versija spausdinimui
(1)
Išsivysčiusios šalys užstrigo valydamosi finansų krizės nuolaužas, todėl ateinančiais metais pasaulinis ekonomikos augimas remsis besivystančių šalių rinkomis – jų vidaus vartojimu ir investicijomis šiose šalyse, prognozuoja investicinio banko „Evli“ analitikai.
Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančio investicinio banko teigimu, didžiojo septyneto šalių ekonomikų sveikata dar ne vienerius metus bus tiesiogiai priklausoma nuo besivystančių valstybių augimo.
„Istorija rodo, kad po didžiųjų krizių pasauliui stabilizuotis prireikia daugelio metų. Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, didesnį augimo potencialą ateinantiems dešimčiai ar net dvidešimčiai metų turi besivystančios šalys, o ne Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sako Kim Pessala, vyriausiasis „Evli“ investicijų vadovas.
Išsivysčiusių šalių augimą stabdys per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugusios valstybių skolos. Bendras įsiskolinimo lygis JAV, analitikų vertinimu, vis dar yra per didelis ir artimiausiu metu dar turės mažėti. Vyriausybės, tvarkydamos finansų, nekilnojamojo turto sektorius, ieško naujų reguliavimo mechanizmų, nedarbas JAV ir Europoje viršija 10%.
Dar viena ryškėjanti Vakarų šalių problema – gyventojų senėjimas, keičiantis darbo rinką, investicijų kryptis.
Pasak K. Pessalos, bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis pasaulyje, tenkanti besivystan-čioms šalims, iki 2030 m. turėtų išaugti iki 59%, šiuo metu šios šalys sukuria 37% pasaulinio BVP. Nuosekliai didėja ir besivystančių šalių industrializacija – per pastaruosius dvidešimt metų nuo 14% ji pakilo iki 37%.
Finansų analitikų skaičiavimais, per ateinančius dvidešimt metų daugiau nei 5% metinis BVP augimas tikėtinas tokiose šalyse kaip Kinija, Indija, Filipinai, Malaizija, Indonezija, Turkija, Tailandas, Brazilija, Pietų Afrikos Respublika, Meksika, Rusija.
Kinijos augimas, pasak „Evli“ investicijų vadovo, ateinantį dešimtmetį neperkops dviženklio skaičiaus, kaip jau buvo įprasta iki šiol, – investuotojams teks susitaikyti su nuosaikesniu, bet stabiliu šalies augimu, kuris gali siekti 6-8% per metus. Vis dėlto „kieto nusileidimo“ perkaitusi Kinija turėtų išvengti.
„Žinoma, ir besivystančios šalys turi rizikų, kurios kiš pagalius jų sparčiai riedančiam eko-nomikos vežimui“, – pastebi K. Pessala. Pasak jo, šiose šalyse išlieka aktualios politinės, korupcijos, gamtosaugos problemos. Auganti infliacija, maisto kainos ir pasiūla, nekilnoja-mojo turto paklausa taip pat bus iššūkiai, su kuriais turės susidoroti besivystančių šalių vyriausybės.
„Evli“ investicijų vadovas pastebi, kad augant vidaus vartojimui ir silpstant eksporto svarbai, Kinija ir kitos besivystančios šalys vėl gali tapti ne tokios draugiškos užsienio kapitalui, kokios buvo pastaraisiais metais.
Vertindami ekonomikos tendencijas trumpuoju laikotarpiu, „Evli“ analitikai atkreipia dėmesį į šį pusmetį lėtėjantį pasaulio ekonomikos atsigavimą – buvęs stiprus ciklinis augimas išsi-kvėpė. Tačiau centriniai bankai, pasak jų, ir toliau išlaikys žemas palūkanų normas bei tęs vykdomą ekonomikos skatinimo monetarinę politiką.
K. Pessalos teigimu, pinigų srautai šį pusmetį kaip ir metų pradžioje vis dar krypsta į besi-vystančių šalių ir kreditų rinkas, tačiau vis labiau grįžtama į gynybinį ir žemės ūkio sektorius akcijų rinkose.
Investuotojams „Evli“ analitikai pataria atidžiai pasirinkti investicines pozicijas vidutiniu laikotarpiu. „Siekiant didesnės grąžos atranka šiuo metu yra esminis kriterijus“, – pabrėžia K. Pessala.
„Evli“ investicijų valdytojai siūlo rinktis obligacijas mažos rizikos investicijoms, gynybinių įmonių sektorių didesnei rizikai ir grąžai – tai infrastruktūros, komunalinių paslaugų, ener-getikos kompanijų akcijos. Didžiausios grąžos galima tikėtis investuojant besivystančiose šalyse į vidaus vartojimą nukreiptus sektorius – tai ateities augimo variklis, šiuo metu vertinamas pakankamai pigiai.
Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančio investicinio banko teigimu, didžiojo septyneto šalių ekonomikų sveikata dar ne vienerius metus bus tiesiogiai priklausoma nuo besivystančių valstybių augimo.
„Istorija rodo, kad po didžiųjų krizių pasauliui stabilizuotis prireikia daugelio metų. Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, didesnį augimo potencialą ateinantiems dešimčiai ar net dvidešimčiai metų turi besivystančios šalys, o ne Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sako Kim Pessala, vyriausiasis „Evli“ investicijų vadovas.
Išsivysčiusių šalių augimą stabdys per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugusios valstybių skolos. Bendras įsiskolinimo lygis JAV, analitikų vertinimu, vis dar yra per didelis ir artimiausiu metu dar turės mažėti. Vyriausybės, tvarkydamos finansų, nekilnojamojo turto sektorius, ieško naujų reguliavimo mechanizmų, nedarbas JAV ir Europoje viršija 10%.
Dar viena ryškėjanti Vakarų šalių problema – gyventojų senėjimas, keičiantis darbo rinką, investicijų kryptis.
Pasak K. Pessalos, bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis pasaulyje, tenkanti besivystan-čioms šalims, iki 2030 m. turėtų išaugti iki 59%, šiuo metu šios šalys sukuria 37% pasaulinio BVP. Nuosekliai didėja ir besivystančių šalių industrializacija – per pastaruosius dvidešimt metų nuo 14% ji pakilo iki 37%.
Finansų analitikų skaičiavimais, per ateinančius dvidešimt metų daugiau nei 5% metinis BVP augimas tikėtinas tokiose šalyse kaip Kinija, Indija, Filipinai, Malaizija, Indonezija, Turkija, Tailandas, Brazilija, Pietų Afrikos Respublika, Meksika, Rusija.
Kinijos augimas, pasak „Evli“ investicijų vadovo, ateinantį dešimtmetį neperkops dviženklio skaičiaus, kaip jau buvo įprasta iki šiol, – investuotojams teks susitaikyti su nuosaikesniu, bet stabiliu šalies augimu, kuris gali siekti 6-8% per metus. Vis dėlto „kieto nusileidimo“ perkaitusi Kinija turėtų išvengti.
„Žinoma, ir besivystančios šalys turi rizikų, kurios kiš pagalius jų sparčiai riedančiam eko-nomikos vežimui“, – pastebi K. Pessala. Pasak jo, šiose šalyse išlieka aktualios politinės, korupcijos, gamtosaugos problemos. Auganti infliacija, maisto kainos ir pasiūla, nekilnoja-mojo turto paklausa taip pat bus iššūkiai, su kuriais turės susidoroti besivystančių šalių vyriausybės.
„Evli“ investicijų vadovas pastebi, kad augant vidaus vartojimui ir silpstant eksporto svarbai, Kinija ir kitos besivystančios šalys vėl gali tapti ne tokios draugiškos užsienio kapitalui, kokios buvo pastaraisiais metais.
Vertindami ekonomikos tendencijas trumpuoju laikotarpiu, „Evli“ analitikai atkreipia dėmesį į šį pusmetį lėtėjantį pasaulio ekonomikos atsigavimą – buvęs stiprus ciklinis augimas išsi-kvėpė. Tačiau centriniai bankai, pasak jų, ir toliau išlaikys žemas palūkanų normas bei tęs vykdomą ekonomikos skatinimo monetarinę politiką.
K. Pessalos teigimu, pinigų srautai šį pusmetį kaip ir metų pradžioje vis dar krypsta į besi-vystančių šalių ir kreditų rinkas, tačiau vis labiau grįžtama į gynybinį ir žemės ūkio sektorius akcijų rinkose.
Investuotojams „Evli“ analitikai pataria atidžiai pasirinkti investicines pozicijas vidutiniu laikotarpiu. „Siekiant didesnės grąžos atranka šiuo metu yra esminis kriterijus“, – pabrėžia K. Pessala.
„Evli“ investicijų valdytojai siūlo rinktis obligacijas mažos rizikos investicijoms, gynybinių įmonių sektorių didesnei rizikai ir grąžai – tai infrastruktūros, komunalinių paslaugų, ener-getikos kompanijų akcijos. Didžiausios grąžos galima tikėtis investuojant besivystančiose šalyse į vidaus vartojimą nukreiptus sektorius – tai ateities augimo variklis, šiuo metu vertinamas pakankamai pigiai.