versija spausdinimui
(2)
Dauguma Lietuvos porų savo finansus tvarko bendrai – pajamas deda į „vieną katilą“ ir iš jo apmoka visas sąskaitas bei kitas išlaidas. Tuo metu finansų ekspertai siūlo pagalvoti ir apie dalinę finansinę nepriklausomybę.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės RAIT atlikto namų ūkių pajamų ir išlaidų tvarkymo tyrimo duomenimis, du trečdaliai poroje gyvenančių žmonių (65 proc.) turi bendrą biudžetą ir savo finansus valdo drauge.
„Toks modelis, kai finansai tvarkomi bendrai, dažniausiai pasitaiko šeimose, kuriose sutuoktinis ar partneris laikomas saugumo garantu ir iš jo laukiama visokeriopos paramos, tikimasi, jog bėdai ištikus bus į ką atsiremti. Tai labai svarbu, tačiau bendrą biudžetą turinti pora turėtų nepamiršti, jog už jo valdymą vienodai atsakingi yra abu partneriai“, - pažymi Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Anot jos, labai svarbu, kad sutuoktiniai ar gyvenimo partneriai ne tik gebėtų priimti bendrus sprendimus, bet ir kiekvienas jų tvirtai laikytųsi.
Tai nėra lengva, todėl daugeliui porų bendras biudžetas pasirodo pernelyg didelis laisvės suvaržymas, bloginantis tarpusavio santykius ir stumiantis į finansinę neištikimybę – dalies pajamų ar išlaidų slėpimą. Vengdamos to 14,7 proc. kartu gyvenančių Lietuvos porų dalį pajamų deda į „vieną katilą“, o dalį naudoja savo nuožiūra. „Iš tiesų gali kilti nesusipratimų, jei, pavyzdžiui, dovana partneriui perkama iš bendro biudžeto, o jos vertė nėra adekvati partnerio lūkesčiams“, - sako asmeninių finansų ekspertė. Dėl to, jos tvirtinimu, reikėtų aiškiai pasiskirstyti atsakomybę už išlaidas ir skaičiuoti jas visas: tiek bendroms reikmėms panaudotas, tiek individualias. Na, o pamačius, kad antroji pusė dalį savo laisvų pinigų išleido, atrodytų, nepateisinamoms išlaidoms, nemoralizuoti ir nepriekaištauti, nes susitarta, jog jis ar ji turi tokią teisę.
Kas dešimtas poroje gyvenantis apklaustasis prisipažino, jog jų pora bendro biudžeto neturi, disponuoja atskiromis sąskaitomis, tačiau jie yra griežtai pasiskirstę atsakomybę dėl to, kas ir už ką moka. „Tai padeda pasidalyti krūvį ir daryti tai, ką kiekvienas sugeba geriausiai. Pavyzdžiui, vienas gali būti atsakingas už maistą ir įvairius kasdienius rūpesčius, kitas – už tinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, šeimos ateities gerovę. Tačiau tokiu atveju kyla didelė rizika, kad, jei atsitiktų taip, jog kuris nors poros narys liks vienas, jis gali nesusitvarkyti“, - aiškina O. Bložienė. Todėl būtina žinoti vienas kito finansinę atsakomybę ir kiek tai pareikalauja išlaidų.
Dar 4 proc. gyvenančių poroje prisipažino, kad kiekvienas moka už save, o 5,5 proc. respondentų visiškai neturi pajamų, tad už ją arba jį moka partneris arba sutuoktinis. „Padėtis, kai vienas partneris uždirba ir tvarko pinigus, yra gana nemaloni antrajai pusei. Tad verta sukurti tam tikrą fondą, kuriuo būtų galima naudotis ir nereikėtų nuolat prašinėti pinigų smulkioms išlaidoms, - pataria „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė. – Svarbiausia, kad poroje būtų atvirai kalbama apie finansus ir ieškoma abiems partneriams labiausiai priimtino finansų valdymo būdo, tariamasi, kokia dalis pajamų bus skiriama santaupoms ar kitiems bendriems finansiniams tikslams, kad partneriai negaištų laiko laukdami kol savaime nusistovės kažkokios taisyklės, nes per tą laiką jau būtų galima nemažai pasiekti.“
Namų ūkio išlaidų ir pajamų tvarkymo tyrimą bendrovė RAIT 2010 m. sausio 15-28 d. atliko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu. Tyrimo metu buvo apklausti 1023 nuolatiniai Lietuvos gyventojai (18-74 m.).
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės RAIT atlikto namų ūkių pajamų ir išlaidų tvarkymo tyrimo duomenimis, du trečdaliai poroje gyvenančių žmonių (65 proc.) turi bendrą biudžetą ir savo finansus valdo drauge.
„Toks modelis, kai finansai tvarkomi bendrai, dažniausiai pasitaiko šeimose, kuriose sutuoktinis ar partneris laikomas saugumo garantu ir iš jo laukiama visokeriopos paramos, tikimasi, jog bėdai ištikus bus į ką atsiremti. Tai labai svarbu, tačiau bendrą biudžetą turinti pora turėtų nepamiršti, jog už jo valdymą vienodai atsakingi yra abu partneriai“, - pažymi Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Anot jos, labai svarbu, kad sutuoktiniai ar gyvenimo partneriai ne tik gebėtų priimti bendrus sprendimus, bet ir kiekvienas jų tvirtai laikytųsi.
Tai nėra lengva, todėl daugeliui porų bendras biudžetas pasirodo pernelyg didelis laisvės suvaržymas, bloginantis tarpusavio santykius ir stumiantis į finansinę neištikimybę – dalies pajamų ar išlaidų slėpimą. Vengdamos to 14,7 proc. kartu gyvenančių Lietuvos porų dalį pajamų deda į „vieną katilą“, o dalį naudoja savo nuožiūra. „Iš tiesų gali kilti nesusipratimų, jei, pavyzdžiui, dovana partneriui perkama iš bendro biudžeto, o jos vertė nėra adekvati partnerio lūkesčiams“, - sako asmeninių finansų ekspertė. Dėl to, jos tvirtinimu, reikėtų aiškiai pasiskirstyti atsakomybę už išlaidas ir skaičiuoti jas visas: tiek bendroms reikmėms panaudotas, tiek individualias. Na, o pamačius, kad antroji pusė dalį savo laisvų pinigų išleido, atrodytų, nepateisinamoms išlaidoms, nemoralizuoti ir nepriekaištauti, nes susitarta, jog jis ar ji turi tokią teisę.
Kas dešimtas poroje gyvenantis apklaustasis prisipažino, jog jų pora bendro biudžeto neturi, disponuoja atskiromis sąskaitomis, tačiau jie yra griežtai pasiskirstę atsakomybę dėl to, kas ir už ką moka. „Tai padeda pasidalyti krūvį ir daryti tai, ką kiekvienas sugeba geriausiai. Pavyzdžiui, vienas gali būti atsakingas už maistą ir įvairius kasdienius rūpesčius, kitas – už tinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, šeimos ateities gerovę. Tačiau tokiu atveju kyla didelė rizika, kad, jei atsitiktų taip, jog kuris nors poros narys liks vienas, jis gali nesusitvarkyti“, - aiškina O. Bložienė. Todėl būtina žinoti vienas kito finansinę atsakomybę ir kiek tai pareikalauja išlaidų.
Dar 4 proc. gyvenančių poroje prisipažino, kad kiekvienas moka už save, o 5,5 proc. respondentų visiškai neturi pajamų, tad už ją arba jį moka partneris arba sutuoktinis. „Padėtis, kai vienas partneris uždirba ir tvarko pinigus, yra gana nemaloni antrajai pusei. Tad verta sukurti tam tikrą fondą, kuriuo būtų galima naudotis ir nereikėtų nuolat prašinėti pinigų smulkioms išlaidoms, - pataria „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė. – Svarbiausia, kad poroje būtų atvirai kalbama apie finansus ir ieškoma abiems partneriams labiausiai priimtino finansų valdymo būdo, tariamasi, kokia dalis pajamų bus skiriama santaupoms ar kitiems bendriems finansiniams tikslams, kad partneriai negaištų laiko laukdami kol savaime nusistovės kažkokios taisyklės, nes per tą laiką jau būtų galima nemažai pasiekti.“
Namų ūkio išlaidų ir pajamų tvarkymo tyrimą bendrovė RAIT 2010 m. sausio 15-28 d. atliko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu. Tyrimo metu buvo apklausti 1023 nuolatiniai Lietuvos gyventojai (18-74 m.).
