Didžiausia Lenkijos naftos perdirbimo kompanija PKN Orlen, kuri valdo didžiausią Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, pasamdė Japonijos banko Nomura specialistus, kad šie padėtų rasti geriausią sprendimą susijusį su Orlen Lietuva problema, šiandien skelbia Lenkijos verslo dienraštis Parkiet.
Kokie sprendimų scenarijai yra galimi? – be dabartinės struktūros išlaikymo yra galimas dalinis turimų Orlen Lietuva akcijų pardavimas, arba lenkai gali nuspręsti parduoti visas turimas Lietuvos kompanijos akcijas.
„Patarėjas šiuo atveju iš potencialių investuotojų gali surinkti jų pateiktus pasiūlymus, t.y. kokie akcijų paketai juos domina, ir ką jie siūlo mainais, apie kokias sumas kalbame“ – pakomentavo PKN Orlen vadovas Jacek Krawiec.
Lenkijos kompanijos vadovybė jau kelis pastaruosius mėnesius teigia, kad Orlen Lietuva kompanijos pardavimas yra pilnai įmanomas.
Didžiausios Lenkijos naftos perdirbimo kompanijos vadovai tikėjosi, kad Lietuvos atstovai galiausiai ims aktyviau bendradarbiauti spręsdami Orlen Lietuva problemą, t.y. kad šios kompanijos veikla taptų pelningesnė. Lenkai tikėjosi, kad jiems pavyks įsigyti dalį arba visą paketą Klaipėdos naftos akcijų. Sujungus Klaipėdos uostą su Mažeikių įmone vamzdynais gerokai sumažėtų Orlen Lietuva patiriamos logistikos išlaidos. Be to PKN Orlen atstovai po to ėmė reikalauti, kad būtų atstatytas Lietuvos geležinkelių išardytas geležinkelis, kuris vedė į vieną iš Latvijos uosto. Šis kelias Mažeikių įmonei buvo pigesnis norint transportuoti degalus.
Atlikus minėtas investicijas, lenkai tokiu būdu tikėjosi sumažinti savo logistikos išlaidas, tačiau lietuviai nepanoro bendradarbiauti su lenkais, nes atlikus šiuos veiksmus galiausiai sumažėtų valstybinių įmonių Klaipėdos naftos ir Lietuvos geležinkelių pajamos už teikiamas paslaugas Orlen Lietuva kompanijai, tačiau tuo pačiu galėtų sumažėti ir galutinės degalų kainos vartotojams.
Minima geležinkelio atšaka iki Latvijos uosto turėjo būti atstatyta iki šių metų rugsėjo, tačiau jau dabar aišku, kad tai nebus padaryta. Lietuvos valdžios atstovai ir toliau rodo savo nepalankumą lenkams, nes visai nesenai buvo atnaujintos privalomų kuro atsargų laikymo taisyklės, remiantis kuriomis Lietuvos valdžios atstovai leido iki trisdešimties procentų privalomų kuro atsargų laikyti už šalies ribų. Naujosios kuro rezervų laikymo taisyklės yra palankios ir naudingos kuro importuotojams, t.y. tiesioginiams Orlen Lietuva kompanijos konkurentams.
„Šiuo metu be žemų maržų, ne dėl mūsų kaltės turime labai rimtas problemas susijusias su logistikos išlaidomis Lietuvoje. Dėl to dabar pirmą kart rinkos dalyviams duodame aiškų signalą, kad visi variantai yra galimi, t.y. ši investicija ir toliau gali būti tęsiama, nors iki šiol ji neatsiperka, arba taip pat gali būti parduota dalis arba visas paketas Lietuvos įmonės akcijų. Priimant sprendimą dėl akcijų pardavimo, be abejonės labai svarbi bus siūloma kaina“ – pakomentavo PKN Orlen vadovas Jacek Krawiec.
Nuo 2006 metų didžiausia Lenkijos naftos perdirbimo kompanija PKN Orlen į Mažeikių įmonę jau spėjo investuoti 3,7 mlrd. dolerių. Ar pavyks susigrąžinti atliktas investicijas? – tai yra mažai tikėtina. Vienas iš sprendimo kelių gali būti aljansas su kuria nors Rusijos arba Kazachstano kompanija, kuriai trūksta naftos perdirbimo pajėgumų. Lenkai už dalį Orlen Lietuvos akcijų galėtų gauti prieigą prie naftos žaliavų telkinių, kas jiems šiuo metu yra labai aktualu.
Kokie sprendimų scenarijai yra galimi? – be dabartinės struktūros išlaikymo yra galimas dalinis turimų Orlen Lietuva akcijų pardavimas, arba lenkai gali nuspręsti parduoti visas turimas Lietuvos kompanijos akcijas.
„Patarėjas šiuo atveju iš potencialių investuotojų gali surinkti jų pateiktus pasiūlymus, t.y. kokie akcijų paketai juos domina, ir ką jie siūlo mainais, apie kokias sumas kalbame“ – pakomentavo PKN Orlen vadovas Jacek Krawiec.
Lenkijos kompanijos vadovybė jau kelis pastaruosius mėnesius teigia, kad Orlen Lietuva kompanijos pardavimas yra pilnai įmanomas.
Didžiausios Lenkijos naftos perdirbimo kompanijos vadovai tikėjosi, kad Lietuvos atstovai galiausiai ims aktyviau bendradarbiauti spręsdami Orlen Lietuva problemą, t.y. kad šios kompanijos veikla taptų pelningesnė. Lenkai tikėjosi, kad jiems pavyks įsigyti dalį arba visą paketą Klaipėdos naftos akcijų. Sujungus Klaipėdos uostą su Mažeikių įmone vamzdynais gerokai sumažėtų Orlen Lietuva patiriamos logistikos išlaidos. Be to PKN Orlen atstovai po to ėmė reikalauti, kad būtų atstatytas Lietuvos geležinkelių išardytas geležinkelis, kuris vedė į vieną iš Latvijos uosto. Šis kelias Mažeikių įmonei buvo pigesnis norint transportuoti degalus.
Atlikus minėtas investicijas, lenkai tokiu būdu tikėjosi sumažinti savo logistikos išlaidas, tačiau lietuviai nepanoro bendradarbiauti su lenkais, nes atlikus šiuos veiksmus galiausiai sumažėtų valstybinių įmonių Klaipėdos naftos ir Lietuvos geležinkelių pajamos už teikiamas paslaugas Orlen Lietuva kompanijai, tačiau tuo pačiu galėtų sumažėti ir galutinės degalų kainos vartotojams.
Minima geležinkelio atšaka iki Latvijos uosto turėjo būti atstatyta iki šių metų rugsėjo, tačiau jau dabar aišku, kad tai nebus padaryta. Lietuvos valdžios atstovai ir toliau rodo savo nepalankumą lenkams, nes visai nesenai buvo atnaujintos privalomų kuro atsargų laikymo taisyklės, remiantis kuriomis Lietuvos valdžios atstovai leido iki trisdešimties procentų privalomų kuro atsargų laikyti už šalies ribų. Naujosios kuro rezervų laikymo taisyklės yra palankios ir naudingos kuro importuotojams, t.y. tiesioginiams Orlen Lietuva kompanijos konkurentams.
„Šiuo metu be žemų maržų, ne dėl mūsų kaltės turime labai rimtas problemas susijusias su logistikos išlaidomis Lietuvoje. Dėl to dabar pirmą kart rinkos dalyviams duodame aiškų signalą, kad visi variantai yra galimi, t.y. ši investicija ir toliau gali būti tęsiama, nors iki šiol ji neatsiperka, arba taip pat gali būti parduota dalis arba visas paketas Lietuvos įmonės akcijų. Priimant sprendimą dėl akcijų pardavimo, be abejonės labai svarbi bus siūloma kaina“ – pakomentavo PKN Orlen vadovas Jacek Krawiec.
Nuo 2006 metų didžiausia Lenkijos naftos perdirbimo kompanija PKN Orlen į Mažeikių įmonę jau spėjo investuoti 3,7 mlrd. dolerių. Ar pavyks susigrąžinti atliktas investicijas? – tai yra mažai tikėtina. Vienas iš sprendimo kelių gali būti aljansas su kuria nors Rusijos arba Kazachstano kompanija, kuriai trūksta naftos perdirbimo pajėgumų. Lenkai už dalį Orlen Lietuvos akcijų galėtų gauti prieigą prie naftos žaliavų telkinių, kas jiems šiuo metu yra labai aktualu.