versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį JAV vertybinių popierių biržas pasiekė žinia, jog rugsėjo mėnesį netikėtai sumenko darbuotojų skaičius nevalstybinėse įmonėse. Rinkos vylėsi, jog per praėjusį mėnesį darbuotojų skaičius išaugo (20 tūkst.), tačiau paaiškėjus, kad privačios kompanijos nutarė sumažinti personalo skaičių (-39 tūkst.), pagrindiniai JAV akcijų biržų indeksai sumenko. S&P500 fiksavo -0.1 proc. pokytį, o technologinio sektoriaus Nasdaq net -0,8 proc. kritimą.
Vakar tarptautinis valiutos fondas pranešė, jog šiais metais tikisi 4,8 proc. pasaulinio BVP augimo, o ateinančiais metais 4,2 proc. Pabrėžtina, kad praėjusiais metais pasaulio ekonomika susitraukė 0,6 proc. ir tai buvo prasčiausias rezultatas nuo II Pasaulinio karo. TVF perspėja, jog ateityje esamas disbalansas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių privalės keistis. Šalys su dideliu biudžeto deficitu, tokios kaip JAV ar EU šalys, turės pakelti eksporto apimtis, o besivystančios šalys, kurių ekonomika pagrįsta eksportu, privalės auginti vidaus rinkos vartojimą. Tačiau tai bus itin sunku padaryti, mat eksportuojančios valstybės yra linkusios nuvertinti savo valiutą, kad skatintų eksporto apimtis ir pritrauktų užsienio investicijas auginant savo ekonomikas kitų šalių sąskaita. Šiuo metu TVF nesiima ryžtingų žingsnių valstybių atžvilgių ir neįpareigoją nustatyti tam tikrą valiutų kursų kitimo ribą, tačiau neatmestina, jog ateityje TVF gali vaidinti didesnę rolę šiuo klausimu.
Po vakarykščio akcijų kainų sumažėjimo JAV, šiandien Azijos šalių indeksų reikšmės lengvai koreguojasi. Tam įtakos turi ir tai, jog Japonijos jenos kursas dolerio atžvilgiu fiksuoja aukščiausią lygį per penkioliką metų, o tai nėra gerai vietos eksportuotojams. Rinkos tikisi, jog netrukus Japonijos centrinis bankas paskelbs naują intervencijos į finansų rinkas raundą ir taip pažabos kurso kilimą. Tuo tarpu šįryt Japonijos akcijų rinkų indeksai sumažėjo 0,1 proc., o viso Azijos regiono indeksas MSCI ex Japan -0,2 proc. Tikėtina, jog panašių pokyčių šiandien galima tikėtis ir Vakarų Europos akcijų biržose.
Vakarų rinkose vyravęs optimizmas vakar persimetė ir į Baltijos šalių rinkas, o labiausiai akcijos brango prieš tai lūkuriavusiose Talino ir Rygos biržose. Tuo tarpu Vilniaus biržoje investuotojų aktyvumas buvo pats didžiausias ir nors indeksas tepakilo 0,5 proc., brangusių akcijų buvo 3 kartus daugiau, negu kritusių.
Trumpalaikiai vietos investuotojai daugiausiai prisideda prie pastarųjų dienų rinkų augimo, o užsienio fondų valdytojai yra užėmę daugiau laukimo pozicijas ir atsiradus palankesnei progai jungiasi į pirkėjų gretas. Gera naujiena investuotojams yra ta, kad daugelyje pozicijų institucinių pardavėjų srautas yra gerokai nusekęs, kas kol kas sėkmingai skatino ligšiolinį akcijų kainų augimą. Tačiau, bendrovėms neskubant skelbti trečiojo ketvirčio rezultatų bei vakarų rinkoms pakeitus kryptį, optimizmas gali greitai išgaruoti iš Baltijos šalių biržų. Juolab, kad investuotojų noras fiksuoti per trumpą laiką uždirbtus neblogus pelnus kuo toliau, tuo labiau stiprės. Labiausiai tai turėtų atsiliepti pastaruoju metu sparčiausiai brangusioms akcijoms, tokioms kaip Snaigė, Apranga ar Invalda. Vilniaus biržos indeksas kilo 8 iš pastarųjų 9 prekybos sesijų, taigi bent jau nežymi kainų korekcija artimiausiomis dienomis yra daugiau negu tikėtina.
Kita vertus, nereikia pamiršti, kad šiuo metu biržoje yra įgyvendinami net 3 siūlymai supirkti akcijas, kurie kol kas veikia kaip stabilizuojantis veiksnys, turintis daugiausiai įtakos pieninių ir bankų akcijoms, bet neabejotinai darantis poveikį ir visai rinkai. Šiandien Pieno Žvaigždės pradeda savų akcijų supirkimą. Iš viso bendrovė pageidauja supirkti iki 2 mln. akcijų, mokėdama po 5,00 Lt. už vieną akciją. Supirkimas vyks Vilniaus biržoje iki spalio 20d.
Linas Agro Group vakar vakare paskelbė informaciją apie spalio 28 d. šaukiamą eilinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Tarp kitų klausimų bendrovės akcininkams bus pateiktas tvirtinimui birželio 30 d. pasibaigusių bendrovės finansinių metų pelno paskirstymo projektas. Valdyba siūlo akcininkams išmokėti 3,5 mln. Lt. dividendų, t.y. po 0,022 Lt. vienai akcijai (neatskaičius mokesčių). Turint omenyje dabartinę bendrovės akcijų kainą biržoje (1,93 Lt.) apie 1 proc. tesiekiantis dividendinis pajamingumas gali nuliūdinti kai kuriuos investuotojus ir sukurti didesnę pasiūlą rinkoje.
Vakar tarptautinis valiutos fondas pranešė, jog šiais metais tikisi 4,8 proc. pasaulinio BVP augimo, o ateinančiais metais 4,2 proc. Pabrėžtina, kad praėjusiais metais pasaulio ekonomika susitraukė 0,6 proc. ir tai buvo prasčiausias rezultatas nuo II Pasaulinio karo. TVF perspėja, jog ateityje esamas disbalansas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių privalės keistis. Šalys su dideliu biudžeto deficitu, tokios kaip JAV ar EU šalys, turės pakelti eksporto apimtis, o besivystančios šalys, kurių ekonomika pagrįsta eksportu, privalės auginti vidaus rinkos vartojimą. Tačiau tai bus itin sunku padaryti, mat eksportuojančios valstybės yra linkusios nuvertinti savo valiutą, kad skatintų eksporto apimtis ir pritrauktų užsienio investicijas auginant savo ekonomikas kitų šalių sąskaita. Šiuo metu TVF nesiima ryžtingų žingsnių valstybių atžvilgių ir neįpareigoją nustatyti tam tikrą valiutų kursų kitimo ribą, tačiau neatmestina, jog ateityje TVF gali vaidinti didesnę rolę šiuo klausimu.
Po vakarykščio akcijų kainų sumažėjimo JAV, šiandien Azijos šalių indeksų reikšmės lengvai koreguojasi. Tam įtakos turi ir tai, jog Japonijos jenos kursas dolerio atžvilgiu fiksuoja aukščiausią lygį per penkioliką metų, o tai nėra gerai vietos eksportuotojams. Rinkos tikisi, jog netrukus Japonijos centrinis bankas paskelbs naują intervencijos į finansų rinkas raundą ir taip pažabos kurso kilimą. Tuo tarpu šįryt Japonijos akcijų rinkų indeksai sumažėjo 0,1 proc., o viso Azijos regiono indeksas MSCI ex Japan -0,2 proc. Tikėtina, jog panašių pokyčių šiandien galima tikėtis ir Vakarų Europos akcijų biržose.
Vakarų rinkose vyravęs optimizmas vakar persimetė ir į Baltijos šalių rinkas, o labiausiai akcijos brango prieš tai lūkuriavusiose Talino ir Rygos biržose. Tuo tarpu Vilniaus biržoje investuotojų aktyvumas buvo pats didžiausias ir nors indeksas tepakilo 0,5 proc., brangusių akcijų buvo 3 kartus daugiau, negu kritusių.
Trumpalaikiai vietos investuotojai daugiausiai prisideda prie pastarųjų dienų rinkų augimo, o užsienio fondų valdytojai yra užėmę daugiau laukimo pozicijas ir atsiradus palankesnei progai jungiasi į pirkėjų gretas. Gera naujiena investuotojams yra ta, kad daugelyje pozicijų institucinių pardavėjų srautas yra gerokai nusekęs, kas kol kas sėkmingai skatino ligšiolinį akcijų kainų augimą. Tačiau, bendrovėms neskubant skelbti trečiojo ketvirčio rezultatų bei vakarų rinkoms pakeitus kryptį, optimizmas gali greitai išgaruoti iš Baltijos šalių biržų. Juolab, kad investuotojų noras fiksuoti per trumpą laiką uždirbtus neblogus pelnus kuo toliau, tuo labiau stiprės. Labiausiai tai turėtų atsiliepti pastaruoju metu sparčiausiai brangusioms akcijoms, tokioms kaip Snaigė, Apranga ar Invalda. Vilniaus biržos indeksas kilo 8 iš pastarųjų 9 prekybos sesijų, taigi bent jau nežymi kainų korekcija artimiausiomis dienomis yra daugiau negu tikėtina.
Kita vertus, nereikia pamiršti, kad šiuo metu biržoje yra įgyvendinami net 3 siūlymai supirkti akcijas, kurie kol kas veikia kaip stabilizuojantis veiksnys, turintis daugiausiai įtakos pieninių ir bankų akcijoms, bet neabejotinai darantis poveikį ir visai rinkai. Šiandien Pieno Žvaigždės pradeda savų akcijų supirkimą. Iš viso bendrovė pageidauja supirkti iki 2 mln. akcijų, mokėdama po 5,00 Lt. už vieną akciją. Supirkimas vyks Vilniaus biržoje iki spalio 20d.
Linas Agro Group vakar vakare paskelbė informaciją apie spalio 28 d. šaukiamą eilinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Tarp kitų klausimų bendrovės akcininkams bus pateiktas tvirtinimui birželio 30 d. pasibaigusių bendrovės finansinių metų pelno paskirstymo projektas. Valdyba siūlo akcininkams išmokėti 3,5 mln. Lt. dividendų, t.y. po 0,022 Lt. vienai akcijai (neatskaičius mokesčių). Turint omenyje dabartinę bendrovės akcijų kainą biržoje (1,93 Lt.) apie 1 proc. tesiekiantis dividendinis pajamingumas gali nuliūdinti kai kuriuos investuotojus ir sukurti didesnę pasiūlą rinkoje.