versija spausdinimui
(0)
Registrų centro statistiniai duomenys byloja, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriuje padėtis stabilizavosi, o sostinėje bei kituose didžiuosiuose miestuose netgi rodo atsigavimo ženklus.
Per artimiausius 12 mėnesių įsigyti būstą ketina apie 27,6 tūkst. Lietuvos namų ūkių, arba maždaug 3 proc. šalies gyventojų. Pernai panašiu metu būstą ketino įsigyti apie 18 tūkst., arba maždaug 2 proc. gyventojų, rodo „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Smarkiai kritusios butų ir namų kainos pirkėjams jau atrodo patrauklios. Visgi ženklus kainų augimas artimiausiu laiku neprognozuojamas, todėl rinkoje dar nematyti iki krizės aktyviai veikusių spekuliantų.
SEB banko analitikas Gitanas Nausėda dar 2008 metų pradžioje, kai nekilnojamojo turto metinis kainų augimas siekė 15-20 proc., atkreipė dėmesį į psichologinius veiksnius, nemaža dalimi lemiančius padėtį NT rinkoje. „Ši rinka auga ne dėl žmonių noro turėti geresnį būstą ir ne dėl didėjančių pajamų, o dėl noro užsidirbti iš ateities kainų skirtumo“, - tuomet sakė G. Nausėda.
„Pastaruosius du metus būsto pirkimu daugiausia domisi interesantai, kurie nori turėti būstą asmeninėms reikmėms. Būsto perpardavinėtojams rinka šiuo metu nėra pati patraukliausia. Gautos pamokos nuosmukio metu verčia daug atidžiau vertinti investicijas į nekilnojamąjį turtą, ypač viliantis uždirbti greitus pelnus iš kainų skirtumo“, - teigia nekilnojamojo turto įmonės „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovas Donatas Kojala.
Pasak D.Kojalos, pirkėjus šiuo metu domina įvairūs būstai. Dairomasi tiek anksčiau aiškiai dominavusių ekonominės klasės būstų, tiek erdvesnių. Kritusios kainos atvėrė pasirinkimo galimybę. Taip pat suaktyvėjo prekyba gyvenamaisiais namais Vilniaus priemiesčiuose. Pagrindiniu perkamo būsto kriterijumi išlieka kaina.
Per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su 2009-ųjų metų pirmais šešiais mėnesiais, būsto sandorių skaičius ūgtelėjo apie 30 proc. Gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos Vilniuje ir Kaune nors ir neženkliai, tačiau stiebėsi aukštyn.
Per artimiausius 12 mėnesių įsigyti būstą ketina apie 27,6 tūkst. Lietuvos namų ūkių, arba maždaug 3 proc. šalies gyventojų. Pernai panašiu metu būstą ketino įsigyti apie 18 tūkst., arba maždaug 2 proc. gyventojų, rodo „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Smarkiai kritusios butų ir namų kainos pirkėjams jau atrodo patrauklios. Visgi ženklus kainų augimas artimiausiu laiku neprognozuojamas, todėl rinkoje dar nematyti iki krizės aktyviai veikusių spekuliantų.
SEB banko analitikas Gitanas Nausėda dar 2008 metų pradžioje, kai nekilnojamojo turto metinis kainų augimas siekė 15-20 proc., atkreipė dėmesį į psichologinius veiksnius, nemaža dalimi lemiančius padėtį NT rinkoje. „Ši rinka auga ne dėl žmonių noro turėti geresnį būstą ir ne dėl didėjančių pajamų, o dėl noro užsidirbti iš ateities kainų skirtumo“, - tuomet sakė G. Nausėda.
„Pastaruosius du metus būsto pirkimu daugiausia domisi interesantai, kurie nori turėti būstą asmeninėms reikmėms. Būsto perpardavinėtojams rinka šiuo metu nėra pati patraukliausia. Gautos pamokos nuosmukio metu verčia daug atidžiau vertinti investicijas į nekilnojamąjį turtą, ypač viliantis uždirbti greitus pelnus iš kainų skirtumo“, - teigia nekilnojamojo turto įmonės „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovas Donatas Kojala.
Pasak D.Kojalos, pirkėjus šiuo metu domina įvairūs būstai. Dairomasi tiek anksčiau aiškiai dominavusių ekonominės klasės būstų, tiek erdvesnių. Kritusios kainos atvėrė pasirinkimo galimybę. Taip pat suaktyvėjo prekyba gyvenamaisiais namais Vilniaus priemiesčiuose. Pagrindiniu perkamo būsto kriterijumi išlieka kaina.
Per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su 2009-ųjų metų pirmais šešiais mėnesiais, būsto sandorių skaičius ūgtelėjo apie 30 proc. Gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos Vilniuje ir Kaune nors ir neženkliai, tačiau stiebėsi aukštyn.