versija spausdinimui
(0)
2010 metai, žvelgiant iš šalies gyventojo pozicijų, bus gerokai sudėtingesni nei 2009-ieji, prognozuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Pasak jų, gera žinia yra tai, kad daugelis gyventojų psichologiškai jau persiorientavo į taupymo režimą ir, žvelgdami į ateitį, nebepuoselėja nerealių iliuzijų.
„Augantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai bei socialinės išmokos bus svarbiausios problemos, su kuriomis 2010 metais susidurs Lietuvos gyventojai. Jei 2009 metais ekonomikos sunkmetis didesnį poveikį darė makroekonominiame lygmenyje ir atsiliepė verslui bei valstybės biudžetui, tai kitais metais šis neigiamas impulsas pasieks daugelį šalies gyventojų“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.
Instituto vadovė Lietuvoje pastebi, kad kitąmet beveik nebeliks socialinio sluoksnio, kuris būtų nepaveiktas finansiškai.
„Šiais metais atliktos apklausos, kiti tyrimai, taip pat statistikos duomenys rodo, kad lengviau sunkmečiu buvo tiems, kuriems lėšas vienokia ar kitokia forma skyrė valstybė – biudžetinių įmonių darbuotojams ar socialines išmokas gaunantiems asmenims. Pavyzdžiui, valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį vis dar buvo gerokai didesnis nei versle. Tačiau kitąmet atotrūkis tarp privataus ir valstybinio sektoriaus vidutinio mėnesio darbo užmokesčio mažės“, – sako O. Čičkauskaitė-Bložienė.
„Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos metu 43 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, jog per paskutiniuosius metus jų nuolatinės pajamos sumažėjo: 26 proc. apklaustųjų teigė, kad pajamos sumažėjo iki 20 proc., 17 proc. apklaustųjų pajamos mažėjo daugiau nei 20 proc. Nepakitusias pajamas išlaikė 45 proc. apklaustųjų, o pajamų padidėjimą per 12 mėn. įvardijo 6 proc. Lietuvos gyventojų.
Didžiausia problema, pasak Asmeninių finansų instituto specialistų, išliks nedarbas, kuris 2010-aisiais turėtų pasiekti piką ir išaugti iki 16 proc.
„Skaičiuojame, kad darbo kitąmet vienu metu gali neturėti apie 300 000 žmonių, tai reiškia, kad su nedarbu susidurtų kas penkta šeima“, – sako O. Čičkauskiatė-Bložienė.
„Esant tokiam nedarbo lygiui, žvelgiant iš šiandienos pozicijų, augs ilgalaikių bedarbių skaičius – ši tendencija yra pastebima jau ir šiemet. Tai reiškia, kad didės ir žmonių, negaunančių bedarbio išmokų, skaičius. Be to, Seimo priimti įstatymai numato maksimalios bedarbio pašalpos sumažinimą iki 650 litų. Dėl to daugelio darbo netekusių žmonių situacija gali dar pablogėti“, – sako O. Čičkauskaitė-Bložienė.
Pajamos mažės ir kitiems šalies gyventojams. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad vidutinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas 2010 metų pabaigoje bus 1485 litai – 75 litais mažiau nei 2009 metų pabaigoje. Priėmus laikinuosius įstatymus taip pat mažės pensijos, motinytės pašalpos, daugelis gyventojų nebegaus išmokų už mažamečius vaikus.
Tiesa, kaip skaičiuoja analitikai, bendras kainų lygis kitais metais neturėtų reikšmingai didėti.
„Nors nuo Naujųjų metų apie 10 centų brangs elektra, o tai atsilieps ir bendram kainų lygiui, 2010 metais šalyje numatoma 1 proc. infliacija, tad gyventojų išlaidos stipriai neaugs. Taigi svarbiausia žmonėms bus susitvarkyti su šeimų biudžetais, sumažėjus pajamoms“, – sako O. Čičkauskaitė-Bložienė.
Pasak Asmeninių finansų instituto specialistų, pastebimos gyventojų skolų kasdieninėms reikmėms augimo tendencijos.
„Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 2009 m. spalį skolų finansų institucijoms, draugams ir giminėms bei greitųjų kreditų bendrovėms turėjo 37,3 proc. Lietuvos gyventojų (palyginimui, 2009 m. gegužę skolų turintys sakė 33,7 proc. gyventojų). Sparčiausiai augo įsiskolinimas greitųjų kreditų bendrovėms – 2009 m. spalį skolų joms turėjo 5,7 proc. apklaustųjų (2009 m. gegužę – 4,2 proc.).
Pasak specialistų, kiekvieną mėnesį mokamos palūkanos finansų institucijoms 2010 m. turėtų sumažėti.
„Krintantis VILIBOR sumažino įmokų naštą tiems, kurių paskolų litais įmokos 2009 m. žymiai išaugo, tai skatina optimistinius lūkesčius artimiausiu metu laukiantiems palūkanų perskaičiavimo“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
Žvelgdami į 2010 metus „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto specialistai pataria gyventojams toliau atidžiai stebėti savo pajamas bei išlaidas ir skaičiuoti šeimos biudžetą ilgesniam laikotarpiui.
„Vaizdžiai tariant, 2009 m. absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų gavo asmeninių finansų valdymo įskaitą. Žmonės persiorientavo į taupymo režimą. Tačiau 2010 metais mūsų visų laukia dar griežtesnis patikrinimas – egzaminas“, – pastebi O. Čičkauskaitė-Bložienė.
Apklausos metu, 72 proc. šalies gyventojų teigė, jog jų vartojimas per pastaruosius metus sumažėjo. Padidėjusį vartojimą nurodė 3 proc. apklaustųjų, o 24 proc. gyventojų teigimu, jų vartojimas išliko nepakitęs.
„Šeimos biudžeto „gaisrų gesinimas“ trumpalaikėmis paskolomis ar vėluojant mokėti mokesčius tik perkelia problemas ateičiai ir jas gilina. Viena išeičių galėtų būti šeimos pajamų ir ypač išlaidų planavimas visiems metams. Tai padėtų išvengti sezoninių išlaidų svyravimų, įsivertinti ateinančių metų galimybes ir sumažintų būtinybę skolintis“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.
„Augantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai bei socialinės išmokos bus svarbiausios problemos, su kuriomis 2010 metais susidurs Lietuvos gyventojai. Jei 2009 metais ekonomikos sunkmetis didesnį poveikį darė makroekonominiame lygmenyje ir atsiliepė verslui bei valstybės biudžetui, tai kitais metais šis neigiamas impulsas pasieks daugelį šalies gyventojų“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.
Instituto vadovė Lietuvoje pastebi, kad kitąmet beveik nebeliks socialinio sluoksnio, kuris būtų nepaveiktas finansiškai.
„Šiais metais atliktos apklausos, kiti tyrimai, taip pat statistikos duomenys rodo, kad lengviau sunkmečiu buvo tiems, kuriems lėšas vienokia ar kitokia forma skyrė valstybė – biudžetinių įmonių darbuotojams ar socialines išmokas gaunantiems asmenims. Pavyzdžiui, valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį vis dar buvo gerokai didesnis nei versle. Tačiau kitąmet atotrūkis tarp privataus ir valstybinio sektoriaus vidutinio mėnesio darbo užmokesčio mažės“, – sako O. Čičkauskaitė-Bložienė.
„Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos metu 43 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, jog per paskutiniuosius metus jų nuolatinės pajamos sumažėjo: 26 proc. apklaustųjų teigė, kad pajamos sumažėjo iki 20 proc., 17 proc. apklaustųjų pajamos mažėjo daugiau nei 20 proc. Nepakitusias pajamas išlaikė 45 proc. apklaustųjų, o pajamų padidėjimą per 12 mėn. įvardijo 6 proc. Lietuvos gyventojų.
Didžiausia problema, pasak Asmeninių finansų instituto specialistų, išliks nedarbas, kuris 2010-aisiais turėtų pasiekti piką ir išaugti iki 16 proc.
„Skaičiuojame, kad darbo kitąmet vienu metu gali neturėti apie 300 000 žmonių, tai reiškia, kad su nedarbu susidurtų kas penkta šeima“, – sako O. Čičkauskiatė-Bložienė.
„Esant tokiam nedarbo lygiui, žvelgiant iš šiandienos pozicijų, augs ilgalaikių bedarbių skaičius – ši tendencija yra pastebima jau ir šiemet. Tai reiškia, kad didės ir žmonių, negaunančių bedarbio išmokų, skaičius. Be to, Seimo priimti įstatymai numato maksimalios bedarbio pašalpos sumažinimą iki 650 litų. Dėl to daugelio darbo netekusių žmonių situacija gali dar pablogėti“, – sako O. Čičkauskaitė-Bložienė.
Pajamos mažės ir kitiems šalies gyventojams. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad vidutinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas 2010 metų pabaigoje bus 1485 litai – 75 litais mažiau nei 2009 metų pabaigoje. Priėmus laikinuosius įstatymus taip pat mažės pensijos, motinytės pašalpos, daugelis gyventojų nebegaus išmokų už mažamečius vaikus.
Tiesa, kaip skaičiuoja analitikai, bendras kainų lygis kitais metais neturėtų reikšmingai didėti.
„Nors nuo Naujųjų metų apie 10 centų brangs elektra, o tai atsilieps ir bendram kainų lygiui, 2010 metais šalyje numatoma 1 proc. infliacija, tad gyventojų išlaidos stipriai neaugs. Taigi svarbiausia žmonėms bus susitvarkyti su šeimų biudžetais, sumažėjus pajamoms“, – sako O. Čičkauskaitė-Bložienė.
Pasak Asmeninių finansų instituto specialistų, pastebimos gyventojų skolų kasdieninėms reikmėms augimo tendencijos.
„Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 2009 m. spalį skolų finansų institucijoms, draugams ir giminėms bei greitųjų kreditų bendrovėms turėjo 37,3 proc. Lietuvos gyventojų (palyginimui, 2009 m. gegužę skolų turintys sakė 33,7 proc. gyventojų). Sparčiausiai augo įsiskolinimas greitųjų kreditų bendrovėms – 2009 m. spalį skolų joms turėjo 5,7 proc. apklaustųjų (2009 m. gegužę – 4,2 proc.).
Pasak specialistų, kiekvieną mėnesį mokamos palūkanos finansų institucijoms 2010 m. turėtų sumažėti.
„Krintantis VILIBOR sumažino įmokų naštą tiems, kurių paskolų litais įmokos 2009 m. žymiai išaugo, tai skatina optimistinius lūkesčius artimiausiu metu laukiantiems palūkanų perskaičiavimo“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
Žvelgdami į 2010 metus „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto specialistai pataria gyventojams toliau atidžiai stebėti savo pajamas bei išlaidas ir skaičiuoti šeimos biudžetą ilgesniam laikotarpiui.
„Vaizdžiai tariant, 2009 m. absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų gavo asmeninių finansų valdymo įskaitą. Žmonės persiorientavo į taupymo režimą. Tačiau 2010 metais mūsų visų laukia dar griežtesnis patikrinimas – egzaminas“, – pastebi O. Čičkauskaitė-Bložienė.
Apklausos metu, 72 proc. šalies gyventojų teigė, jog jų vartojimas per pastaruosius metus sumažėjo. Padidėjusį vartojimą nurodė 3 proc. apklaustųjų, o 24 proc. gyventojų teigimu, jų vartojimas išliko nepakitęs.
„Šeimos biudžeto „gaisrų gesinimas“ trumpalaikėmis paskolomis ar vėluojant mokėti mokesčius tik perkelia problemas ateičiai ir jas gilina. Viena išeičių galėtų būti šeimos pajamų ir ypač išlaidų planavimas visiems metams. Tai padėtų išvengti sezoninių išlaidų svyravimų, įsivertinti ateinančių metų galimybes ir sumažintų būtinybę skolintis“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Čičkauskaitė-Bložienė.
Parsisiųsti: 2010-aisias daugumos laukia asmeninių finansų egzaminas 
Bylos dydis: 1360KB, Siuntimų skaičius: 328
Bylos dydis: 1360KB, Siuntimų skaičius: 328