup" pelnas siekė vos 101 mln. JAV dolerių, bet įvertinus su vyriausybės parama susijusias išlaidas nuostoliai, tenkantys vienai akcijai, siekė 0,27 JAV dolerio, palyginti su 0,38 JAV dolerio prognozuotu nuostoliu ir 0,6 JAV dolerio nuostoliu pernai atitinkamu metu. Prie „Citigroup" nuostolingos veiklos taip pat prisidėjo turto nurašymai dėl išduotų probleminių paskolų ir vykdomo finansų grupės restruktūrizavimo išlaidos. „Citigroup" akcijos pigo 5 proc.

Po prekybos technologijų sektoriaus bendrovė „Google" paskelbė geresnius, nei laukta, trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus. Bendrovė per šį laikotarpį uždirbo 1,88 mlrd. JAV dolerių, o pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 5,89 JAV dolerio. Analitikai prognozavo, kad jis sieks 5,42 JAV dolerio. Džiugina tai, kad „Google" įplaukos per metus padidėjo 7 proc. Per prekybą po sesijos jos akcijos pabrango 2,3 proc. Bendrovės vadovai mano, kad blogiausi internetinės reklamos paklausos laikai jau praėjo, o ateityje laukia tolesnis plėtros etapas.

Taip pat po prekybos buvo paskelbti ir kitos technologijų įmonės - IBM veiklos rezultatai. Bendrovės uždirbtas pelnas pranoko prognozes, bet pajamos neatitiko lūkesčių. Per tris pastaruosius mėnesius IBM uždirbo 3,2 mlrd. JAV dolerių, arba 2,4 JAV dolerio pelno, tenkančio vienai akcijai, nors buvo tikimasi, kad jis sieks 2,38 JAV dolerio. Pernai atitinkamu metu IBM pelnas siekė 2,8 mlrd. JAV dolerių, arba 2,04 JAV dolerio. Technologijų įmonės pajamos per metus smuko 7 proc. Tikimasi, kad iš viso šiemet IBM pavyks uždirbti 9,85 JAV dolerio pelno, tenkančio vienai akcijai, kai anksčiau prognozuota 9,7 JAV dolerio. Nors naujienos buvo pakankamai geros, IBM akcijos pigo 0,3 proc.

Penktadienį laukiama didžiausio JAV banko „Bank of America" ir diversifikuotų verslų konglomerato „General Electric" pranešimų apie ketvirčio rezultatus. Tikriausiai jie turės daugiausia įtakos tolesnei akcijų rinkos krypčiai.

Vartotojų kainų indeksas rugsėjį pakilo 0,2 proc., kai rugpjūtį augo 0,4 proc., ir atitiko prognozes. Bazinė infliacija siekė 0,2 proc., rugpjūtį kainos kilo 0,1 proc. Buvo tikimasi, kad ji sieks 0,1 proc.

Naujai registruotų bedarbių praėjusią savaitę padaugėjo 514 tūkst., palyginti su 520 tūkst. prognoze ir 524 tūkst. palyginamuoju laikotarpiu. Iš viso registruotų bedarbių sumažėjo nuo 6 iki 5,992 mln. gyventojų.

Regioninis gamybos sektoriaus indeksas Philadelfia FED spalį smuko nuo 14,1 iki 11,5 punkto. Prognozuota, kad jis smuks iki 12 punktų. Kitas pramonės sektoriaus indeksas Empire State Manufacturing spalį padidėjo nuo 18,88 iki 34,57 punkto. Buvo tikimasi, kad jis smuks iki 17,25 punkto.

Vakarų Europa

Prekybą Vakarų Europos akcijomis vakar į priešingas puses tempė pavienių įmonių naujienos, tačiau galų gale indeksai baigė dieną teigiamai pakitę. į teigiamą pusę vakar indeksus lenkė D. Britanijos mažmenininkės „Stainsbury" akcijos. Jos brango 10 proc., kai Kataro turto fondas, kuriam priklauso 26 proc. įmonės akcijų, vėl išsakė ketinimą įsigyti didžiausią D. Britanijos mažmenininką. į priešingą pusę indeksus sukti vertė Suomijos technologijų bendrovė „Nokia", paskelbusi 449 mln. eurų grynąjį nuostolį per III ketv. „Nokia" akcijos kaina smuko 11 proc. ir nusitempė „Alcatel-Lucent", „Infineon" akcijų kainas.

Investuotojų nenudžiugino JAV paskelbti „Godman Sachs" ir „Citigoup" III ketv. rezultatai. O prekyba bankų akcijomis vakar vieningos stiprios krypties neįgavo.

Euro zonos vartotojų kainų indekso pokytis rugsėjo mėnesį atitiko anksčiau skelbtą prognozę. Per mėnesį kainos nepakito, o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,3 proc. Euro zonos infliacija mažėti pradėjo dar praėjusių metų rudenį, kai įsibėgėjus ekonomikos krizei iš paskos pasekė ir naftos kainos. Šiemet ir kitąmet euro zonos kainos turėtų išlikti žemos. Joms didėti pakankamai prielaidų nesudarys vis dar augantis nedarbas, dėl kurio negalės rimčiau atsigauti vidaus paklausa.

Azija

JAV bankams paskelbus rezultatus, didžiausią kapitalizaciją turtintis Japonijos bankas „Mitsubishi UFJ Financial Group" pigo 3,1 proc., o „Sumitomo Mitsui Financial Group" - 1,9 proc. Žiniasklaidoje pasirodžius naujienoms, kad šalies oro linijų įmonė „Japan Airlines" gali koreguoti strategiją ir atsisakyti planų parduoti dalį turto, jos akcijų kursas smuko 11 proc. Kita vertus, brangstant naftai, didžiausio Japonijos naftos išgavėjo „Inpex" kaina ūgtelėjo 1,4 proc. Rinkos indeksas Nikkei 225 pakilo 0,2 proc.

Vidurio ir Rytų Europa

Čekijos pramonės produkcijos kainos, laikomos išankstiniu infliacijos rodikliu, rugsėjį smuko rekordiniais 5,4 proc. Rinkos dalyviai tikisi, kad tai gali paskatinti Centrinį banką kitą mėnesį sumažinti bazinę palūkanų normą. Rugsėjis buvo dešimtas mėnuo iš eilės, kai gamintojų kainos smuko. Čekijos biržos indeksas PX smuko 1,59 proc., pigo visų jį sudarančių sektorių akcijos - nuo vartotojų prekių (-0,14 proc.) iki komunalinių paslaugų (-3,28 proc.).

„Fitch" reitingų agentūra vakar patvirtino Ukrainai suteiktą „B" reitingą ir neigiamą jo perspektyvą. Agentūra taip pat patvirtino šalies trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta kredito reitingą ir didžiausią galimą šalies reitingą „B". „Fitch" atkreipė dėmesį, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) šiai šaliai teikiama pagalba gali nutrūkti, o tai pakirstų pasitikėjimą valiuta ir bankine sistema. Jei taip įvyktų, agentūra galėtų sumažinti suteiktus reitingus. Ukrainos biržos indeksas PFTS augo 0,41 proc., daugiausia dėl brangusių pagrindinių žaliavų (+2,69 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,93 proc.) sektoriuose veikiančių įmonių akcijų. Šis brangimas atsvėrė pigusias finansų (-3,69 proc.), naftos ir dujų (-2,3 proc.) bei pramonės (-1,58 proc.) sektorių akcijas.

„Bendrovė „Avtovaz" de facto bankrutuoja", „jos neįmanoma išgelbėti masiškai neatleidus darbuotojų", „restruktūrizuoti bendrovės skolų dabartinėmis rinkos sąlygomis neįmanoma", „bendrovei skirti valstybinę finansinę paramą beprasmiška" -tokios išvados dėstomos Rusijos pramonės ir prekybos ministro pavaduotojo, kuriam buvo pavesta išanalizuoti „Avtovaz" situaciją, laiške vyriausybei. Manoma, kad reikėtų atleisti 50 tūkst. įmonės darbuotojų. Tikėtina, kad mažėjant automobilių pardavimams bendrovės skola kredito institucijoms ir tiekėjams iki metų pabaigos gali išaugti iki 86 mlrd. rublių (2,9 mlrd. JAV dolerių).
Pagal rinkos kapitalizaciją antras pasaulyje po amerikiečių „Wal-Mart Stores" mažmenininkas „Carrefour" išeina iš Rusijos rinkos. Bendrovės pranešime teigiama, kad pagrindinė priežastis -nepakankamos trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos augti organiškai ir per įsigijimus. „Carrefour" į Rusijos rinką atėjo tik 2008 metais, o į parduotuvę Maskvoje investavo 8 mln. eurų.

Žaliavos

Vakar „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje šoktelėjo beveik 3 JAV doleriais ir priartėjo prie 78 JAV dolerių už barelį. Kaina pakilo po pietų, JAV energetikos administracijai paskelbus praėjusios savaitės naftos ir jos produktų atsargų pokyčių ataskaitą, kurią rinkos dalyviai sutiko su dideliu džiugesiu. Daugiausia dėmesio visi kreipė į labai stipriai per savaitę sumažėjusias šalies benzino atsargas - jos krito 5,2 mln. barelių, nors buvo tikimasi penkis kartus mažesnio smukimo. Visgi būtina pastebėti, kad tokį atsargų kritimą lėmė ne benzino suvartojimo augimas, o naftos perdirbimo bendrovės, kurios praėjusią savaitę gerokai sumažino veiklos apimtis ir pagamino mažiau naftos produktų. Veiklos apimtys mažėjo tiek dėl sezoniškumo, tiek dėl mažų naftos perdirbimo maržų, kurios neleidžia uždirbti norimo pelno. Įdomu, kad žaliavinės naftos atsargos išaugo vos 0,4 mln. barelių. Nesusidaryti žaliavinės naftos atsargoms leido dar kartą smukęs naftos importas į JAV, o tai rodo, kad vis mažiau žaliavos įvežama į šią šalį ir tai neturėtų būti laikoma geru ženklu. Vidurinio distiliavimo produktų, tokių kaip mazutas ir dyzelinas, atsargos praėjusią savaitę sumažėjo 1,1 mln. barelių. Tad pastarosios ataskaitos nereikėtų vertinti vienareikšmiai ir dabartinis kainos išaugimas atrodo šiek tiek per staigus, paremtas vis dar didėjančiais lūkesčiais ir palankiomis finansų rinkos aplinkybėmis.

Aukso kaina vakar rinkose krito, nors nafta brango, o JAV doleris silpnėjo didžiųjų valiutų atžvilgiu. Panašu, kad taip lauktas atokvėpis prasidėjo, tačiau neaišku, kiek jis gali trukti. Investuotojai šiuo metalu pastarosiomis dienomis itin domėjosi, tačiau jis natūraliai negalėjo išlaikyti tokių tempų. Be to, prie kainos augimo prisidėjo daugiausia spekuliantai, kurie suinteresuoti pasiekę nemažą pelną permesti lėšas į kitas artimiausiu metu pelningesnes alternatyvas.

Vario kaina vakar Londono metalų biržoje išaugo daugiau nei 1 proc. Tokį kainos didėjimą daugiausia lėmė JAV dolerio silpnėjimas ir paskelbtas Niujorko Empire gamybos indeksas, rodantis stipresnę JAV pramonės būklę spalio mėn. Visgi įdomu, kad metalo atsargos Londono metalų biržos sandėliuose vis dar auga. Per dvi dienas jos ūgtelėjo 5,4 tūkst. iki 353,3 tūkst. tonų.
 
Dar nėra komentarų