versija spausdinimui
(2)
Baltijos akcijų rinka savo grąža lenkė Vakarų Europą. Baltijos akcijų indeksų grąža per šį ketvirtį lenkė Europos akcijų kainų indekso MSCI Europe grąžą. Nuo II ketv. pabaigos akcijų indeksai palypėjo 17 proc. Lietuvoje, 15 proc. Estijoje ir 16 proc. Latvijoje. Europos akcijų kainos per tą patį laikotarpį paaugo, bet kiek kukliau – 8 proc.
Nors apyvartos ir buvo vasariškos, tačiau būta nemažai naujienų, ypač Vilniaus biržoje, paveikusių rinką. Tai – keleto pienininkų savų akcijų supirkimai, žinutės apie oficialius pasiūlymus supirkti Ūkio banko ir „Panevėžio statybos tresto“ akcijas ir Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarka.
Paskutinį šių metų ketvirtį veikiausiai dar pamatysime teigiamą Baltijos akcijų indeksų grąžą. Sprendžiant iš Baltijos šalių pramonės ir eksporto statistikos, labai tikėtina, kad ir III ketv. įmonių rezultatai turėtų dar džiuginti investuotojus. Toliau laukiama pasirodysiant daugiau naujienų iš Lietuvos energetikos sektoriaus, taip pat dėl planuojamo skelbti bendrovės „Agrowill“ restruktūrizavimo plano. Tačiau verta nepamiršti ir bendrų pasaulio rinkose tvyrančių nuotaikų – dažnai užsimenama apie lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą. Tad ir Baltijos šalių įmonių pardavimai anksčiau ar vėliau gali pajusti šį efektą.
Vyriausybės vertybiniai popieriai šį ketvirtį brango. Lietuvos vyriausybės vertybiniais popieriais (VVP) užsienio investuotojai šią vasarą domėjosi labiau, todėl antrinėje rinkoje didėjo jų kainos ir traukėsi pajamingumai. Pasaulio rinkose pamažu į antrą planą pasitraukus investuotojų nuogąstavimams dėl euro zonos narių viešųjų finansų, investuotojų dėmesį galėjo patraukti Baltijos VVP, nes šalių vyriausybės vis dar tebėra mažiau įsiskolinusios palyginti su euro zona, o siūlomi pajamingumai atrodo gana patrauklūs.
Lietuvos VVP pasiūla dar didės. Tiek šiemet, tiek kitąmet Baltijos šalių vyriausybėms biudžetuose trūks gana nemažų sumų. Išimtis gali būti tik Estija, jau anksčiau sugebėjusi efektyviau valdyti viešuosius finansus. Prognozuojama, kad tiek Lietuvai, tiek Latvijai biudžetuose 2011 metais gali trūkti apie 2 mlrd. eurų (8 mlrd. litų), arba apie 9 proc. BVP. Lietuvos vyriausybė vos prieš keletą savaičių finansų rinkose pasiskolino 750 mln. JAV dolerių (apie 2 mlrd. litų). Tad akivaizdu, kad lėšų kitų metų įsipareigojimams finansuoti dar trūksta ir tai veikiausiai lems Lietuvos VVP pasiūlos didėjimą, o kartu ir ne tokias palankias sąlygas VVP kainoms augti. Tiesa, Latvijos vyriausybei taip pat kitąmet trūks lėšų, tačiau pastaroji greičiausiai taip ir nepaseks Lietuvos ar kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pavyzdžiu ir nesinaudos tarptautinėmis finansų rinkomis. Greičiausiai Latvija didžiąją trūkstamų lėšų dalį skolinsis iš Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos ir Pasaulio banko. Šios institucijos 2008 metų pabaigoje Latvijai numatė suteikti jungtinę 7,5 mlrd. eurų paskolą.
Baltijos ekonomikos atsigauna dėl užsienio rinkų paklausos. Šių metų II ketv. Baltijos šalių ekonomikų padėtis toliau gerėjo ir iš esmės atitiko prognozes, o Estijos ekonomika pasirodė esanti netgi gyvybingesnė nei tikėtasi. Kaip matyti, trijų šalių ūkiai atsigauna nevienodu greičiu, tačiau bendras ekonomikos scenarijus atitinka banko „Finasta“ lūkesčius. Ekonomikos atsigavimą lemia į užsienio rinkas orientuoti sektoriai, ypač pramonė ir transportas. Tačiau dar keletą ketvirčių užtruks, kol jų patiriama nauda nukeliaus iki kitų ekonomikos sektorių ir galų gale ims atsigauti vartojimas ir užimtumas.
2010 m. III ketv. ekonomikos augs dar sparčiau. Prognozuojama, kad 2010 m. III ketv. visų trijų Baltijos šalių BVP pokyčio tempas toliau didės (žr. 3 lentelę). Net Latvijos BVP metinis pokytis turėtų jau persiristi į teigiamą pusę. Vis dėlto pastarosios ekonomika šiemet nepajėgs pasivyti Lietuvos ir Estijos, greičiausiai mažės 1,5 proc. Lietuvos ekonomika per 2010 metus turėtų paaugti 1 proc., o Estijos ekonomikos augimo prognozę gerintina nuo 1,5 proc. iki 2 proc.
Blėsta pasaulio ekonomikos atsigavimo pagreitis. Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį Baltijos šalių ekonomikų laukia dar nemažai iššūkių, neleisiančių BVP pernelyg greit augti. Visų pirma – tai blėstantis pasaulio ekonomikos atsigavimas, kuris antroje metų pusėje veikiausiai nebebus toks įspūdingas kaip metų pradžioje. Tad išblės ir dabartinio Baltijos ekonomikų variklio – eksporto – efektas. Antra, viešojo sektoriaus negalėjimas skatinti ekonomikos politikos priemonėmis: Lietuvos ir Latvijos fiskalinę politiką riboja ir taip didelis biudžeto lėšų stygius; pinigų politika yra neįmanoma dėl fiksuotų valiutų kursų.
Nors apyvartos ir buvo vasariškos, tačiau būta nemažai naujienų, ypač Vilniaus biržoje, paveikusių rinką. Tai – keleto pienininkų savų akcijų supirkimai, žinutės apie oficialius pasiūlymus supirkti Ūkio banko ir „Panevėžio statybos tresto“ akcijas ir Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarka.
Paskutinį šių metų ketvirtį veikiausiai dar pamatysime teigiamą Baltijos akcijų indeksų grąžą. Sprendžiant iš Baltijos šalių pramonės ir eksporto statistikos, labai tikėtina, kad ir III ketv. įmonių rezultatai turėtų dar džiuginti investuotojus. Toliau laukiama pasirodysiant daugiau naujienų iš Lietuvos energetikos sektoriaus, taip pat dėl planuojamo skelbti bendrovės „Agrowill“ restruktūrizavimo plano. Tačiau verta nepamiršti ir bendrų pasaulio rinkose tvyrančių nuotaikų – dažnai užsimenama apie lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą. Tad ir Baltijos šalių įmonių pardavimai anksčiau ar vėliau gali pajusti šį efektą.
Vyriausybės vertybiniai popieriai šį ketvirtį brango. Lietuvos vyriausybės vertybiniais popieriais (VVP) užsienio investuotojai šią vasarą domėjosi labiau, todėl antrinėje rinkoje didėjo jų kainos ir traukėsi pajamingumai. Pasaulio rinkose pamažu į antrą planą pasitraukus investuotojų nuogąstavimams dėl euro zonos narių viešųjų finansų, investuotojų dėmesį galėjo patraukti Baltijos VVP, nes šalių vyriausybės vis dar tebėra mažiau įsiskolinusios palyginti su euro zona, o siūlomi pajamingumai atrodo gana patrauklūs.
Lietuvos VVP pasiūla dar didės. Tiek šiemet, tiek kitąmet Baltijos šalių vyriausybėms biudžetuose trūks gana nemažų sumų. Išimtis gali būti tik Estija, jau anksčiau sugebėjusi efektyviau valdyti viešuosius finansus. Prognozuojama, kad tiek Lietuvai, tiek Latvijai biudžetuose 2011 metais gali trūkti apie 2 mlrd. eurų (8 mlrd. litų), arba apie 9 proc. BVP. Lietuvos vyriausybė vos prieš keletą savaičių finansų rinkose pasiskolino 750 mln. JAV dolerių (apie 2 mlrd. litų). Tad akivaizdu, kad lėšų kitų metų įsipareigojimams finansuoti dar trūksta ir tai veikiausiai lems Lietuvos VVP pasiūlos didėjimą, o kartu ir ne tokias palankias sąlygas VVP kainoms augti. Tiesa, Latvijos vyriausybei taip pat kitąmet trūks lėšų, tačiau pastaroji greičiausiai taip ir nepaseks Lietuvos ar kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pavyzdžiu ir nesinaudos tarptautinėmis finansų rinkomis. Greičiausiai Latvija didžiąją trūkstamų lėšų dalį skolinsis iš Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos ir Pasaulio banko. Šios institucijos 2008 metų pabaigoje Latvijai numatė suteikti jungtinę 7,5 mlrd. eurų paskolą.
Baltijos ekonomikos atsigauna dėl užsienio rinkų paklausos. Šių metų II ketv. Baltijos šalių ekonomikų padėtis toliau gerėjo ir iš esmės atitiko prognozes, o Estijos ekonomika pasirodė esanti netgi gyvybingesnė nei tikėtasi. Kaip matyti, trijų šalių ūkiai atsigauna nevienodu greičiu, tačiau bendras ekonomikos scenarijus atitinka banko „Finasta“ lūkesčius. Ekonomikos atsigavimą lemia į užsienio rinkas orientuoti sektoriai, ypač pramonė ir transportas. Tačiau dar keletą ketvirčių užtruks, kol jų patiriama nauda nukeliaus iki kitų ekonomikos sektorių ir galų gale ims atsigauti vartojimas ir užimtumas.
2010 m. III ketv. ekonomikos augs dar sparčiau. Prognozuojama, kad 2010 m. III ketv. visų trijų Baltijos šalių BVP pokyčio tempas toliau didės (žr. 3 lentelę). Net Latvijos BVP metinis pokytis turėtų jau persiristi į teigiamą pusę. Vis dėlto pastarosios ekonomika šiemet nepajėgs pasivyti Lietuvos ir Estijos, greičiausiai mažės 1,5 proc. Lietuvos ekonomika per 2010 metus turėtų paaugti 1 proc., o Estijos ekonomikos augimo prognozę gerintina nuo 1,5 proc. iki 2 proc.
Blėsta pasaulio ekonomikos atsigavimo pagreitis. Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį Baltijos šalių ekonomikų laukia dar nemažai iššūkių, neleisiančių BVP pernelyg greit augti. Visų pirma – tai blėstantis pasaulio ekonomikos atsigavimas, kuris antroje metų pusėje veikiausiai nebebus toks įspūdingas kaip metų pradžioje. Tad išblės ir dabartinio Baltijos ekonomikų variklio – eksporto – efektas. Antra, viešojo sektoriaus negalėjimas skatinti ekonomikos politikos priemonėmis: Lietuvos ir Latvijos fiskalinę politiką riboja ir taip didelis biudžeto lėšų stygius; pinigų politika yra neįmanoma dėl fiksuotų valiutų kursų.
