Per pastaruosius 110 metų pelningiausia buvo Australijos akcijų rinka

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: traders.lt Data: 2010-08-16 14:44 Komentarai: (7)
Remiantis Credit Suisse banko atliktu tyrimu, per pastaruosius 110 metų pelningiausia buvo Australijos akcijų rinka. Per minima laikotarpį Australijos akcijų rinkos metinė grąža vidutiniškai sudaro 7,5 procentus.

Minimas Australijos akcijų rinkos metinio grąžos rodiklio vidurkis taip pat jau yra pakoreguotas atsižvelgus į infliacijos įtaką. Tuo tarpu Australijos investuotojų prisiimama rizika iš devyniolikos tirtų rinkų, net už septyniolika iš jų buvo mažesnė.

Per pastaruosius 110 metų pelningiausių rinkų bendras bruožas yra tas, kad šiose šalyje yra gausu įvairių tiek išgaunamų, tiek iškasamų bei užauginamų žaliavų, atkreipia dėmesį Credit Suisse banko analitikai.

Australija turi labai didelius anglių, geležės rūdos, urano, cinko, nikelio ir aukso rezervus. Ten taip pat išgaunama nafta ir gamtinės dujos, auginami kviečiai ir kitos žemės ūkio kultūros.

Per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo Australijos ir Didžiosios Britanijos tarpusavio ryšys ir priklausomybė, na o australai susitelkė ties glaudesniu bendradarbiavimu su sparčiai augančiomis Azijos šalimis.

Tuo tarpu kitos brandžios šalys, kuriose akcijų rinka jau gyvuoja daugiau nei du šimtus metų, per pastarąjį dešimtmetį patyrė nuosmukį, kai Australijos akcijų rinkos metinė grąža per pastarąjį dešimtmetį sudarė vidutiniškai 5,5 procentus, t.y. prasčiau tik už Norvegijos ir Pietų Afrikos akcijų rinkų pasiektus rezultatus.
 
1.   Parašė C#   2010-08-16 14:47  

Australai gerai varo, neveltui AUD atsoko po krizes iki buvusiu aukstumu. Reiks pabegt i ten is Kubilando.

 
2.   Parašė siaures vejas   2010-08-16 22:35  

sis viesas call'as- akivaizdus topo zenklas vidurki labai itakojo paskutinis comod'u bumas, bet ju kainoms kritus islenda toks paradoksas: kad iskasti angli ar gelezi- reikia importuoti daug sunkiosios technikos, todel esant mazoms kainoms zaliavu eksporto itaka prekybos balansui yra artima nuliui.
nepamineta trecioji pagal apimti sritis- uzsienieciu mokymas universitetuose, generuojanti milziniskas valiutines pajamas. Bet prasidejus rasistiniams ispuoliams pries indus studentu skaicius ir atitinkamai pajamos sparciai traukiasi.

Del priklausomybes nuo britu- bankai finansuodami NT buma siuo metu yra priklausomi nuo britu paskolu kaip niekad ir burbului sprogstant (tai jau menesiu nebe metu klausimas) tures dideliu rupesciu.
Didziausia kasybos bendrove- pusiau britu ir t.t.

kvieciai auginami dirbtines irigacijos salygomis ir tai baigia uzdruskinti (salinization) dirvozemi.
Dar sausra tesiasi virs 10 metu.

Grynoji skola uzsieniui 920trl. usd, rezervu 36trl.. Taip kad ilgai reikes kasti ir pumpuoti

AUD po kokiu metu laukciau ties 0.60 usd, na nebent JAV hyper startuos anksciau.

su KUbilendu palyginus- gal ir rojus, bet stebuklu niekur nera.

 
3.   Parašė vaidas7777   2010-08-16 23:52  

Bėgam iš Kubilendo, vis tiek šios žiemos nepratrauksim...

 
4.   Parašė Chaos   2010-08-17 00:15  

Šiaurės vėjas, suklydai ties Australijos užsienio grynaja skola. 920trl???

gal turėtų būti kažkas panašaus į tai-

Užsienio skola (% lyginant su BVP): 111.3%
Užsienio skola vienam gyventojui: 41,916 dolerių
Bendroji užsienio skola: 891.26 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 800.2 milijardai dolerių

Taip Australija yra 18 vietoje pagal BVP skolą,
bet tikrai nematau priežasties laukti AUD/USD 0.60
nebent pradėjai subskribinti Precteriui. bet ir tai.

pagarbiai,

 
5.   Parašė rimtas   2010-08-17 00:32  

"nebent pradėjai subskribinti Precteriui."

Chaos-nejuokink žmonių, nes greitai pats apsijuoksi.
Ir dar tas "pagarbiai" ant galo... Kaip koks blynas-visai ne vietoj.

 
6.   Parašė vaidas7777   2010-08-17 00:40  

Aš tai šiandien iš Prechterio ~200 baksų užsidirbau, EW veikė...

 
7.   Parašė siaures vejas   2010-08-17 11:36  

Chaos, aciu uz skaicius. Suklydau rasydamas trl. (reiktu pakeisti i b (mlrd.)), bet paties pamineti 891 milijardai (2009 2q) ir mano 920 (2010 01 01)- ta pati istorija, tiesiog parodo kad per pusmeti NT bumui finansuoti dar papildomus 30mlrd. i skola ilindo (ir apsukos padidejo, nes anksciau "big4" bankai skolindavosi ~20mlrd. per pusmeti).

Norejau akcentuoti, kad forex rezervu ginti valiutai praktiskai nera (kiekvienam 100 skolos- 4 rezervo).
Kai britu bankai uzris kredito linijas ir nerefinansuos sueinanciu paskolu- bus linksma.

Vidines skolos irgi milziniskos, retail'e jau kokie metai kaip defliacija. Verslas rekia negaudami kreditu net 10+% palukanomis. Ta pati pasauline istorija- tik kokiu 1.5 metu lag'as.

Beje, eiliniam pilieciui bet koki pavedima valiuta net neklause iskart konvertuos i vietinius AUD (nes hard currency-trukumas, prisiminkit SSRS). Tik verslas gali tureti saskaitose.

gal manote, kad NT kaina gali dvigubeti kas 2-3metus, kai vidutinis atlyginimas po mokesciu 35k AUD, o median namo kaina ~0,5mln.

Kai 2011-2012m. teks bailout'inti bankus (ir tai bus jau ne pirmas kartas) valstybes skolos saus i dangu, o valiuta- zemiau plintuso (prisiminkit Islandija, juk buvo sauni ekonomika).

pabaigai citata is Economist: "Aussie dollar masquerading for a serious currency, when in fact it is not".