versija spausdinimui
(0)
Vakar buvo viena iš nedaugelio dienų per paskutinius 2 mėnesius kai JAV indeksų reikšmės sumažėjo. Reikia nepamiršti, kad istoriškai rugsėjis ir spalis akcijų rinkose būdavo prasčiausi mėnesiai investuoti, tačiau šiemet per šiuos du mėnesius akcijos brango bene sparčiausiai nuo metų pradžios. Netolimoje ateityje galima tikėtis šiokios tokios korekcijos.
Nuo rytojaus tikėtini svyravimai, nes sulauksime III ketv. BVP augimo statistikos, o ateinančią savaitę Federalinis rezervų bakas (FED) turėtų paskelbti savo poziciją dėl tolesnės pinigų politikos, taip pat laukia rinkimai.
Dalis kritimo galėjo būti išprovokuota žurnalo „Wall Street Journal", kai pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad FED greičiausiai skirs tik „keletą šimtų milijardų" ir programa turėtų užtrukti apie 7 mėnesius. Tai pirmieji apčiuopiami skaičiai, kuriuos vakar rinka galėjo išgirsti. Tačiau šaltinis žurnale neatskleidžiamas, tad tokios žinutės vertinimas išlieka su klaustuku. Primenama, jog rinkoje susiformavę lūkesčiai, kad FED skirs nuo 500 mlrd. iki 1 trln. JAV dolerių.
JAV Komercijos departamentas pranešė, kad rugsėjo mėnesį ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai augo 3,3 proc., dauguma analitikų tikėjosi 1,8 proc. augimo, tačiau atmetus automobilių pramonę, užsakymai krito 0,8 proc. Tai neatitiko lūkesčių, nes buvo prognozuojamas nedidelis 0,2 proc. augimas. Naujų namų pardavimai rugsėjo mėnesį padidėjo iki 307 tūkst. nuo 288 tūkst. per metus. Žinutė vertinama teigiamai, nes vidutinė prognozė buvo augimas iki 299 tūkst.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės dar susitraukė. Nors smukimas buvo nedidelis, tačiau rinkose ėmė sklandyti nerimas dėl to, ar JAV FED paskelbs apie pakankamo dydžio ekonomikos skatinimo priemonių paketą. Kai kurie analitikai svarstė, kad gali iš viso nesiimta jokių naujų veiksmų. Tad tikėtina, kad Vakarų Europos rinkose ir toliau tvyros neapibrėžtumas, kol nepaaiškės, kokia bus pinigų politikos kryptis galingiausioje pasaulio ekonomikoje. Iš Vakarų Europos įmonių naujienų srauto vakar būtų galima išskirti Vokietijos banką „Deutsche Bank", kurio akcijos kaina kilo 2,1 proc. Nors bankas ir pranešė veikęs nuostolingai, tačiau ne tiek daug, kiek prognozavo analitikai.
Išankstinis Vokietijos vartotojų kainų įvertis parodė, kad metinė infliacija šalyje spalio mėnesį liko nepakitusi ties 1,3 proc. Kainas nuo augimo sulaikė stiprėjęs euro kursas, o Vokietijos centrinis bankas išreiškė nuomonę, kad kainų augimo tempai ir ateityje ko gero bus neįspūdingi. Europos centrinis bankas stengiasi palaikyti bazinę palūkanų normą žemesniame nei 2 proc. lygyje. Mažesnė nei šis dydis infliacija reiškia ir tai, kad ECB nereikės greičiau nei norėtųsi griežtinti pinigų politikos sąlygų.
Baltijos šalys
Trečiadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas nerado aiškios krypties ir dieną baigė sumažėjęs 0,09 proc. Prekyba nebuvo aktyvi, priešingai nei pastaruoju metu įpratome matyti. Biržoje aktyviausiai prekiauta „Ūkio banko" akcijomis, jų kaina liko. nepakitusi - 1,10 litų už akciją. Šios įmonės vertybiniai popieriai šiuo metu yra viena likvidžiausių pozicijų, kuri skatina investuotojus. Verta paminėti ir labiausiai brangusius „Lietuvos energijos" vertybinius popierius.
Šių akcijų kaina padidėjo daugiau kaip 7 proc. iki 2,47 lito, o akcijų apyvarta perkopė net 150 tūks. litų. Pastaruoju metu juntamas didesnis investuotojų susidomėjimas energetikos sektoriaus įmonėmis. Trečiadienį paskelbti farmacijos bendrovės „Sanitas" rezultatai turėjo nudžiuginti investuotojus. įmonės EBITDA 2010 m. III ketv. buvo 70,6 proc. didesnė nei prieš metus, nors pajamos išaugo tik 4,2 proc. Beje, grupės grynasis pelnas išaugo net 6 kartus, o jį stipriai lėmė vienkartinis pelnas iš „HBM Pharma" pardavimo.
NASDAQ OMX Talino biržos indeksas nepaisydamas neigiamų Vakarų Europos indeksų nuotaikų kilo 0,18 proc. Apyvarta perkopė 0,5 mln. eurų. Trečiadienio prekybos sesijos metu daugiausia investuotojų dėmesio sulaukė „Premia Foods" vertybiniai popieriai. Taip pat dėmesio nestokojo „Tallink Grupp" bei „Olympic Enterntaiment Group" vertybiniai popieriai, tačiau apyvartos nepasiekė įprasto aktyvumo.
NASDAQ OMX Rygos indeksas mažėjo net 3,03 proc. Apyvarta perkopė 25 tūkst. latų. Aktyviausiai prekiauta farmacijos bendrovės „Olainfarm" vertybiniais popieriais.
Lietuvos mažmeninė prekyba rugsėjo mėnesį parodė įspūdingą šuolį ir palyginti su 2009 metų rugsėju paaugo net 6,1 proc. Mažmeninės prekybos teigiamas metinis augimo tempas buvo registruotas pirmą kartą po dviejų metų pertraukos. Tiesa, tokį įspūdingą šuolį lėmė gana ilgą laiką stagnavusi variklinių transporto priemonių prekyba. Be šio elemento mažmeninė prekyba Lietuvoje vis dar buvo 0,7 proc. mažesnė nei atitinkamą praėjusių metų mėnesį. Nors perspektyva ir gerėja, tačiau vidaus paklausos padėtis Lietuvoje tebėra gana komplikuota ir varžoma tiek mažėjančio darbo užmokesčio, tiek didelio nedarbo.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje smuko, o prekybos metu jos svyravimai buvo ganėtinai dideli - naftos kaina po JAV energetikos informacijos administracijos ataskaitos apie atsargų pokyčius buvo nukritusi ir iki 80,5 JAV dolerių už barelį. Ataskaita parodė, kad žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo net 5 mln. barelių. Tiesa, nemažą atsvarą suteikė benzino atsargų sumažėjimas 4,4 mln. barelių. Liūdino ir tai, kad naftos produktų suvartojimas šalyje per paskutinius keturis mėnesius buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Naftos produktų metinis suvartojimo augimas vis lėtėjo per paskutinius kelerius mėnesius, o dabar perėjo ir į neigiamą pusę, tad tokia tendencija labai neramina. Beje, toliau išlieka ganėtinai stipri koreliacija tarp naftos kainos ir JAV dolerio kurso svyravimų.
Nuo rytojaus tikėtini svyravimai, nes sulauksime III ketv. BVP augimo statistikos, o ateinančią savaitę Federalinis rezervų bakas (FED) turėtų paskelbti savo poziciją dėl tolesnės pinigų politikos, taip pat laukia rinkimai.
Dalis kritimo galėjo būti išprovokuota žurnalo „Wall Street Journal", kai pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad FED greičiausiai skirs tik „keletą šimtų milijardų" ir programa turėtų užtrukti apie 7 mėnesius. Tai pirmieji apčiuopiami skaičiai, kuriuos vakar rinka galėjo išgirsti. Tačiau šaltinis žurnale neatskleidžiamas, tad tokios žinutės vertinimas išlieka su klaustuku. Primenama, jog rinkoje susiformavę lūkesčiai, kad FED skirs nuo 500 mlrd. iki 1 trln. JAV dolerių.
JAV Komercijos departamentas pranešė, kad rugsėjo mėnesį ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai augo 3,3 proc., dauguma analitikų tikėjosi 1,8 proc. augimo, tačiau atmetus automobilių pramonę, užsakymai krito 0,8 proc. Tai neatitiko lūkesčių, nes buvo prognozuojamas nedidelis 0,2 proc. augimas. Naujų namų pardavimai rugsėjo mėnesį padidėjo iki 307 tūkst. nuo 288 tūkst. per metus. Žinutė vertinama teigiamai, nes vidutinė prognozė buvo augimas iki 299 tūkst.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės dar susitraukė. Nors smukimas buvo nedidelis, tačiau rinkose ėmė sklandyti nerimas dėl to, ar JAV FED paskelbs apie pakankamo dydžio ekonomikos skatinimo priemonių paketą. Kai kurie analitikai svarstė, kad gali iš viso nesiimta jokių naujų veiksmų. Tad tikėtina, kad Vakarų Europos rinkose ir toliau tvyros neapibrėžtumas, kol nepaaiškės, kokia bus pinigų politikos kryptis galingiausioje pasaulio ekonomikoje. Iš Vakarų Europos įmonių naujienų srauto vakar būtų galima išskirti Vokietijos banką „Deutsche Bank", kurio akcijos kaina kilo 2,1 proc. Nors bankas ir pranešė veikęs nuostolingai, tačiau ne tiek daug, kiek prognozavo analitikai.
Išankstinis Vokietijos vartotojų kainų įvertis parodė, kad metinė infliacija šalyje spalio mėnesį liko nepakitusi ties 1,3 proc. Kainas nuo augimo sulaikė stiprėjęs euro kursas, o Vokietijos centrinis bankas išreiškė nuomonę, kad kainų augimo tempai ir ateityje ko gero bus neįspūdingi. Europos centrinis bankas stengiasi palaikyti bazinę palūkanų normą žemesniame nei 2 proc. lygyje. Mažesnė nei šis dydis infliacija reiškia ir tai, kad ECB nereikės greičiau nei norėtųsi griežtinti pinigų politikos sąlygų.
Baltijos šalys
Trečiadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas nerado aiškios krypties ir dieną baigė sumažėjęs 0,09 proc. Prekyba nebuvo aktyvi, priešingai nei pastaruoju metu įpratome matyti. Biržoje aktyviausiai prekiauta „Ūkio banko" akcijomis, jų kaina liko. nepakitusi - 1,10 litų už akciją. Šios įmonės vertybiniai popieriai šiuo metu yra viena likvidžiausių pozicijų, kuri skatina investuotojus. Verta paminėti ir labiausiai brangusius „Lietuvos energijos" vertybinius popierius.
Šių akcijų kaina padidėjo daugiau kaip 7 proc. iki 2,47 lito, o akcijų apyvarta perkopė net 150 tūks. litų. Pastaruoju metu juntamas didesnis investuotojų susidomėjimas energetikos sektoriaus įmonėmis. Trečiadienį paskelbti farmacijos bendrovės „Sanitas" rezultatai turėjo nudžiuginti investuotojus. įmonės EBITDA 2010 m. III ketv. buvo 70,6 proc. didesnė nei prieš metus, nors pajamos išaugo tik 4,2 proc. Beje, grupės grynasis pelnas išaugo net 6 kartus, o jį stipriai lėmė vienkartinis pelnas iš „HBM Pharma" pardavimo.
NASDAQ OMX Talino biržos indeksas nepaisydamas neigiamų Vakarų Europos indeksų nuotaikų kilo 0,18 proc. Apyvarta perkopė 0,5 mln. eurų. Trečiadienio prekybos sesijos metu daugiausia investuotojų dėmesio sulaukė „Premia Foods" vertybiniai popieriai. Taip pat dėmesio nestokojo „Tallink Grupp" bei „Olympic Enterntaiment Group" vertybiniai popieriai, tačiau apyvartos nepasiekė įprasto aktyvumo.
NASDAQ OMX Rygos indeksas mažėjo net 3,03 proc. Apyvarta perkopė 25 tūkst. latų. Aktyviausiai prekiauta farmacijos bendrovės „Olainfarm" vertybiniais popieriais.
Lietuvos mažmeninė prekyba rugsėjo mėnesį parodė įspūdingą šuolį ir palyginti su 2009 metų rugsėju paaugo net 6,1 proc. Mažmeninės prekybos teigiamas metinis augimo tempas buvo registruotas pirmą kartą po dviejų metų pertraukos. Tiesa, tokį įspūdingą šuolį lėmė gana ilgą laiką stagnavusi variklinių transporto priemonių prekyba. Be šio elemento mažmeninė prekyba Lietuvoje vis dar buvo 0,7 proc. mažesnė nei atitinkamą praėjusių metų mėnesį. Nors perspektyva ir gerėja, tačiau vidaus paklausos padėtis Lietuvoje tebėra gana komplikuota ir varžoma tiek mažėjančio darbo užmokesčio, tiek didelio nedarbo.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje smuko, o prekybos metu jos svyravimai buvo ganėtinai dideli - naftos kaina po JAV energetikos informacijos administracijos ataskaitos apie atsargų pokyčius buvo nukritusi ir iki 80,5 JAV dolerių už barelį. Ataskaita parodė, kad žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę išaugo net 5 mln. barelių. Tiesa, nemažą atsvarą suteikė benzino atsargų sumažėjimas 4,4 mln. barelių. Liūdino ir tai, kad naftos produktų suvartojimas šalyje per paskutinius keturis mėnesius buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Naftos produktų metinis suvartojimo augimas vis lėtėjo per paskutinius kelerius mėnesius, o dabar perėjo ir į neigiamą pusę, tad tokia tendencija labai neramina. Beje, toliau išlieka ganėtinai stipri koreliacija tarp naftos kainos ir JAV dolerio kurso svyravimų.