versija spausdinimui
(0)
Eurobarometras atliko gyventojų nuomonės tyrimus vienuolikoje naujųjų ES valstybių narių, kurios dar nėra įsivedusios bendros valiutos. Juo buvo siekiama išsiaiškinti kaip gyventojai vertina planuojamą narystę euro zonoje, ar jie jaučiasi pakankamai informuoti bendros ES valiutos klausimais, kokia piliečių nuomonė apie bendros valiutos privalumus ir trūkumus.
Lietuvos piliečiai jaučiasi pakankamai informuoti apie eurą - nuo 2004 metų iki 2007 metų tokių respondentų skaičius išaugo nuo 31 proc. išaugo iki 49 procentų. Kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje šiandien pakankamai informuoti šiuo klausimu jaučiasi atitinkamai 32 proc. ir 40 proc. gyventojų. Lietuviai dažniausiai nurodo 2011 metus kaip euro įvedimo datą.
Kaip ir ankstesnių apklausų metu, dauguma tarp teigiamų euro įvedimo pasekmių mini galimybę lengviau keliauti po ES šalis ir paprasčiau palyginti prekių kainas. Dauguma pritaria teiginiui, kad euro zonos plėtra sustiprins Europos vaidmenį pasaulyje, o bendra valiuta leis jiems pasijusti labiau europiečiais. Taip pat daugiau kaip pusė ES-11 gyventojų (56 proc., Lietuvoje – 40 proc.) tiki, kad ilgalaikis kainų stabilumas bus teigiama euro įvedimo pasekmė.
Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, šiandien daugiau ES-11 piliečių galvoja, kad euro įvedimas turės teigiamos įtakos ekonomikos augimui ir užimtumui. Kita vertus, čekai, estai, lietuviai ir latviai mano, kad bendroji valiutą neturės įtakos jų skolinimosi kaštams.
Vertinant euro trūkumus ir privalumus, 7 iš 11 ES valstybių gyventojų mato daugiau teigiamų, nei neigiamų euro įsivedimo pasekmių. Tarp keturių valstybių, kurių gyventojai tikisi daugiau neigiamų, nei teigiamų euro įvedimo pasekmių yra visos trys Baltijos šalys.
Didžioji dalis Lietuvoje (86 proc.) ir Estijoje (89 proc.) mano, kad įvedus eurą išaugs kainos, kai tuo tarpu Rumunijoje ir Maltoje taip galvoja atitinkamai tik 52 proc. ir 65 procentai.
Galima išskirti keletą baimių, susijusių su euro įvedimu. Daugiau nei du trečdaliai visų apklaustųjų ES-11 nerimauja dėl to, kad bus sukčiaujama perskaičiuojant kainas. Lietuvoje taip mano 77 proc. respondentų. 64 proc. latvių, 51 proc. estų ir 50 proc. lietuvių taip pat baiminasi, kad įvedus eurą jų šalys praras savo identitetą, kai tuo tarpu vidurkis ES-11 yra 33 procentai.
Naujosios ES šalys narės yra įsipareigojusios prisijungti prie euro zonos, kai atitiks taip vadinamus Mastrichto kriterijus. Slovėnija buvo pirmoji iš 2004 metų į ES įstojusių valstybių narių prisijungusi prie euro zonos. Kipras ir Malta planuoja įsivesti eurą 2008 metų sausio 1 dieną.
Lietuvos piliečiai jaučiasi pakankamai informuoti apie eurą - nuo 2004 metų iki 2007 metų tokių respondentų skaičius išaugo nuo 31 proc. išaugo iki 49 procentų. Kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje šiandien pakankamai informuoti šiuo klausimu jaučiasi atitinkamai 32 proc. ir 40 proc. gyventojų. Lietuviai dažniausiai nurodo 2011 metus kaip euro įvedimo datą.
Kaip ir ankstesnių apklausų metu, dauguma tarp teigiamų euro įvedimo pasekmių mini galimybę lengviau keliauti po ES šalis ir paprasčiau palyginti prekių kainas. Dauguma pritaria teiginiui, kad euro zonos plėtra sustiprins Europos vaidmenį pasaulyje, o bendra valiuta leis jiems pasijusti labiau europiečiais. Taip pat daugiau kaip pusė ES-11 gyventojų (56 proc., Lietuvoje – 40 proc.) tiki, kad ilgalaikis kainų stabilumas bus teigiama euro įvedimo pasekmė.
Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, šiandien daugiau ES-11 piliečių galvoja, kad euro įvedimas turės teigiamos įtakos ekonomikos augimui ir užimtumui. Kita vertus, čekai, estai, lietuviai ir latviai mano, kad bendroji valiutą neturės įtakos jų skolinimosi kaštams.
Vertinant euro trūkumus ir privalumus, 7 iš 11 ES valstybių gyventojų mato daugiau teigiamų, nei neigiamų euro įsivedimo pasekmių. Tarp keturių valstybių, kurių gyventojai tikisi daugiau neigiamų, nei teigiamų euro įvedimo pasekmių yra visos trys Baltijos šalys.
Didžioji dalis Lietuvoje (86 proc.) ir Estijoje (89 proc.) mano, kad įvedus eurą išaugs kainos, kai tuo tarpu Rumunijoje ir Maltoje taip galvoja atitinkamai tik 52 proc. ir 65 procentai.
Galima išskirti keletą baimių, susijusių su euro įvedimu. Daugiau nei du trečdaliai visų apklaustųjų ES-11 nerimauja dėl to, kad bus sukčiaujama perskaičiuojant kainas. Lietuvoje taip mano 77 proc. respondentų. 64 proc. latvių, 51 proc. estų ir 50 proc. lietuvių taip pat baiminasi, kad įvedus eurą jų šalys praras savo identitetą, kai tuo tarpu vidurkis ES-11 yra 33 procentai.
Naujosios ES šalys narės yra įsipareigojusios prisijungti prie euro zonos, kai atitiks taip vadinamus Mastrichto kriterijus. Slovėnija buvo pirmoji iš 2004 metų į ES įstojusių valstybių narių prisijungusi prie euro zonos. Kipras ir Malta planuoja įsivesti eurą 2008 metų sausio 1 dieną.