Verslo ir rinkų naujienos

(1)

Finansų ministerijos duomenimis, spalį centrinės valdžios sektoriaus skola padidėjo 1914,8 mln. litų ir sudarė 15803,1 mln. litų arba 16,6 proc. prognozuojamo (95361 mln. litų) šių metų BVP.

Centrinės valdžios skola išaugo dėl to, jog spalio 17 dieną tarptautinėse finansų rinkose Lietuva sėkmingai išplatino 10 metų trukmės 600 mln. eurų (2,072 mln. litų) Vyriausybės obligacijų emisiją. Gautos lėšos yra naudojamos anksčiau išleistiems vertybiniams popieriams išpirkti ir biudžeto deficitui dengti.

(0)

Dauguma Azijos akcijų rinkų paskutiniąją savaitės prekybinę dieną užbaigė teigiama nata. Teigiamų emocijų į rinkas įpūtė JAV Federalinio rezervų banko vadovo Beno Bernanės užuominos apie dar vieną palūkanų normos mažinimą. Vienintele išimtimi tapo Kinijos rinka, kur staigus didžiausio naftos kompanijos „Petro China“ bei finansinio sektoriaus akcijų kritimas nusmukdė visą rinką.

(0)

Didžiausios Baltijos šalyse alkoholio gamintojos bendrovės “Latvijas Balzams” 2007 metų devynių mėnesių apyvarta sudarė 73,8 mln. latų (364,73 mln.litų) - 22,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2006 metais. Tuo tarpu bendrovės pelnas šį laikotarpį sudarė 1,714 mln. latų (8,471 mln.litų).

„Latvijas balzams“ eksportuojamos produkcijos apimtis per 9 šių metų mėnesius pasiekė 25,6 mln. latų (126,52 mln.litų) - 16,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

(0)

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patikrinusi, ar skirstomųjų tinklų įmonės, diferencijuodamos tarifus, neviršijo Komisijos nustatytų ribų, nediskriminavo atskirų vartotojų grupių, lapkričio 30 dienos posėdyje priėmė sprendimą dėl elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkų paskelbimo.

Visuomeninės elektros energijos kainos tiek „Rytų skirstomųjų tinklų“, tiek “VST” buitiniams vartotojams lieka galioti kaip ir 2007 metais.

(1)

Premjero Gedimino Kirkilo ir Europos Komisijos nario, atsakingo už ekonomikos ir pinigų politikos klausimus, Joaquin Almunia susitikimo metu buvo aptartas Lietuvos makroekonominė situacija.

Premjeras pabrėžė, kad Lietuva ir toliau išlieka viena sparčiausiai augančių ekonomikų ES. Vyriausybė taiko makroekonominio stabilumo ir fiskalinės drausmės priemones, siekdama sustabdyti infliacijos augimą, sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir kredito augimo tempus.

(0)

Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderės Lietuvos ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupės šių metų sausio - spalio mėnesių neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš mokesčius sudarė 26,8 mln. litų ir buvo 47,3 proc. didesnis, nei praėjusių metų rezultatas (18,2 mln. litų). Vien spalio mėnesio pelnas siekė 6,5 mln. litų.

Pasak „Aprangos“ direktoriaus Rimanto Pervenecko, tradiciškai grupė veiklą vykdo pagal paskelbtas prognozes ir tikslingai eina užsibrėžto tikslo link. Pastebėtina, jog spalio mėnesį buvo uždirbtas rekordinis pelnas.

(0)

Europos akcijų rinkoje ketvirtadienį vyravo permainingos nuotaikos ir indeksai nuolat svyravo teigiamoje ir neigiamoje pusėje. Tačiau prekybos pabaiga buvo sėkminga ir pagrindinės rinkos pasistiebė į viršų. Tačiau perspėjamieji centrinio Anglijos banko komentarai nusmukdė D. Britanijos bankų akcijų kursus žemyn.

(0)

JAV akcijų rinka ketvirtadienį nors ir nežymiai, tačiau sugebėjo dar šiek tiek pasistiebti į viršų. Pagrindinis rinkos dalyvių dėmesys buvo nukreiptas į artėjančią Fed vadovo Beno Bernankės kalbą, kurioje tikimasi išgirsti naujų signalų apie galimą tolimesnį palūkanų normos mažinimą.

Didžiąją prekybos dalį pagrindiniai indeksai praleido neigiamoje teritorijoje, o tam įtakos turėjo blogėjantys JAV makroekonominiai rodikliai. Kai kurie investuotojai po pastarųjų dienų kilimo nusprendė užsifiksuoti pelnus.

(0)

SEB Vilniaus banko iniciatyva „SEB verslo menas“, kuria siekiama paskatinti šalies gyventojų verslumą, persikelia ir į Lietuvos televizijos eterį. Jau kitų metų pradžioje startuoja unikalus televizijos projektas, kurio dalyviai galės išbandyti save ne kaip atlikėjus, ekstremalus ar keliautojus, bet kaip verslininkus.

(0)

Talino ir Rygos biržos pasidavė teigiamam emocijų antplūdžiui iš užsienio ir ketvirtadienį Talino biržos indeksas fiksavo nelabai ženklių, bet visgi teigiamą pokytį, o Rygos indeksas po trečiadieninio skrydžio žemyn atgavo dalį prarastų pozicijų.

Talino biržos indeksas OMXT pasistiebė 0,35 proc., biržoje buvo perleista akcijų už 2,047 mln. eurų. Sėkmingiausiai prekybos sesijos metu pasirodė „Olympic Entertainment Group“, kurios akcijų buvo perleista už 723 tūkst. eurų, o kaina pakilo 3,54 procento.

(1)

Ne maisto, kuro ar būsto kainos šalyje auga sparčiausiai, o valdžios paslaugos. Statistiškai Lietuvos šeimai visos valdžios paslaugos ateinančiais metais kainuos 21 643 litų (2007-aisiais ši suma siekė 16 802 Lt.). Jeigu 2008 metų nacionalinis biudžetas liktų toks pat, koks buvo 2007 metais, galima būtų ne tik mažinti, bet ir iš viso atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio.

(0)

„Hansabank Markes“ analitikai išanalizavę Estijos nekilnojamojo turto vystymo kompanijos „Arco Vara“ trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus rekomenduoja „pirkti“ bendrovės akcijas.

„Arco Vara“ paskelbė pakankamai gerus veiklos rezultatus, nors rinkos situacija šiuo metu nėra pati patraukliausia. „Arco Vara“ pajamos per trečiąjį ketvirtį išaugo 20 proc. iki 11,6 mln. eurų, o veiklos pelnas ūgtelėjo 15 proc. iki 1,5 mln. eurų.

(0)

Azijos akcijų rinkos ketvirtadienį vėl kilo į viršų. Rizikos apetitą investuotojams vėl sužadino Federalinio rezervų banko viceprezidento žinutė apie galimą dar vieną palūkanų normos mažinimą gruodžio mėnesį. Rinkoje taip pat buvo teigiamai priimtas dolerio brangimas prieš Japonijos jeną.

(0)

JAV ekonomika patikslintais duomenimis per trečiąjį ketvirtį pasiekė 4,9 proc. metinį augimą – didžiausią per pastaruosius ketverius metus. Toks augimas buvo didesnis nei tikėtasi, tačiau augimui reikšminės įtakos dar ne visiškai turėjo vasaros pabaigoje nuvilnijusi kreditų rinkos krizė.

(0)

Lapkričiui besibaigiant Vilniaus biržoje po greito ir aštraus nusileidimo palaipsniui atsiranda optimistinių nuotaikų, tačiau kaip ir anksčiau jos didžiąja dalimi yra diktuojamos aplinkinių rinkų. Vilniaus biržoje buvo sudaryta 906 sandoriai 32 bendrovių akcijomis, iš kurių 15 – brango ir 8 – pigo, o bendra sesijos apyvarta siekė 17,8 mln. litų. Tiesa, apyvarta buvo „išpūsta“ kelių tiesioginių sandorių.

(0)

Programinės įrangos kūrėja „Elektroninės komercijos bazė“ (EKB) pasirašė sutartį su „MP Investment bank“ Baltijos filialu dėl vertybinių popierių apskaitos ir prekybinės platformos diegimo. Baltijos šalių kapitalo rinkos pasipildys dar vienu nariu, kuris naudos EKB sukurtas programas skirtas prekybai vertybiniams popieriams biržose.

„Užsienio kapitalo valdomos bendrovė pasitiki EKB sukurtais produktais. Maža to, tai bankinės struktūros, kurios parodo aukštą, beveik 10 metų, patirties įvertinimą“ – sakė EKB direktorius Francas Tubelevičius.

(0)

Lenkijos centrinis bankas trečiadienį ketvirtą kartą šiais metais padidino bazinę palūkanų normą. Tai greičiausiai buvo paskutinis didinimas šiais metais, tačiau tai dar nereiškia, kad palūkanos nebus didinamos kitąmet. Dabar palūkanų norma Lenkijoje yra 5 procentai.

(0)

Infliacija Čekijoje pradeda augti sparčiais tempais ir žemų kainų laikotarpis eina į pabaigą, teigia Čekijos analitikai.

Prognozuojama, kad lapkritį metinė infliacija Čekijoje pasieks 4,7 proc., o kitais metais ji išaugs iki 6 procentų. Spalio mėnesį vartojimo kainos Čekijoje išaugo 4 proc., palyginus su praėjusių metų spaliu.

(0)

Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“, įsitvirtindamas Baltijos valstybėse, iki 2012 metų planuoja įvesti į rinką prekių ženklus „ORLEN Lietuva“ ir „ORLEN Latvija“, Lietuvoje ir Latvijoje atidaryti 120 degalinių, taip pat užimti 20 proc. bendros abiejų šalių mažmeninės prekybos naftos produktais rinkos.

Kuriant mažmeninės prekybos tinklo plėtros į Lietuvos ir Latvijos rinkas strategiją, „PKN Orlen“ sieks įtvirtinti regiono lyderio poziciją Vidurio ir Rytų Europoje, kartu didinant įmonės vertę ir finansinį efektyvumą.

(0)

Eurobarometras atliko gyventojų nuomonės tyrimus vienuolikoje naujųjų ES valstybių narių, kurios dar nėra įsivedusios bendros valiutos. Juo buvo siekiama išsiaiškinti kaip gyventojai vertina planuojamą narystę euro zonoje, ar jie jaučiasi pakankamai informuoti bendros ES valiutos klausimais, kokia piliečių nuomonė apie bendros valiutos privalumus ir trūkumus.