versija spausdinimui
(0)
Lietuvoje šiuo metu viešinti ES biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva privalo labiau įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Komisrė taip pat išreiškė didelį susirpūpinimą dėl šalį kamuojančios infliacijos ir teigė, kad ji turi būti labiau kontroliuojama.
Lietuvos vyriausbė bandydama atsikirsti D. Grybauskaitės teigimiams šiandien pareiškė, kad 2006 metais Lietuva iš tiesų nepanaudojo planuotų 1,184 mlrd. litų, tačiau pridūrė, jog nepanaudotų lėšų likutis persikelia į ateinančius metus ir ES lėšos gali būti naudojamos dar dvejus metus.
Kalbant apie struktūrinę ES paramą šiuo metu yra įsisavinta 1 mlrd. 592 mln. litų ES lėšų - 52 proc. visų skirtų ES lėšų, teigė Vyriausybė. Iš kito finansavimo šaltinio – Sanglaudos fondo – rugsėjo 31 dienos duomenimis buvo išmokėta 1,311 mlrd. lėšų - daugiau nei 46 proc. skirtos Sanglaudos fondo paramos.
Bandydama atsikirti į komisarės komentarus dėl infliacijos aplaidumo vyriausybė pareiškė, kad ne tik komisarei, bet ir Vyriausybei rūpestį kelia auganti infliacija. Siekdama suvaldyti infliaciją, Vyriausybė pateikė Seimui Fiskalinės drausmės įstatymą bei kartu su Lietuvos banku parengė vidutinės trukmės kainų stabilumo strategiją, kuri numato pagrindines infliacijos valdymo priemones, tokias kaip atsisakyti metų viduryje peržiūrėti valdžios sektoriaus biudžetus, vykdyti griežtą fiskalinę politiką ir toliau taikyti gerokai griežtesnius nei euro zonos reikalavimus dėl komercinių bankų privalomųjų atsargų ir kapitalo pakankamumo, įvertinti natūralių monopolijų reguliavimo politikos efektyvumą, užtikrinant ekonomiškai pagrįstą elektros, šilumos, dujų ir vandens sektorių kainodarą.
Rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 7,1 proc. infliacija, kuri per mėnesį paaugo 1,4 procento.
Lietuvos vyriausbė bandydama atsikirsti D. Grybauskaitės teigimiams šiandien pareiškė, kad 2006 metais Lietuva iš tiesų nepanaudojo planuotų 1,184 mlrd. litų, tačiau pridūrė, jog nepanaudotų lėšų likutis persikelia į ateinančius metus ir ES lėšos gali būti naudojamos dar dvejus metus.
Kalbant apie struktūrinę ES paramą šiuo metu yra įsisavinta 1 mlrd. 592 mln. litų ES lėšų - 52 proc. visų skirtų ES lėšų, teigė Vyriausybė. Iš kito finansavimo šaltinio – Sanglaudos fondo – rugsėjo 31 dienos duomenimis buvo išmokėta 1,311 mlrd. lėšų - daugiau nei 46 proc. skirtos Sanglaudos fondo paramos.
Bandydama atsikirti į komisarės komentarus dėl infliacijos aplaidumo vyriausybė pareiškė, kad ne tik komisarei, bet ir Vyriausybei rūpestį kelia auganti infliacija. Siekdama suvaldyti infliaciją, Vyriausybė pateikė Seimui Fiskalinės drausmės įstatymą bei kartu su Lietuvos banku parengė vidutinės trukmės kainų stabilumo strategiją, kuri numato pagrindines infliacijos valdymo priemones, tokias kaip atsisakyti metų viduryje peržiūrėti valdžios sektoriaus biudžetus, vykdyti griežtą fiskalinę politiką ir toliau taikyti gerokai griežtesnius nei euro zonos reikalavimus dėl komercinių bankų privalomųjų atsargų ir kapitalo pakankamumo, įvertinti natūralių monopolijų reguliavimo politikos efektyvumą, užtikrinant ekonomiškai pagrįstą elektros, šilumos, dujų ir vandens sektorių kainodarą.
Rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 7,1 proc. infliacija, kuri per mėnesį paaugo 1,4 procento.