versija spausdinimui
(1)
Lietuva sutaupė šimtus milijonų eurų, paklausite kaip?, - o gi labai paprastai, tiesiog ji nėra euro zonos narė. Slovėnija bei Slovakija, kurios yra euro zonos narės, jau ieško šimtų milijonų eurų, kad pagelbėtų nelaimėje, dėl per didelių skolų ir sukčiavimo, atsidūrusiai Graikijai. Lietuvai taip pat tektų pasiieškoti atliekamų šimtų milijonų eurų, jei ji dabar būtų euro zonos narė.
Priminsime, kad euro zonos šalių atstovai susitarė dėl 80 mlrd. eurų vertės lengvatinėmis sąlygomis paskolos suteikimo Graikijai. Daugiausiai prie paramos suteikimo Atėnams prisidės Vokiečiai, Prancūzai, Italai ir Ispanai. Kai kuriose šalyse vietinės valdžios atstovai jau pritarė paramos Graikijai skyrimui, kitos tai turėtų padaryti artimiausiu metu.
Žiniasklaidos atstovai iš Bloomberg paskaičiavo, kiek kiekviena euro zonos narė prisidės procentiškai nuo bendros sumos prie lengvatinės paskolos Graikijai skyrimo. Remiantis atliktais skaičiavimais, euro zonos šalių finansiniai įsipareigojimai tiesiogiai priklauso nuo šalies indėlio į Europos Centrinio banko kapitalą.
Slovėnijos valdžia jau paskelbė, kad norėdama prisidėti prie lengvatinės paskolos skyrimo Graikijai, ji pati turės pasiskolinti reikiamas lėšas, tiesa Slovėnijos bendra skola yra gana nedidelė, tad šiais šaliai skolinimasis finansų rinkose neturėtų itin brangiai kainuoti.Tuo tarpu Slovakijos valdžia taip pat išreiškė paramą lengvatinės paskolos skyrimui Graikijai, tačiau šioje šalyje jau birželį vyks rinkimai, po kurių gali pakisti valdžia. Slovakijos opozicija yra neigiamai nusiteikusi dėl paskolos skyrimo Graikijai.
Pateikiame jums Bloomberg atliktus skaičiavimus, kiek per artimiausius tris metus lengvatinei paskolai, kuri yra skirta Graikijai, lėšų turės skirti kiekviena euro zonos narė ir kiek tai kainuos vienam tos šalies gyventojui.
Šalis, suma mlrd. eurų, dalis tenkanti vienam gyventojui
Vokietija – 22,3 – 271 euras;
Prancūzija – 16,8 – 258 eurai;
Italija – 14,8 – 249 eurai;
Ispanija – 9,7 – 208 eurai;
Olandija - 4,7 – 287 eurai;
Belgija - 2,9 – 278 eurai;
Austrija - 2,3 – 280 eurų;
Portugalija – 2,1 – 196 eurai;
Suomija – 1,6 – 304 eurai;
Airija – 1,3 - 307 eurai;
Slovakija – 0,8 - 147 eurai;
Slovėnija – 0,38 - 191 euras.
Žiniasklaidos atstovai iš Bloomberg paskaičiavo, kiek kiekviena euro zonos narė prisidės procentiškai nuo bendros sumos prie lengvatinės paskolos Graikijai skyrimo. Remiantis atliktais skaičiavimais, euro zonos šalių finansiniai įsipareigojimai tiesiogiai priklauso nuo šalies indėlio į Europos Centrinio banko kapitalą.
Slovėnijos valdžia jau paskelbė, kad norėdama prisidėti prie lengvatinės paskolos skyrimo Graikijai, ji pati turės pasiskolinti reikiamas lėšas, tiesa Slovėnijos bendra skola yra gana nedidelė, tad šiais šaliai skolinimasis finansų rinkose neturėtų itin brangiai kainuoti.Tuo tarpu Slovakijos valdžia taip pat išreiškė paramą lengvatinės paskolos skyrimui Graikijai, tačiau šioje šalyje jau birželį vyks rinkimai, po kurių gali pakisti valdžia. Slovakijos opozicija yra neigiamai nusiteikusi dėl paskolos skyrimo Graikijai.
Pateikiame jums Bloomberg atliktus skaičiavimus, kiek per artimiausius tris metus lengvatinei paskolai, kuri yra skirta Graikijai, lėšų turės skirti kiekviena euro zonos narė ir kiek tai kainuos vienam tos šalies gyventojui.
Šalis, suma mlrd. eurų, dalis tenkanti vienam gyventojui
Vokietija – 22,3 – 271 euras;
Prancūzija – 16,8 – 258 eurai;
Italija – 14,8 – 249 eurai;
Ispanija – 9,7 – 208 eurai;
Olandija - 4,7 – 287 eurai;
Belgija - 2,9 – 278 eurai;
Austrija - 2,3 – 280 eurų;
Portugalija – 2,1 – 196 eurai;
Suomija – 1,6 – 304 eurai;
Airija – 1,3 - 307 eurai;
Slovakija – 0,8 - 147 eurai;
Slovėnija – 0,38 - 191 euras.
