versija spausdinimui
(0)
Keturios Lietuvos lazerių įmonės – „Ekspla“, „Šviesos konversija“, „Optida“ ir „Standa“ – atliko žymų žingsnį į industrinių lazerių technologijų įsisavinimą: bendrovės sėkmingai įgyvendino Taikomų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“ (LAMADA), remiamą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.
Šio projekto partneriai sukūrė naujo tipo lazerinius spinduliavimo šaltinius ir technologiją, atitinkančius industriniam taikymui keliamus reikalavimus. Jau vyksta tiek nanosekundinių, tiek pikosekundinių ir femtosekundinių lazerių prototipų bandymai Japonijos, Korėjos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lazerinio medžiagų apdirbimo integracinėse laboratorijose. Projekto vertė – 6,7 mln. litų, paramos dydis – 4,4 mln. litų.
„LAMADA projektas – pirmasis, kai pagrindinės Lietuvos fotonikos įmonės po skaidymosi ir nepasitikėjimo laikotarpio susijungė bendram darbui. Šiandien jau galime pagaminti aukščiausio lygio lazerių įrengimus, tinkančius įvairioms pramonės šakoms“, – teigė Kęstutis Jasiūnas, „Ekspla“ generalinis direktorius.
Rinkos tyrimų bendrovė „Optech Consulting“ (Vokietija) prognozuoja, kad lazerinių sistemų, skirtų medžiagų apdirbimui, rinka nuo 3,9 mlrd. eurų 2003 metais išaugs iki 10,4 mlrd. eurų 2010 metais. Prognozuojamas vidutinis metinis augimas siekia 13,5 procento. Šiuo metu Lietuvos lazerių gamintojai užima apie 6 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos, tačiau pasirinkta strateginė kryptis – išlaikant pozicijas mokslinėje rinkoje įsitvirtinti ir industrinėje medžiagų apdirbimo ir diagnostikos rinkoje – leidžia daryti prielaidas ateities proveržiams.
Įgyvendintas projektas taip pat paskatino kitų lazerių ir šviesos technologijų įmonių atsiradimą. Įsteigti du „startup‘ai“ – nišinės bendrovės: viena jų užsiima terahercinių spektrometrų kūrimu ir gamyba, o kita – sudėtingų optinių dangų kūrimu. 2006-2007 metais pradėjusios veiklą kitos keturios įmonės, dar vadinamos „spin-ofai“, yra verslo plėtros rezultatas – jos yra papildomų komponentų tiekėjos rinkos senbuvėms.
Lazerių sektoriaus kompanijos per artimiausius 5 metus į aukštų technologijų infrastruktūros kūrimą bei mokslinių tyrimų organizavimo reformą planuoja investuoti iki 50 mln. litų savų lėšų. Maždaug 150 mln. litų tikslinga ES struktūrinių fondų parama infrastruktūros plėtrai leistų sukurti lazerių pramonės sektorių, po 5 metų pasieksiantį 250 mln. litų, o 2017 metais – 0,5 mlrd. litų pardavimus.
Šio projekto partneriai sukūrė naujo tipo lazerinius spinduliavimo šaltinius ir technologiją, atitinkančius industriniam taikymui keliamus reikalavimus. Jau vyksta tiek nanosekundinių, tiek pikosekundinių ir femtosekundinių lazerių prototipų bandymai Japonijos, Korėjos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lazerinio medžiagų apdirbimo integracinėse laboratorijose. Projekto vertė – 6,7 mln. litų, paramos dydis – 4,4 mln. litų.
„LAMADA projektas – pirmasis, kai pagrindinės Lietuvos fotonikos įmonės po skaidymosi ir nepasitikėjimo laikotarpio susijungė bendram darbui. Šiandien jau galime pagaminti aukščiausio lygio lazerių įrengimus, tinkančius įvairioms pramonės šakoms“, – teigė Kęstutis Jasiūnas, „Ekspla“ generalinis direktorius.
Rinkos tyrimų bendrovė „Optech Consulting“ (Vokietija) prognozuoja, kad lazerinių sistemų, skirtų medžiagų apdirbimui, rinka nuo 3,9 mlrd. eurų 2003 metais išaugs iki 10,4 mlrd. eurų 2010 metais. Prognozuojamas vidutinis metinis augimas siekia 13,5 procento. Šiuo metu Lietuvos lazerių gamintojai užima apie 6 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos, tačiau pasirinkta strateginė kryptis – išlaikant pozicijas mokslinėje rinkoje įsitvirtinti ir industrinėje medžiagų apdirbimo ir diagnostikos rinkoje – leidžia daryti prielaidas ateities proveržiams.
Įgyvendintas projektas taip pat paskatino kitų lazerių ir šviesos technologijų įmonių atsiradimą. Įsteigti du „startup‘ai“ – nišinės bendrovės: viena jų užsiima terahercinių spektrometrų kūrimu ir gamyba, o kita – sudėtingų optinių dangų kūrimu. 2006-2007 metais pradėjusios veiklą kitos keturios įmonės, dar vadinamos „spin-ofai“, yra verslo plėtros rezultatas – jos yra papildomų komponentų tiekėjos rinkos senbuvėms.
Lazerių sektoriaus kompanijos per artimiausius 5 metus į aukštų technologijų infrastruktūros kūrimą bei mokslinių tyrimų organizavimo reformą planuoja investuoti iki 50 mln. litų savų lėšų. Maždaug 150 mln. litų tikslinga ES struktūrinių fondų parama infrastruktūros plėtrai leistų sukurti lazerių pramonės sektorių, po 5 metų pasieksiantį 250 mln. litų, o 2017 metais – 0,5 mlrd. litų pardavimus.