versija spausdinimui
(0)
Teigiamų naujienų stygius smukdo akcijų rinkas. Nors Mičigano universiteto skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo geresnis nei prognozuota – 69,3 vietoj 69,0 – to rinkos dalyviams neužteko. Neigiamas nuotaikas papildo neramumai dėl Europos valstybių skolų, neapibrėžtos G-20 susitikimo išvados, tikėtina griežtesnė Kinijos monetarinė politika.
Per savaitę S&P 500 indeksas nukrito 2,2 proc. Tai didžiausias savaitinis neigiamas pokytis per paskutinius 3 mėnesius. Korekcija buvo laukiama, nes iki tol akcijų rinkos augo du mėnesius beveik nesustodamos. Šią savaitę Amerikoje bus skelbiama daug svarbių makroekonominių naujienų, taigi galima tikėtis svyruojančios akcijų rinkų prekybos.
Vakarų Europa
Per praėjusią savaitę Vakarų Europos akcijų indeksų vertės sumažėjo. Atrodo, visi pamiršo JAV FED naują 600 mlrd. dolerių vertės ekonomikos skatinimo priemonių paketą ir susirūpino euro zonos valstybių skola. Praėjusią savaitę Airijos ir Portugalijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumų skirtumas nuo Vokietijos VVP pasiekė rekordines aukštumas. Dar vieną smūgį rinkoms sudavė penktadienį pasigirdusios kalbos, kad Kinija toliau ketina didinti palūkanų normas ir taip lėtinti ekonomikos plėtrą. Ši naujiena dar labiau sustiprino niūrias nuotaikas rinkose ir penktadienį indeksų reikšmės dar sumažėjo.
Penktadienį paskelbti III ketv. euro zonos, Vokietijos BVP duomenys nuvylė ekonomistus. Vokietijos BVP per ketvirtį paaugo 0,7 proc. vietoje prognozuotų 0,8 proc., o visos euro zonos ekonomika – 0,4 proc. palyginti su 0,5 proc. prognoze. Be to, augimas buvo lėtesnis nei II ketv. Vakarų Europos ekonomikos plėtra ėmė lėtėti vyriausybėms susirūpinus dėl biudžetų deficitų ir ėmus karpyti išlaidas. Labai tikėtina, kad tokios aplinkybės išsilaikys ir ateinančiais ketvirčiais.
Įmonių III ketv. veiklos rezultatų skelbimo maratonas artėja į pabaigą, o Vakarų Europos ekonominių įvykių kalendoriuje šią savaitę naujienų gausos nenusimato. Taigi rinkų kryptį gali lemti netikėtos naujienos, taip pat visada svarią įtaką turinčios JAV ekonomikos žinutės. Nesant netikėtų žinių investuotojai ir toliau gali likti pesimistiški akcijų atžvilgiu.
Azija
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šįryt iš pradžių krito žemyn nepaisant to, kad jau penktadienį jo reikšmė sumažėjo daugiau nei 5 proc. Tačiau prekybai einant į pabaigą pokytis vėl tapo teigiamas.
Penktadienį indeksų smukimą paskatino pranešimas apie metinį spalio mėnesio infliacijos padidėjimą iki 4,4 proc.. Rugsėjį šis dydis siekė 3,6 proc. Toks infliacijos lygis paskatino gandus, kad Kinijos centrinis bankas artimiausiu metu bus priverstas kelti bazines palūkanų normas, nes Kinijos ekonomikos rodikliai krypsta nuo jos vyriausybės nustatyto plano 2011 m., t.y. metinė infliacija jau yra didesnė nei 3 proc., o naujų paskolų išdavimas viršija nustatytąjį. Neoficialių šaltinių tvirtinimu, didžiausi keturi šalies bankai sustabdys iki metų pabaigos naujų paskolų išdavimą nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms, taip atsižvelgdami į šalies norą riboti šio turto kainos augimą.
Baltijos šalys
NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas mažėjo 0,51 proc. Biržoje aktyviausiai prekiauta „Linas Agro“ akcijomis. Tam įtakos turėjo vienas didelis tiesioginis sandoris. Iš kilusių bendrovių akcijų vertėtų paminėti prekybą „Vilkyškių Pieninės“ vertybiniais popieriais. Nors šios bendrovės akcijos brango kiek mažiau nei 1 proc. tačiau jų perleista už 75 tūkst. litų. Daugiausia pigo „Klaipėdos baldų“ vertybiniai popieriai – jų kaina krito 3,4 proc. iki 3,65 lito, tačiau apyvarta buvo vos 1,7 tūkst. litų.
NASDAQ OMX Talino biržos indekso reikšmė smuko 1,40 proc. Daugiausia investuotojų dėmesio sulaukė bendrovės „Tallinna Kaubamaja“ vertybiniai popieriai, kurie pigo 4 proc. Jų apyvarta dėl vieno tiesioginio sandorio perkopė net 400 tūkst. eurų.
NASDAQ OMX Rygos indeksas krito net 1,78 proc. Apyvarta perkopė net 229 tūkst. latų. Tam įtakos turėjo 145 tūkst. latų vertės sandoris bendrovės „Grindeks“ vertybiniais popieriais, tačiau ir be jo apyvarta buvo kiek aktyvesnė nei esame pratę matyti pastaruoju metu.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos ekonomikos augimas III ketv. sulėtėjo, po to kai šalis išgyveno rekordinius karščius. Dėl ypač prasto grūdų derliaus sumažėjo gaminamos ir eksportuojamos produkcijos kiekis. Bendras vidaus produktas III ketv. augo 2,7 proc., tai beveik per pus lėtesnis augimas nei buvo fiksuotas II ketv. (5,2 proc). Vidutinė ekonomistų prognozė rodė 3 proc. augimą. Rusijos ekonomikos ministro preliminariais paskaičiavimais rekordiniai karščiai šaliai šiais metais kainuos 0,8 proc. BVP.
Žaliavos
Penktadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje nusirito 3 JAV doleriais žemiau 85 JAV dolerių už barelį. Kainos kritimui daugiausiai įtakos turėjo pasklidusios kalbos, kad Kinijos centrinis bankas gali vėl kelti bazines palūkanų normas šalyje, siekdamas pažaboti infliaciją ir taip kartu atlikdamas ekonomikos augimą stabdančiąją pinigų politiką. Naftos rinkoje Kinijos vaidmuo yra augantis, todėl tokie pranešimai turi neigiamą įtaką lūkesčiams dėl šios šalies naftos paklausos didėjimo tęstinumo. Be to, stiprėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu taip pat turėjo neigiamą įtaką naftos kainai.
Tarptautinės energetikos agentūra penktadienį padidino 2010 metų vidutinės naftos paklausos prognozę 190 tūkst. barelių per dieną, tačiau sumažino prognozę kitiems metams 20 tūkst. barelių. Anot agentūros, pakelti šių metų prognozę paskatino geresnis nei tikėtasi naftos suvartojimas EBPO šalyse. Įdomu ir tai, kad agentūros statistika dar kartą patvirtina, kad naftos gavyba pasaulyje labiausiai didėja dėl ne OPEC šalių naftos gavybos augimo. Šią savaitę vėl reiktų daug dėmesio kreipti į naftos atsargų pokyčių ataskaitas.
Per savaitę S&P 500 indeksas nukrito 2,2 proc. Tai didžiausias savaitinis neigiamas pokytis per paskutinius 3 mėnesius. Korekcija buvo laukiama, nes iki tol akcijų rinkos augo du mėnesius beveik nesustodamos. Šią savaitę Amerikoje bus skelbiama daug svarbių makroekonominių naujienų, taigi galima tikėtis svyruojančios akcijų rinkų prekybos.
Vakarų Europa
Per praėjusią savaitę Vakarų Europos akcijų indeksų vertės sumažėjo. Atrodo, visi pamiršo JAV FED naują 600 mlrd. dolerių vertės ekonomikos skatinimo priemonių paketą ir susirūpino euro zonos valstybių skola. Praėjusią savaitę Airijos ir Portugalijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumų skirtumas nuo Vokietijos VVP pasiekė rekordines aukštumas. Dar vieną smūgį rinkoms sudavė penktadienį pasigirdusios kalbos, kad Kinija toliau ketina didinti palūkanų normas ir taip lėtinti ekonomikos plėtrą. Ši naujiena dar labiau sustiprino niūrias nuotaikas rinkose ir penktadienį indeksų reikšmės dar sumažėjo.
Penktadienį paskelbti III ketv. euro zonos, Vokietijos BVP duomenys nuvylė ekonomistus. Vokietijos BVP per ketvirtį paaugo 0,7 proc. vietoje prognozuotų 0,8 proc., o visos euro zonos ekonomika – 0,4 proc. palyginti su 0,5 proc. prognoze. Be to, augimas buvo lėtesnis nei II ketv. Vakarų Europos ekonomikos plėtra ėmė lėtėti vyriausybėms susirūpinus dėl biudžetų deficitų ir ėmus karpyti išlaidas. Labai tikėtina, kad tokios aplinkybės išsilaikys ir ateinančiais ketvirčiais.
Įmonių III ketv. veiklos rezultatų skelbimo maratonas artėja į pabaigą, o Vakarų Europos ekonominių įvykių kalendoriuje šią savaitę naujienų gausos nenusimato. Taigi rinkų kryptį gali lemti netikėtos naujienos, taip pat visada svarią įtaką turinčios JAV ekonomikos žinutės. Nesant netikėtų žinių investuotojai ir toliau gali likti pesimistiški akcijų atžvilgiu.
Azija
Kinijos akcijų indeksas CSI 300 šįryt iš pradžių krito žemyn nepaisant to, kad jau penktadienį jo reikšmė sumažėjo daugiau nei 5 proc. Tačiau prekybai einant į pabaigą pokytis vėl tapo teigiamas.
Penktadienį indeksų smukimą paskatino pranešimas apie metinį spalio mėnesio infliacijos padidėjimą iki 4,4 proc.. Rugsėjį šis dydis siekė 3,6 proc. Toks infliacijos lygis paskatino gandus, kad Kinijos centrinis bankas artimiausiu metu bus priverstas kelti bazines palūkanų normas, nes Kinijos ekonomikos rodikliai krypsta nuo jos vyriausybės nustatyto plano 2011 m., t.y. metinė infliacija jau yra didesnė nei 3 proc., o naujų paskolų išdavimas viršija nustatytąjį. Neoficialių šaltinių tvirtinimu, didžiausi keturi šalies bankai sustabdys iki metų pabaigos naujų paskolų išdavimą nekilnojamojo turto vystymo bendrovėms, taip atsižvelgdami į šalies norą riboti šio turto kainos augimą.
Baltijos šalys
NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas mažėjo 0,51 proc. Biržoje aktyviausiai prekiauta „Linas Agro“ akcijomis. Tam įtakos turėjo vienas didelis tiesioginis sandoris. Iš kilusių bendrovių akcijų vertėtų paminėti prekybą „Vilkyškių Pieninės“ vertybiniais popieriais. Nors šios bendrovės akcijos brango kiek mažiau nei 1 proc. tačiau jų perleista už 75 tūkst. litų. Daugiausia pigo „Klaipėdos baldų“ vertybiniai popieriai – jų kaina krito 3,4 proc. iki 3,65 lito, tačiau apyvarta buvo vos 1,7 tūkst. litų.
NASDAQ OMX Talino biržos indekso reikšmė smuko 1,40 proc. Daugiausia investuotojų dėmesio sulaukė bendrovės „Tallinna Kaubamaja“ vertybiniai popieriai, kurie pigo 4 proc. Jų apyvarta dėl vieno tiesioginio sandorio perkopė net 400 tūkst. eurų.
NASDAQ OMX Rygos indeksas krito net 1,78 proc. Apyvarta perkopė net 229 tūkst. latų. Tam įtakos turėjo 145 tūkst. latų vertės sandoris bendrovės „Grindeks“ vertybiniais popieriais, tačiau ir be jo apyvarta buvo kiek aktyvesnė nei esame pratę matyti pastaruoju metu.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos ekonomikos augimas III ketv. sulėtėjo, po to kai šalis išgyveno rekordinius karščius. Dėl ypač prasto grūdų derliaus sumažėjo gaminamos ir eksportuojamos produkcijos kiekis. Bendras vidaus produktas III ketv. augo 2,7 proc., tai beveik per pus lėtesnis augimas nei buvo fiksuotas II ketv. (5,2 proc). Vidutinė ekonomistų prognozė rodė 3 proc. augimą. Rusijos ekonomikos ministro preliminariais paskaičiavimais rekordiniai karščiai šaliai šiais metais kainuos 0,8 proc. BVP.
Žaliavos
Penktadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje nusirito 3 JAV doleriais žemiau 85 JAV dolerių už barelį. Kainos kritimui daugiausiai įtakos turėjo pasklidusios kalbos, kad Kinijos centrinis bankas gali vėl kelti bazines palūkanų normas šalyje, siekdamas pažaboti infliaciją ir taip kartu atlikdamas ekonomikos augimą stabdančiąją pinigų politiką. Naftos rinkoje Kinijos vaidmuo yra augantis, todėl tokie pranešimai turi neigiamą įtaką lūkesčiams dėl šios šalies naftos paklausos didėjimo tęstinumo. Be to, stiprėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu taip pat turėjo neigiamą įtaką naftos kainai.
Tarptautinės energetikos agentūra penktadienį padidino 2010 metų vidutinės naftos paklausos prognozę 190 tūkst. barelių per dieną, tačiau sumažino prognozę kitiems metams 20 tūkst. barelių. Anot agentūros, pakelti šių metų prognozę paskatino geresnis nei tikėtasi naftos suvartojimas EBPO šalyse. Įdomu ir tai, kad agentūros statistika dar kartą patvirtina, kad naftos gavyba pasaulyje labiausiai didėja dėl ne OPEC šalių naftos gavybos augimo. Šią savaitę vėl reiktų daug dėmesio kreipti į naftos atsargų pokyčių ataskaitas.