versija spausdinimui
(0)
Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Martin Feldstein prognozuoja, kad šiais metais Amerikos ekonomikos augimas gali silpnėti, nes mažėja ekonomikos stimuliavimo efektas susijęs su mokestinėmis lengvatomis perkant naujus automobilius ir namus.
„Šių ekonomikos stimuliavimo formų trūks šiais metais, ir tai gali sukelti nerimą vidutinėje perspektyvoje dėl šalies ekonomikos augimo tvirtumo“ – pareiškė jis.
Jam pritaria ir kitas gerai žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz, kuris mano, kad tvirto ir didelio Amerikos ekonomikos augimo dar teks palaukti.
„Labai bus sunku pasiekti tvirtą ir rimtą ekonomikos atsigavimą, kol vis dar išlieka sunki padėtis komercinio ir nekomercinio nekilnojamo turto rinkoje bei bankai ir toliau nenoriai teikia kreditus“ – pastebi ekonomistas Martin Feldstein.
„Per buvusį nekilnojamo turto bumą Amerikoje daug darbo vietų buvo sukurta nekilnojamo turto, finansų ir statybų sektoriuose, tad norint kad ir vėl sulauktume tvirto ekonomikos atsigavimo, reikia kad kas nors kompensuotų praradimus patirtus minėtuose sektoriuose“ – atkreipia dėmesį Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz.
Ekonomistas Martin Feldstein perspėja, kad esantis didžiulis Amerikos biudžeto deficitas taip pat pastebimai gali stabdyti tolesnį šalies ekonomikos greitesnį atsigavimą.
„Praėjusių metų antrojo pusmečio ekonomikos augimas nemaža dalimi buvo paremtas šalies valdžios vykdytais ekonomikos stimuliaciniais veiksmais, tačiau kredito rinka vis dar išlieka ganėtinai vangi, o tai stabdo spartesnio ekonomikos atsigavimo galimybes“ – pareiškė minimas ekonomistas.
„Mes ir toliau turime labai silpną finansų sistemą. Itin rimta problema išlieka komercinio nekilnojamo turto rinka. Daugelis gyventojų ir toliau turi labai didelius kiekius skolų, ir tai yra dar viena rimta problema, kuri gali stabdyti ekonomikos spartesnį augimą“ – mano kitas Harvardo universiteto ekonomistas Kenneth Rogoff.
Nuo šios krizės pradžios Amerika jau neteko apie 7.2 milijonus darbo vietų. Šalies valdžia gelbėdama nuo bankrotų stambiasias finansų institucijas išleido milžiniškus kiekius pinigų, bei gerokai padidino savo biudžeto deficitą. Per praėjusius finansinius metus Amerikos biudžeto deficitas pasiekė net 1.4 trilijonus dolerių. Prognozuojama, kad ir šiais finansiniais metais jis gali sudaryti virš vieno trilijono dolerių.
Ekonomistai perspėja, kad ateityje norint padengti šalies biudžeto deficitą ir sumokėti palūkanas už gautas paskolas, Amerikos valdžiai gali tekti padidinti mokesčius, kas savo ruoštu neigiamai paveiks šalies ekonomikos augimą.
„Šių ekonomikos stimuliavimo formų trūks šiais metais, ir tai gali sukelti nerimą vidutinėje perspektyvoje dėl šalies ekonomikos augimo tvirtumo“ – pareiškė jis.
Jam pritaria ir kitas gerai žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz, kuris mano, kad tvirto ir didelio Amerikos ekonomikos augimo dar teks palaukti.
„Labai bus sunku pasiekti tvirtą ir rimtą ekonomikos atsigavimą, kol vis dar išlieka sunki padėtis komercinio ir nekomercinio nekilnojamo turto rinkoje bei bankai ir toliau nenoriai teikia kreditus“ – pastebi ekonomistas Martin Feldstein.
„Per buvusį nekilnojamo turto bumą Amerikoje daug darbo vietų buvo sukurta nekilnojamo turto, finansų ir statybų sektoriuose, tad norint kad ir vėl sulauktume tvirto ekonomikos atsigavimo, reikia kad kas nors kompensuotų praradimus patirtus minėtuose sektoriuose“ – atkreipia dėmesį Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz.
Ekonomistas Martin Feldstein perspėja, kad esantis didžiulis Amerikos biudžeto deficitas taip pat pastebimai gali stabdyti tolesnį šalies ekonomikos greitesnį atsigavimą.
„Praėjusių metų antrojo pusmečio ekonomikos augimas nemaža dalimi buvo paremtas šalies valdžios vykdytais ekonomikos stimuliaciniais veiksmais, tačiau kredito rinka vis dar išlieka ganėtinai vangi, o tai stabdo spartesnio ekonomikos atsigavimo galimybes“ – pareiškė minimas ekonomistas.
„Mes ir toliau turime labai silpną finansų sistemą. Itin rimta problema išlieka komercinio nekilnojamo turto rinka. Daugelis gyventojų ir toliau turi labai didelius kiekius skolų, ir tai yra dar viena rimta problema, kuri gali stabdyti ekonomikos spartesnį augimą“ – mano kitas Harvardo universiteto ekonomistas Kenneth Rogoff.
Nuo šios krizės pradžios Amerika jau neteko apie 7.2 milijonus darbo vietų. Šalies valdžia gelbėdama nuo bankrotų stambiasias finansų institucijas išleido milžiniškus kiekius pinigų, bei gerokai padidino savo biudžeto deficitą. Per praėjusius finansinius metus Amerikos biudžeto deficitas pasiekė net 1.4 trilijonus dolerių. Prognozuojama, kad ir šiais finansiniais metais jis gali sudaryti virš vieno trilijono dolerių.
Ekonomistai perspėja, kad ateityje norint padengti šalies biudžeto deficitą ir sumokėti palūkanas už gautas paskolas, Amerikos valdžiai gali tekti padidinti mokesčius, kas savo ruoštu neigiamai paveiks šalies ekonomikos augimą.