Komercijos departamentas pranešė, kad liepos mėnesį, mažmeninės prekybos pardavimai, lyginant su birželiu, išaugo 0,4 proc. Jie šiek tiek prasilenkė su ekonomistų prognozėmis, kurie tikėjosi 0,5 proc. prieaugio. Mažmeninės prekybos kompanijų akcijų kainos gavo papildomą smūgį kelioms šio sektoriaus bendrovėms paskelbus nuviliančius rezultatus. „JCPenney" smuko beveik 4 proc., paskelbusi šių metų pelno prognozes, kurios neatitiko „Wall Street'o" lūkesčių. „Nordstrom" vis dar buvo 6 proc. žemiau po ketvirtadienio pranešimo apie didesnes atsargas.
Mičigano universiteto skaičiuojamas vartotojų lūkesčių indeksas rugpjūčio pradžioje išaugo iki 69,6. Liepos mėnesį jis siekė 67,8. Paskelbtais duomenimis vartotojų kainų indeksas, pagrindinis infliacijos rodiklis, palyginus su praėjusiais metais išaugo 1,2 proc.
Didžiosios kompanijos taip pat pažėrė šiek tiek naujienų. „IBM" pranešė už 480 mln. JAV dolerių įsigysianti programinės įrangos kompaniją „Unica". Tikimasi, kad „General Motors" dar iki penktadienio paskelbs apie viešą akcijų platinimą. „A&P", didelių prekybos centrų valdytoja, pranešė, kad penkiose valstijose uždarys 25 parduotuves.
Vakarų Europa
Praėjusią savaitę akcijų rinkos užbaigė su minusu. Prie to prisidėjo FED pranešimai apie galimai lėtesnį JAV ekonomikos augimą bei per mėnesį sumažėjusios euro zonos pramonės gamybos apimtys. Per savaitę The Stoxx Europe 600 indeksas susitraukė 1,2 proc., o nuo balandžio viduryje buvusių aukštumų jis nusileidęs 6.1 proc.
Paskutinę savaitės dieną skelbti duomenys buvo džiugesni. Vokietijos ekonomika per II ketv. pašoko
2.2 proc., žymiai viršydama 1,3 proc. analitikų prognozę. Be to, tai buvo sparčiausias augimas nuo Vokietijos suvienijimo. Daugiausia prie to prisidėjo eksporto ir investicijų atsigavimas. Naujienos leidžia tikėtis, kad po pernykščio 4,7 proc. BVP sumažėjimo šiemet pavyks augti sparčiau nei vyriausybės planuoti 2 proc. Tiesa, vidaus rinka išlieka prislopinta, tad šalis priklauso nuo išorinių rinkų. Būtent pastarosios lems ar pavyks išlaikyti tinkamą augimo tempą.
Geresni nei tikėtasi Vokietijos skaičiai lėmė ir visos euro zonos ketvirtinį prieaugį. Pastarasis siekė 1 proc. ir viršijo tiek 0,7 proc. siekusią analitikų prognozę, tiek I ketv. matytą 0,2 proc. padidėjimą. Kita vertus, paskelbta šalių statistika patvirtino, kad euro zonos regionai juda nevienoda kryptimi. Vokietijos BVP sudaro 1/4 euro zonos ekonomikos, tačiau 2,2 proc. prieaugis lėmė 2/3 euro zonos BVP ūgtelėjimo. Kitos šalys atsigaudinėjo pastebimai lėčiau. Olandijos ekonomika per ketvirtį padidėjo 0,9 proc., Prancūzijos - 0,6 proc., Italijos - 0,4 proc., Ispanijos - 0,2 proc. Tuo tarpu Graikijos BVP palyginti su I ketv. susitraukė 1,5 proc. Vokietijos ekonominiai duomenys bylotų, kad metas griežtinti monetarinę politiką, tačiau didinti palūkanų negalima dėl Ispanijos, Graikijos, Italijos problemų. Taigi Europos centrinis bankas vis dar negali skųstis iššūkių trūkumu.
Azija
Japonijos BVP antrąjį ketvirtį augo gerokai mažiau nei tikėtasi. Sumetintas prieaugis sudarė vos 0,4 proc., tuo tarpu ekonomistų lūkesčiai siekė 2,3 proc. Tokie rezultatai gali patvirtinti Tarptautinio valiutos fondo prognozes, kad iki 2010 m. pabaigos antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos titulą iš Japonijos paverš Kinija. Japonijos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį sudarė 1,288 trln. JAV dolerių, o Kinijos - 1,337 trln. JAV dolerių. Nikkei 225 Industrial Average indeksas smuko, o paskelbus naujienas stiprėjo jena.
Šįryt Kinijos akcijų indeksai šuoliavo į viršų, o kilimą skatino brangusios laivininkystės įmonių akcijos. Pavyzdžiui, „China Cosco Holding", daugiausia pasaulyje sausakrūvių laivų valdančios įmonės, akcijos brango maksimaliu leistinu 10 proc. dydžiu po to, kai pervežimų sausakrūviais laivais frachtų indeksas „Baltic Dry" padidėjo septintą dieną iš eilės. Pastebima, kad pastarosiomis dienomis pradėjo didėti geležies rūdos į Kiniją importas. Kartu reikia pastebėti, kad Kinijos žemės ūkio banko pirminis akcijų platinimas pripažintas didžiausiu pasaulyje (pritraukta 22,1 mlrd. JAV dolerių) ir jis aplenkė Kinijos pramonės ir prekybos banko akcijų platinimą, vykusį 2006 m. (pritraukta 21,9 mlrd. JAV dolerių).
Baltijos šalys
Anot LR Statistikos departamento, II ketv. statybų įmonės šalyje atliko darbų už 1,3 mlrd. Lt arba 14,1 proc. mažiau nei prieš metus. Toks metinis kritimo tempas jau yra gerokai mažesnis nei ankstesniais ketvirčiais (2010 m. I ketv. metinis darbų vertės smukimas sudarė 42,9 proc., 2009 m. IV ketv. 52,3 proc.). Metinio kritimo lygio mažėjimui turi įtaką ne tik maža palyginamoji bazė, tačiau ir kiek gerėjanti padėtis statybos darbų užsakymuose, kurį lemia stabilizavusi šalies ekonomika. Panašu, kad šių metų III ar IV ketv. išvysime teigiamą metinį statybos darbų pokytį. Beje, daugiausia Lietuvoje atlikta inžinerinių statybos darbų, kurių vertė sudarė 56 proc. visų statybos darbų.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos pramonės produkcijos kainų indeksas liepą palyginti su birželiu išaugo 0,7 proc. Birželio mėnesį šis rodiklis sumenko 3,1 proc., taigi galima teigti, kad gamintojų kainos stabilizuojasi ir pokyčiai yra nedideli. Per septynis šių metų mėnesius Rusijos gamintojų kainos išaugo 6,2 proc., o liepą palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus Rusijos gamintojų kainų indeksas pakilo 6,8 proc.
Žaliavos
Penktadienį „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje krito ketvirtą dieną iš eilės ir vienu metu buvo priartėjusi jau prie 75 JAV dolerių už barelį. Neigiama nuotaika šioje rinkoje vis dar tęsėsi, tačiau po pakankamai spartaus kritimo darosi realu sulaukti naftos kainos atšokimo ar bent stabilizacijos. Tiesa, tam turi stabilizuotis padėtis ir investuotojų lūkesčiai finansų rinkose. Beje, penktadienį OPEC paskelbė kas mėnesį išleidžiamą naftos rinkos apžvalgą, kurioje pakėlė 2010 m. naftos paklausos prognozę 100 tūkst. barelių iki 85,5 mln. barelių per dieną. Tiesa, kitų metų naftos paklausos prognozė liko nepakeista ir OPEC tikisi, kad 2011 m. naftos pasaulyje bus suvartota 1,05 mln. barelių daugiau nei prieš metus. Taip pat OPEC pranešė, kad liepos mėn. jos narės, išskyrus Iraką, kuriam netaikomos gavybos kvotos, vidutiniškai išgavo 26,86 mln. barelių arba 142,6 tūkst. barelių daugiau žaliavinės naftos per dieną nei birželį. Toks gavybos augimas nėra palankus naftos kainoms, nes neleidžia kristi naftos atsargoms pasaulyje.